Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-05 · Byla Nr. ATP-1018-365/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
ATP-1018-365/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09200-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1018-365/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09200-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-14 nutarimo, kuriuo L. E. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., ir nubaustas 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, galutinė nuobauda L. E. paskirta – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. E. teismo nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 23 d., 17.56 val., (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,76 promilės), nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti ir sustabdyti, užvažiavo ant kelkraštyje sustojusio šuns, įvykio metu žuvo šuo, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 14 p. reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 127 p. reikalavimą, kuriame numatyta, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.) 222 p. reikalavimą, numatantį, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasišalino, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. E. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-14 nutarimą sumažinant jam paskirtą baudą iki minimalios įstatyme numatytos baudos ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 metų. Nurodo, kad tiek policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu neneigė to, kad buvo neblaivus, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau teismo paskirta nuobauda yra per griežta. Apelianto teigimu, dėl jo darbo pobūdžio be automobilio tektų samdyti transportą, kuris nuvežtų reikalingas darbo priemones. Tai ženkliai padidintų jo išlaidas ir jis praktiškai liktų be pragyvenimo šaltinio. Nurodo, kad yra paėmęs iš banko paskolą gyvenamajam būstui ir šiuo metu bankui skolingas apie 40 000 Eur. Taip pat pažymi, kad jo padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, nepadaryta žala asmenų sveikatai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

L. E. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-14 nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir nubaustas 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas L. E. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta, paskirta bauda per didelė, taip pat prašoma sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles, – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pirmosios instancijos teismas L. E. skyrė minėtų straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas, kurios atitinka sankcijose numatytų nuobaudos vidurkį. Sumažinti apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos dydį galima tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kuriame nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas L. E. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, vertina, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas negalimas, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatytų sąlygų buvimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių pažeidimų, už kuriuos įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantui ženkliai padidėtų išlaidos ir jis praktiškai liktų be pragyvenimo šaltinio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas L. E. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis ATPK nuostatomis, tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-14 nutarimą nepakeistą ir L. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis