- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2-14775-359/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00508-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- M. D. B.
- Atsakovas
- A. S., A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. B. patikslintą ieškinį atsakovams – A. S. ir A. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti M. D. B. vardu ir yra M. D. B. asmeninė nuosavybė.
Ieškinyje, kurį tikslino bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai – A. S. ir A. B. Nors santuoka tarp M. D. B. ir M. B. nutraukta nebuvo, tačiau jie kaip šeima negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini) m. M. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. ir A. B. yra įstatyminiai turto, likusio po tėvo mirties paveldėtojai jie yra atsakovai. Jau gyvenant skyriumi su M. B., ieškovė įgijo sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio sklypo įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dar 1988 m. rugpjūčio 3 d. gavo leidimą tipinio gyvenamojo namo statybai (statybos pradžia 1988 m., statybos pabaiga 1990 m. Daiktines teises į sodo pastatą ieškovė įregistravo 2017 m. sausio 11 d. Ieškovė pati rašė prašymą gauti sodą ir jai sodas buvo paskirtas. Tikslaus laiko neprisimena, kadangi buvo tarybiniai laikai. Kadangi žemės sklypas su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo įgyti esant santuokoje, laikoma, kad šis turtas yra ieškovės ir mirusiojo M. B. bendroji jungtinė nuosavybė. Įsigijusi minėtą turtą, t. y. sklypą ir pasistačiusi sodo namelį iš asmeninių lėšų, ieškovė visą laiką juo rūpinosi viena, jį puoselėjo, viena mokėjo mokesčius, tvarkė visus dokumentus, tuo tarpu mirusysis M. B., minėtame sode niekada nebuvo, prie jo kūrimo ir įsigijimo visiškai neprisidėjo, jame niekada net nesilankė. Visi žemės sklypo ir sodo namelio dokumentai yra sudaryti tik ieškovės vardu. Manytina, kad žemės sklypas su sodo pastatu asmeninės nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso tik ieškovei M. D. B., ji šį turtą įgijo asmeninėn nuosavybėn iš savo asmeninių pinigų, nes su M. B. jau seniai negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Namelis nėra pilnai įrengtas iki šiol. Faktiškai statybos vyko ilgai, tik 2019 m. atvesta elektra. M. D. B., įsigydama žemės sklypą su sodo pastatu už asmenines lėšas, išreiškė savo valią turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. M. D. B. laikytina žemės sklypo ir sodo pastato savininke nuo jo įgijimo praeityje momento ir patvirtinama, kad žemės sklypas su sodo namu nuosavybės teise buvo jos valdomas visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios iki šiol. M. B. niekada nereiškė ieškovei pretenzijų į šį turtą, todėl šiuos faktus galima vertinti, kaip įrodymus, kad šis turtas įgytas iš ieškovės asmeninių lėšų ir yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad rašytiniais dokumentais ir šalių paaiškinimais, galima daryti išvadą, jog ieškovė nors ir nenutraukusi santuokos su M. B., pradėjo ir tęsė ir iki šiol nebaigė sodo namelio statybas. Eigoje išsipirko investiciniais čekiais žemės sklypą. Atsakovės paaiškinimais patvirtina, jog nuo 1985 m. M. B. su ieškove kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, prie šių statybų neprisidėjo jokia forma. Šias aplinkybes nurodė ir pati ieškovė. Ieškovės vardu statiniai buvo įregistruoti ir kitų duomenų nėra. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, jog visi dokumentai susiję su šiuo statiniu išduoti ieškovės vardu. Atsakovė tiksliai nurodė, jog M. B. (tėvas) su šeima nuo 1985 m. kartu negyvena.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovės tėvai pradėjo gyventi skyriumi nuo 1985 m., kuomet atsakovei buvo 16 metų. Atsakovė patvirtina, kad nuo šio laiko jos tėvai nebevedė bendro ūkio, gyveno atskirai, tačiau santuokos oficialiai niekada nenutraukė. Atsakovei yra žinoma, kad jos motina iš asmeninių lėšų įgijo sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės motina 1988 m. gavusi leidimą tipinio gyvenamojo namo statybai, pradėjo statybas. Pažymėjo, kad atsakovės motina pastačiusi sodo namelį visą laiką juo rūpinosi viena, jį puoselėjo, viena mokėjo mokesčius, tvarkė visus dokumentus. Sode laiką leisdavo ir savo motinai padėdavo ir atsakovė. Atsakovės tėvas minėtame sode niekada nebuvo, prie jo kūrimo ir įsigijimo visiškai neprisidėjo, jame nesilankė.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. S. nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Nurodė, jog atsakovas A. B. tuo laiku buvo kariuomenėje, grįžęs susituokė ir gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo metu išvykęs į užsienį.
Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismo posėdyje atsakovas A. B. nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų – gimimo liudijimo, santuokos liudijimų, nustatyta, jog ieškovė M. D. B. yra M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Minėta santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje ieškovė ir M. B. susilaukė vaikų – A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 24). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pradžios metai – 1988, pabaigos metai – 1990, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Iš Rajono architekto tarnybos 1988 m. rugpjūčio 3 d. leidimo Nr. 40, matyti, kad M. B. buvo suteiktas leidimas vykdyti individualią sodo namelio statybą, kolektyviniame sode „(duomenys neskelbtini)“. Iš 1993 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, jog M. D. B. įgijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), matyti, kad pastato – sodo pastato statybos pradžios metai yra 1988 m., pabaigos – 1990 m.
Turto, įregistruoto iki 2001 m. liepos 1 d., teisinis statusas nustatomas vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi. 1993 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-2473 sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, to paties straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.
Ieškovė ieškiniu siekia paneigti nurodytą prezumpciją, prašydama nustatyti, jog ji gyvendama santuokoje su M. B., nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1993 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat, sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris baigtas statyti 1990 m., ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe.
Tais atvejais, kai nekilnojamas turtas įgytas iki 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, ginčai dėl turto pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe nagrinėjami taikant CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87–3.108 straipsniai) normas, susijusias su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 10 punktą). Aptariamas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis), jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos 2001 m. įsigaliojusio CK nuostatos.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.
Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 1993 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog M. D. B. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo panaudodama asmenines lėšas – valstybinę vienkartinę išmoką bei tikslines kompensacijas (622 talonai). M. D. B. ketinimą įsigyti žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise patvirtina tai, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik su M. D. B. bei atsakovės A. S. paaiškinimai, jog M. B. su šeima negyveno nuo 1985 m. Atsakovė patvirtino ieškovės teiginius, jog tiek sklypas, tiek sodo namelis buvo įgyti panaudojant asmenines ieškovės lėšas. Taip pat, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje užfiksuota, kad M. D. B. yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ploto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė.
Kaip jau minėta M. D. B. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą ir sodo pastatą patvirtino ir M. B. ir ieškovės įpėdinė atsakovė A. S., tiek atsiliepime į ieškinį, tiek posėdžio metu nurodydama, jog M. D. B. asmeniškai priklausė ne tik pastatai bet ir žemės sklypas, o M. B. niekada nereiškė jokių pretenzijų į žemės sklypą ir sodo pastatą, bei niekada jame nesilankė.
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog M. D. B. 1993 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei minėtame sklype 1988 – 1990 m. laikotarpiu pastatytą pastatą – sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgijo kaip asmeninę nuosavybę, nors tuo metu buvo sudariusi santuoką su M. B., o M. B. nuo žemės sklypo įsigijimo 1993 m. liepos 29 d. ir sodo pastato pastatymo iki mirties (duomenys neskelbtini). nereiškė pretenzijų dėl ieškovės įgyto žemės sklypo su pastatais nuosavybės teisinio statuso. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovei nepateikus prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 10,77 Eur pašto išlaidos, kurios ieškinį tenkinus visiškai turėtų būti priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovė iš esmės palaikė ieškinį, į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovų veiksmų, remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais iš atsakovų nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, o šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 3 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti M. D. B. vardu, yra M. D. B. asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą pateikiant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.