Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-516-1015/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
T-516-1015/2016
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00412-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-516-1015/2016
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00412-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 67-4 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – ir Nutarimas) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų ir 13 dienų bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia - 2013 m. rugsėjo 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2016 m. rugsėjo 2 d., atliko daugiau nei 1/3 laisvės atėmimo paskirtos bausmės.

Nuteistasis R. S. Lygtinio paleidimo komisijoje pakartotinai svarstomas 5 kartą. Lygtinio paleidimo komisija 2014 m. spalio 24 d. ir 2015 m. kovo 16 d. nutarimais nutarė netaikyti lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas socialinei reabilitacijai ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. 2015 m. rugsėjo 2 d. ir 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimais Lygtinio paleidimo komisija nutarė taikyti R. S. lygtinį paleidimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo atsisakyta tvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S.. Vilniaus apygardos teismo nutartimis apylinkės teismo nutartys buvo paliktos nepakeistos.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, penktą kartą apsvarsčiusi nuteistojo R. S. prašymą, 2016 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 67-4 nutarė taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: iki 2016 m. rugsėjo 2 d. neišeiti iš namų nakties metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis R. S. trečią kartą nubaustas laisvės atėmimu, teisės pažeidimai visi skirtingi, tačiau teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Dėl savo dabartinio nusikaltimo kaltę pripažino dalinai. Teisės pažeidėją priima gyventi dukra, J. S., į nuosavybės teise jai priklausantį 4 kambarių namą (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Namas su daliniais patogumais, tačiau gyvenimo sąlygos tinkamos. Nėra jokių rūpesčių dėl jo gyvenamosios vietos pastovumo. Gyvenimo vietos padėtis nesisieja su jo nusikalstamumu.

Nuteistasis R. S. įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijęs 8 paklausias profesines kvalifikacijas: vairuotojo (A, B, C kategorijos), traktoristo, šaltkalvio, auto remontininko, suvirintojo, miško pjovėjo, staliaus, batsiuvio. Teisės pažeidėjas laisvėje dažniausiai buvo dirbantis, nurodė turintis apie 20 metų darbo stažo. Yra labai motyvuotas dirbti, suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Lygtinai paleistas turi pasiūlymą dėl darbo pagalbinio miško darbininko pareigose, kurį garantuoją UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuteistasis prieš įkalinimą pragyvendavo iš uždirbto atlyginimo bei turimo ūkio (žemės ūkis, gyvuliai). Šiuo metu dirba įkalinimo įstaigoje, gauna pastovias pajamas, kurių pakanka jo poreikiams patenkinti. Teisės pažeidėjas neturi skolų, kurios nėra lengvai įveikiamos. Teisės pažeidėjas negauna jokių nuolatinių pajamų iš neteisėto uždarbio. Įstaiga yra gavusi finansinių vykdomųjų dokumentų dėl 491,13 eurų išieškojimo, liko išlaikyti 390,26 eurų.

Teisės pažeidėjo tėvai yra mirę, tačiau jis turi pilnametę dukrą, su kuria reguliariai bendrauja trumpalaikių pasimatymų metu, telefoninių pokalbių metu, laiškais. Santykiai su dukra geri. Šiuo metu teisės pažeidėjas partnerės neturi. Pokalbio metu paaiškėjo, kad nuteistasis anksčiau rinkdavosi netinkamas partneres, turinčias žalingų įpročių. Byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad nuteistojo ankstesniuose santykiuose buvo rimtų problemų, tokių kaip fizinė, emocinė prievarta, smurtas. Pagal ankstesnius ir dabartinį nusikaltimą aiškiai matosi, kad dabartinis ir ankstesnis, 2005 metais padarytas nusikaltimas, yra tiesiogiai susiję su netinkamų partnerių pasirinkimo problemomis. Dukters parama ir palaikymas gali veikti kaip tolimesnio nusikalstamumo apsauginis veiksnys.

R. S. narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktų nenustatyta, jis teigia esąs nusistatęs prieš narkotikus. Nuteistasis taip pat neigia piktnaudžiavimą alkoholiu. Dėl šių priežasčių nėra motyvacijos susidoroti su piktnaudžiavimu arba alkoholio vartojimo mažinimu, kadangi apklausos metu nurodė, kad išgerdavo algų dieną „kaip ir kiti“. Procesiniuose dokumentuose yra duomenų, kad nusikaltimai padaryti teisės pažeidėjui būnant apsvaigus nuo alkoholio.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikinėdamas bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. gruodžio 12 d. dirbdamas statybininko, šiuo metu maisto dalintojo pareigose, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. R. S. nebuvo baustas drausmine tvarka, už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį 3 kartus skatintas. 2015 m. lapkričio 11 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvosios grupės laikymo sąlygas. Su administracijos darbuotojais ir medicinos personalu nuteistasis yra mandagus ir taktiškas, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, paskirtas darbo pareigas atlieka stropiai ir sąžiningai.

Komisija, išnagrinėjusi, pateiktą dokumentinę medžiagą bei apklausus nuteistąjį, konstatuoja, kad nuteistasis R. S. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nors jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 52 balai pagal OASys sistemą, tačiau yra faktų, įrodančių nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar įtakojančią rizikos vertinimo rezultatą: bausmės vykdymo sąlygų ir įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, dirba įstaigos administracijos pasiūlytą darbą. Taip pat turi išankstinį, jei bus lygtinai paleistas, darbo pasiūlymą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakoma tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilnius padalinio pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs daugiau kaip vieną trečdalį jam paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad R. S. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės (52 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju yra stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, nes R. S. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikinėdamas bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. gruodžio 12 d. dirbdamas statybininko, šiuo metu maisto dalintojo pareigose, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. R. S. nebuvo baustas drausmine tvarka, už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį 3 kartus skatintas. 2015 m. lapkričio 11 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvosios grupės laikymo sąlygas. Nurodoma, kad su administracijos darbuotojais ir medicinos personalu nuteistasis yra mandagus ir taktiškas, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, paskirtas darbo pareigas atlieka stropiai ir sąžiningai. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, sėkmingai vykdė pataisos plane numatytas priemones. Nuteistojo požiūris į kriminalines subkultūras neigiamas: nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko hierarchijos, nerašytų taisyklių. Niekad nėra išnaudojęs kitų tam, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. Nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais. Dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, bendruose nuteistųjų susirinkimuose. Nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. dalyvavo nuteistojo elgesį keičiančioje programoje Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas. Įvertinus programos rezultatus, galima daryti prielaidą apie jos naudingumą. Nuteistasis pradėjo daugiau galvoti apie savo gyvenimo pokyčius, sumažėjo jo gynybiška pozicija ir priešiškumas moterų atžvilgiu, prisiėmė atsakomybę už netinkamo elgesio pasekmes. Sprendžiant šeimos konfliktus, yra numatęs kitus socialinius būdus valdyti savo pyktį. Be to, pagal lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, R. S. tęsė darbą su įstaigos Psichologine tarnyba. 2015 m. balandžio 2 – birželio 11 dienomis dalyvavo psichologinio konsultavimo ir praktiniuose užsiėmimuose, kurie orientuoti į alkoholio vartojimo sukeliamas problemas bei pykčio ir konfliktinių situacijų valdymą. Šiuo metu dalyvauja integracijos į visuomenę programoje. Nuteistasis palaiko gerus santykius su dukterimi J. S., kuri priima gyventi tėvą į jai nuosavybės teise priklausantį namą. Taip pat R. S. turi pasiūlymą dėl darbo pagalbinio miško darbininko pareigose, kurį garantuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau šie pokyčiai, teismo vertinimu, nėra absoliutūs ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. S. kriminogeniniai veiksniai yra jo mastymas bei elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, impulsyvumas. R. S. anksčiau buvo teistas tris kartus. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą aštuoneriems metams laisvės atėmimu už žmonos nužudymą itin žiauriai, suduodant jai ne mažiau 89 smūgių į įvairias kūno vietas. Būdamas paleistas iš pataisos įstaigos prieš terminą ir neatlikęs bausmės už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, R. S. lygtinio paleidimo laikotarpiu vėl padarė tyčinį nusikaltimą, pavartodamas smurtą prieš jam artimą asmenį – sugyventinę, suduodamas pastarajai pašalinių žmonių akivaizdoje daug smūgių į įvairias kūno vietas, apipildamas ją pamazgomis bei nusišlapindamas nukentėjusiajai ant galvos ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Tokie veiksmai parodo R. S. polinkį daryti tyčines smurtines nusikalstamas veikas, jo agresyvumą ir elgesio kontrolės stoką, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir, kaip minėta, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigas, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą.

Be to, kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės. Jam nustatyti 52 nusikalstamo elgesio rizikos balai viršija žemą nusikalstamo elgesio rizikos ribą (žema riba nuo 1 iki 40) ir tik 35 balai sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai (iš teisės pažeidimų istorijos), kuriems įtakos asmens elgesio keitimas jau nedaro. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas jau penktą kartą ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistojo rizika nesumažėjo nei vienu balu. Ši aplinkybė taipogi nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsisako tvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 67-4 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus padalinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 67-4 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė