- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-13
- Bylos Nr.
- ATP-761-582/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį surašytas dėl to, kad ji 2014-10-06, apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), būdama automobilio „Citroen Evasion“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, paliko šį automobilį stovėti ant pėsčiųjų tako, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo. Be to, ji tą pačią dieną, apie 12 val. 23 min., atvykusius Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnus išvadino įžeidžiančiais žodžiais, liepiant sėstis į tarnybinį automobilį, nevykdė jų teisėtų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimu L. K. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nubausta galutine 115 Eur bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta L. K. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantė nurodo, kad priimdamas nutarimą apylinkės teismas nepagrįstai nepritaikė ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Apeliantė įsitikinusi, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą nutraukti bylą suėjus minėtame straipsnyje nurodytam senaties terminui. Teismas, neteisėtai, ignoruodamas ATPK 35 straipsnyje aiškiai išdėstytas termino pratęsimo priežastis ir nesivadovaudamas protingumo ir teisingumo samprata, savo sprendimą motyvavo tuo, kad Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK nutarimu nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas dėl pačios apeliantės procesinio elgesio (neatvykimo pagal šaukimą į policijos komisariatą). Tačiau šiuo atveju šios administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo senatį nulėmė Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK pareigūnų veiksmai, tai yra nekompetencija ir įstatymų pažeidimas, surašant apeliantei du administracinio teisės pažeidimo protokolus, kurie buvo panaikinti ir grąžinti Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK. Kadangi policijos pareigūnai padarytus pažeidimus užfiksavo 2014-10-06, todėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas baigėsi 2015-04-06, kas reiškia, kad apylinkės teismas, 2015-06-08 priėmė skundžiamą nutarimą jau po ATPK 35 straipsnyje numatyto termino pabaigos. Kai administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukimas.
Apeliantė skunde nurodo, kad teismo sprendimas pripažinti ją padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą taip pat nepagrįstas. Teismas nesirėmė byloje esančiais apeliantės pateiktais objektyviais rašytiniais įrodymais, dokumentais, faktiniais duomenimis, kuriais aiškiai įrodyta, jog pastatas, gyvenamasis su komercinėmis patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso privačios nuosavybės teise P. K., o žemės sklypas yra jos nuomojamas iš valstybės 99 metų sutartimi. Sklypo ribų planas yra dokumentinis – akivaizdus ir neginčijamas, sklypo ribos nėra sutampančios su pastato sienomis ir yra tokio pločio, kad statomas automobilis nepažeidžia jokių kelių eismo taisyklių ir reikalavimų. Tai pagrindžia ir pateiktos fotonuotraukos, darytos 2014-10-06 įvykio vietoje, ir praktinių matavimų dokumentas. L. K. pažymi, kad minėta iš valstybės nuomojamo žemės sklypo dalis yra jos veikusios individualios įmonės lėšomis išklota betono trinkelėmis kaip transporto priemonės stovėjimo vieta prie komercinių patalpų, tą daryti leidžia ir žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytas žemės naudojimo pobūdis: verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Nuo gatvės tam tikslui yra įrengtas užvažiavimas. Galiojančios kelių eismo taisyklės sustoti ir statyti transporto priemonę privačiame žemės sklype nedraudžia ir specialių kelio ženklų nereikalauja. Tačiau apylinkės teismas šiame bylos epizode svaresniu įrodymu laiko žodinį, neišsamų liudytojos G. G. paaiškinimą, nors jos nurodytos aplinkybės yra netikslios. Be to minėta liudytoja akivaizdžiai melavo, tą įrodo pačios liudytojos, kaip miesto urbanistikos skyriaus vyr. architektės, parašas ant žemės sklypo plano.
Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nutarimo dalimi, kuria L. K. yra pripažinta padariusi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas dėl jos kaltės, šališkai vertino policijos pareigūnų D. T. ir A. B. bei liudytojo G. A. parodymus. 2014-10-06 prie protokole nurodyto pastato atvykę policijos pareigūnai dėl nesuprantamų priežasčių reikalavo patraukti teisėtai privačioje žemėje pastatytą apeliantės transporto priemonę, prioritetu laikydami keistą G. A. reikalavimą įeiti į pastatą, nepateikiant jokių tokią jo teisę įrodančių dokumentų, kai apeliantė jokių įsipareigojimų G. A. atžvilgiu negalėjau turėti, niekam nei komercinių patalpų, nei kitų patalpų name, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo išnuomojusi, nes jokios juridinės teisės tam neturi. Apeliantei priklausanti transporto priemonė stovėjo nurodytoje vietoje, siekiant sutaisyti ir pagerinti namo lietaus sistemą, tai ji daro ne pirmą kartą. Skundo autorės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti ir vertinti tokius nekompetentingus pareigūnų veiksmus, kaip viršijančius įgaliojimus ir Policijos patrulio veiklos instrukcijos nuostatas, kuriose aiškiai apibrėžiamas patrulio elgesys tarnybos metu. Kad policijos patruliai elgėsi visiškai priešingai, nesistengė apeliantės išklausyti, neleido paaiškinti situacijos ir atsinešti dokumentų, kurie patvirtintų jos teisėtus veiksmus, savo parodymuose teisme teigė ir išsakė savo patirtį su policininkais D. T. ir A. B. turintys liudininkai P. K. ir D. K.. Anot šių liudytojų, policininkai reagavo neadekvačiai situacijai, jų elgesys buvo akivaizdžiai provokuojantis, agresyvus ir užgaulus. Tačiau apylinkės teismas šiuos liudytojų parodymus įvertino kritiškai, teigdamas, jog šie asmenys buvo susiję šeiminiais ryšiais. L. K. pažymi, kad santuoką su D. K. yra nutraukusi prieš 14 metų, jokio bendro ūkio su juo neveda, o su P. K. ją sieja tik gyvenamoji vieta, kuria ji naudojasi ir prižiūri pagal jų susitarimą. Tuo tarpu liudytojas G. A. negali būti objektyvus, nes jo atžvilgiu 2014-10-09 L. K. yra parašiusi pareiškimą Marijampolės AVPK Jurbarko PK dėl informacinio stendo sugadinimo. Apeliantės nuomone, apylinkės teismo teisėjas, vertindamas įrodymus, rėmėsi išankstine subjektyvia nuojauta. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant, priimtas teismo nutarimas turi būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
L. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde L. K., kritikuodama pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą, ginčija kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, taip pat prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta L. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl L. K. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, su kuriais visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde apeliantės keliama versija, kad ji automobilį pastatė privataus žemės sklypo teritorijoje, todėl nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių, ir kad konfliktą su policijos pareigūnais išprovokavo jų pačių elgesys, yra motyvuotai paneigta skundžiamame nutarime. Apeliantė nenurodė jokių naujų argumentų, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, ar kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti bei L. K. kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų G. A., policijos pareigūnų D. T. ir A. B. teisme duotais paaiškinimais. Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės dėl automobilio stovėjimo, apeliantės agresyvaus, užgaulaus ir įžeidžiančio elgesio policijos pareigūnų atžvilgiu, taip pat dėl teisėtų jų reikalavimų nevykdymo tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jos atitiko ir rašytinę bylos medžiagą, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų ir liudytojo G. A. nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta ir apeliantė nepateikė jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu ar duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Priešingai, skunde nurodomi argumentai, kuriais ginčijami G. A. parodymai, atmestini kaip nepagrįsti. L. K. skunde nurodo, kad G. A. neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad ji patrauktų savo automobilį nuo pėsčiųjų tako ir įėjimo į pastatą, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau šio liudytojo parodymai ir pateikti rašytiniai įrodymai (2014-10-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis) patvirtina, kad G. A. sutuoktinė buvo sudariusi minėtų patalpų nuomos sutartį su P. K.. Liudytojas G. A. teisme nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną atvyko minėtu adresu, norėdamas išsivežti daiktus, kadangi ketino nutraukti nuomos sutartį, tačiau įėjimai į pastatą buvo užblokuoti automobiliais. Apeliantės skundo argumentai dėl to, kad automobilį ji buvo pastačiusi privačiame sklype, kuriame už jos lėšas buvo išdėtos trinkelės ir įrengtas privažiavimas prie pastato, nepaneigia pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, padarymo, kadangi, kaip nustatyta skundžiamame nutarime, pastato priekyje esantis šaligatvis eina iki namo sienos, ir jis yra valstybinė žemė, kuri nėra niekam išnuomota ir priklauso visiems žmonėms. Tai, kad apeliantė šaligatvį įsirengė (išdėjo trinkeles, tai yra pagerino miesto infrastruktūrą) savo lėšomis, nereiškia, kad ji gali statyti ant jo savo automobilį, pažeisdama Kelių eismo taisyklių nuostatas.
Apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas nutraukti L. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, ir visi argumentai dėl, apeliantės nuomone, nepagrįstai pratęsto administracinės nuobaudos termino, taip pat yra jau išnagrinėti apylinkės teismo ir šiuo klausimu išsamiai pasisakyta skundžiame nutarime. Sutinkamai su skundžiamo nutarimo motyvais, konstatuotina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas L. K. pratęstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti L. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimą nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.