- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1Sk-459
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-jų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S., gim. 1964-06-08, nuteistas 2001 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. - 9 m. laisvės atėmimo. 2007-06-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str. 3d. 2p. nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies 2 m. 10 mėn. 16 d. lygtinai paleistas. 2008-11-06 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2007-06-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas ir grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, galutinė bausmė - 2 m. 10 mėn. 16 d. 2009-01-29 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2007-06-21 iki 2007-06-27 ir laikyti, kad laikas, kuriam nuteistasis grąžintas į pataisos įstaigą yra 2 m. 10 mėn. 9 d.
Bausmę atlieka nuo 2008 m. gruodžio 1 d.
Bausmės pabaiga numatyta 2011m. spalio 10 d.
Šalies argumentai
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą prašydama nuteistąjį V. S. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes jis atliko įstatyme nustatytą 2/3 dalį bausmės ir turi du mažamečius vaikus: sūnų Gytį ir dukrą Emą, gimusius 2009-03-19, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. priėmė nutartį, kuria ši teikimą atmetė, kadangi nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Nuteistasis V. S. skundžia minėtą teismo nutartį teigdamas, kad susituokti sutrukdė finansinė padėtis bei suėmimas. Nurodo, kad grąžintas į pataisos namus ne dėl to, kad padarė nusikaltimą, o dėl to, kad pažeidė valandinį apribojimą. Pataisos namuose tik vieną kartą padarė pažeidimą, po to 4 kartus buvo skatintas. Dirba ir kas mėnesį šeimai skiria išlaikymą, laisvėje nori rūpintis vaikais. Teigia, jog pakeitė atsakomybės supratimą ir požiūrį į gyvenimą, daugiau klaidų nebedarys.
Pagal įstatymą lygtiniam paleidimui nepakanka, kad būtų atlikta atitinkama bausmės dalis, o paleidimas atlikus tam tikrą dalį bausmės teismui nėra privalomas. LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta sąlyga, kad gali būti lygtinai paleisti tik tokie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Tokia išvada yra būtina, sprendžiant ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Nors nuteistasis V. S. turi du mažamečius vaikus, gim. 2009 m., t.y. gimusius jau po nuteistojo grąžinimo į pataisos namus, tačiau vaikų laukimas jo nesulaikė nuo netinkamo elgesio, dėl ko jis buvo sugrąžintas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės, o ir nepaskatino vesti vaikų motinos, nuteistasis su ja susituokė jau pataisos namuose 2009-01-21. Be to, nuteistasis ir patekęs į pataisos namus, elgėsi neatsakingai. Bausmės atlikimo metu V. S. padarė 2 režimo pažeidimus (2009-01-31 ir 2009-10-07), kartą baustas pačia griežčiausia drausmine nuobauda (uždarytas į baudos izoliatorių už alkoholio vartojimą), šiuo metu nuobauda nebegalioja. Pataisos įstaigos administracijos nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, tačiau 2009 m. vasario mėnesį dalyvavo vienkartinėje masinėje nepaklusnumo akcijoje. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis V. S. jau buvo lygtinai paleistas ir dėl besaikio alkoholio vartojimo nesugebėjo tinkamai vykdyti teismo skirtų jam lygtinio paleidimo įpareigojimų ir buvo grąžintas atlikti likusią bausmės dalį, tai rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro. Iš teismui pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad nuteistasis ne visada sugeba elgtis pakankamai atsakingai ir
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. S. skundas atmestinas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Vertinant nuteistojo V. S. elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, būtina atsižvelgti į psichologinės tarnybos išvadą, jo charakteristiką, skatinimus ir nuobaudas, darbinę ir mokymosi motyvaciją, ankstesnius teistumus, dalyvavimą socialinės reabilitacijos ir pataisos programose.
Teismui pateiktoje psichologinės grupės išvadoje nurodyta, jog V. S. paviršutiniškai ir gynybiškai analizuoja bei vertina savo bausmės atlikimo patirtį bei priežastis, dėl kurių nesilaikė teismo apribojimų. Pataisos namų administracija charakteristikoje nurodo, kad nuteistasis V. S. padarė du vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus, vieną kartą baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą, dėl ko nuteistasis buvo įrašytas į tikslinę programą, skirtą asmenims, kurie pataisos namuose drausmine tvarka buvo bausti už apsvaigimą. Skatintas tris kartus. Palaiko ryšius su vaikais ir jų motina. Taip pat pataisos namų administracija charakteristikoje nurodo, kad tikėtina patenkinama nuteistojo integracija į visuomenę, kurios sėkmė tiesiogiai priklausys nuo nuteistojo sugebėjimo nepiktnaudžiauti alkoholiu.
Sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, būtina atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus. V. S. bausmę atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (nužudytas žmogus), lygtinis paleidimas jau buvo taikytas, tačiau tikslo nepasiekė, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepadarė išvadų iš jam teismo suteiktos pasitikėjimo ir galimybės būti laisvėje.
Šalies argumentai
Nors nuteistasis skunde nurodo šeimynines aplinkybes, dėl kurių jo manymu, turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ir pirmos instancijos teismas, nuteistasis net ir susituokęs, ir sulaukęs vaikų gimimo, savo elgesio iš esmės nepakeitė, nesistengė padaryti teigiamų išvadų iš savo poelgių, dėl kurių buvo grąžintas atgal į laisvės atėmimo vietą. Susituokė pataisos namuose 2009-01-21, o pirmą drausmės pažeidimą padarė tuojau pat - 2009-01-31, vaikai gimė 2009-03-19, tačiau tai nuteistojo nesustabdė nuo drausmės pažeidimų ir jis ne tik kad 2009 m. vasario mėnesį dalyvavo vienkartinėje masinėje nepaklusnumo akcijoje, tačiau 2009-10-07 vėl baustas drausmine nuobauda. Tai patvirtina pirmos instancijos teismo išvadas, kad nuteistasis tik griežtos kontrolės sąlygomis sugeba laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų ir įsipareigojimų. Iš aukščiu aptarto darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, jog šiuo metu dar negalima taisyti nuteistąjį neizoliavus jo nuo visuomenės. Priešingu atveju valstybės taikomos prievartos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.