- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1125-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00176-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Išvadą teikia
- Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, trečiasis asmuo R. S., institucija, teikianti išvadą – Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., gim. 2006-05-31, ir A. S., gim. 2008-10-19, pastovią gyvenamąją vietą su ja, jos gyvenamojoje vietoje.
Atsakovas A. S. prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti A. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su juo iki Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK 2012-02-09 pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 58-1-0003-12 pabaigos. Pateikė duomenis apie tai, kad 2012-02-09 Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl galimai panaudoto fizinio ar psichologinio smurto prieš mažamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2012-03-05 nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, jog civilinėje byloje 2011-02-11 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vaikų A. S. ir A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. S. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismui nepateikta duomenų, kad mažamečių vaikų interesams, jų saugumui, sveikatai gresia pavojus ir motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jiems nesaugu, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nutartį panaikinti ir prašymą patenkinti. Nurodo, kad 2012-02-09 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl galimai naudoto fizinio ar psichologinio smurto prieš atsakovo mažamečius vaikus, jų pačių motinos R. S. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, didesnio ir baisesnio fakto, patvirtinančio iškilusią grėsmę vaikams, pateikti neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. S. prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos yra nagrinėjamas nuo 2011 m. vasario mėnesio. Iki tol vaikai taip pat gyveno su ieškove. Dėl atsakovo skundų buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau visi buvo nutraukti nesant ieškovės veikoje nusikaltimo sudėties. Pažymi, jog pats atsakovas jau keli metai vaikams neteikia visiškai jokio išlaikymo, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo paties atsakovo A. S. smurto prieš mažametį S. Pažymi, jog trečiasis asmuo R. S. (buvusi S.) „aktyviai siekianti apsaugoti“ ieškovės mažamečių vaikų interesus neaugina savo pačios nepilnamečių vaikų iš pirmosios santuokos. Taip pat nurodo, kad 2011-09-27 atsakovo atžvilgiu buvo atlikta teismo ekspertizė, kuri nustatė, kad atsakovas A. S. turi individualių psichologinių ypatumų, kurie gali turėti ir turi įtakos jo elgesiui ir gali neigiamai paveikti mažamečių vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, jog atsakovas A. S. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti A. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su juo iki Utenos VPK Zarasų rajono policijos komisariato 2012-02-09 pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 58-1-0003-12 pabaigos. Zarasų rajono apylinkės teismas 2012-03-05 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (b. l. 2). Atsakovas, nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 str.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vaikų gyvenimas kartu su motina ieškove R. S. kenktų vaikų interesams. Byloje esanti 2012-03-28 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 8-10) patvirtina, jog vaikais šiuo metu pastoviai faktiškai rūpinasi motina R. S., o tėvas tik kartais su vaikais susitinka. Išvadoje taip pat nurodyta, jog tėvo (atsakovo) A. S. ir sūnų bendravimas praėjusiais 2011 metais buvo minimalus, tėvas šiuo metu yra nusišalinęs nuo pareigos dalyvauti vaikų auklėjime, neteikia išlaikymo bei labai retai juos aplankydavo darželyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog šalių nepilnamečius vaikus didžiąja dalimi išlaiko, jais rūpinasi ieškovė, tarp vaikų ir ieškovės yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys, todėl vaikų gyvenamosios vietos keitimas, atskiriant juos nuo motinos (ieškovės) R. S., vaikams padarytų socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinius išgyvenimus. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti.
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.