- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 1S-811-317/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- M. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl M. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-09-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 294 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2007-10-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmės pradžia 2011-01-25, jos pabaiga 2012-07-25. Anksčiau M. B. teistas du kartus.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-03-21 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad M. B. galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, o paleidus jį iš bausmės atlikimo vietos jau šiuo metu, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. skunde prašo panaikinti 2012-03-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nutartis yra deklaratyvi, nepagrįsta, nepakankamai įvertintas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, teismas neatsižvelgė į tai, jog neatlikta bausmės dalis yra vos keli mėnesiai. Skundo autoriaus teigimu, jis bausmės atlikimo metu padarė teigiamas išvadas nedaryti naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, savo ateities planus sieks įgyvendinti tik teisėtais būdais. Be to, bausmės atlikimo metu jis sąžiningai mokėsi, o išleistas į laisvę ketina tęsti mokslus. Pataisos namuose išreiškė norą dirbti, tačiau dėl darbo trūkumo įdarbintas nebuvo. Nuteistojo teigimu, nors anksčiau jis ir buvo teistas, tačiau būtina įvertinti aplinkybę, jog yra jauno amžiaus, kad atlikdamas bausmę, pakeitė savo vidines vertybes.
Skunde taip pat teigiama, jog teismas nepakankamai įvertino jo elgesį bausmės atlimimo metu. Nors buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau savo elgesio bei pastangų dėka buvo paskatintas ir nuobauda jam buvo panaikinta. Skundo autorius pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog asmuo būtų jau pasitaisęs-būtinas tik asmens rašytinis įsipareigojimas sąžiningu darbu ir pavyzdingu elgesiu įrodyti, kad paleistas į laisvę jis pasitaisys. Anot skundo autoriaus, teismas visiškai neatsižvelgė į pataisos namų administracijos nuomonę, teigiamą jo charakteristiką, be pagrindo vadovavosi psichologinės tarnybos išvada, kuri negali būti tiksli.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.
Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).
LR BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Nuteistasis M. B. tik formaliai atitinka LR BVK 157 str. numatytas sąlygas, todėl jam šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. nuostatas bei lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Vien tai, jog jis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, jos atlikimo metu mokėsi, yra vieną kartą paskatintas ir įsipareigojęs sąžiningu darbu bei pavyzdingu elgesiu įrodyti, kad paleistas į laisvę jis pasitaisys, dar neduoda pagrindo išvadai, kad jis atliko jau pakankamą bausmės dalį ir bausmės tikslai yra pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ne tik į nuteistojo nurodytas aplinkybes, bet ir į M. B. elgesį iki nusikalstamos veikos, už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo elgesį nusikalstamų veikų padarymo metu bei po jų.
Iš pateiktos medžiagos matyti, jog M. B. nusikalto jau trečią kartą. Nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas bausmę už ankstesnį nusikaltimą-lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu. Jam buvo nutraukta baudžiamoji bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau per vienerių metų laikotarpį jis ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią paskyrus bausmę, jos vykdymas buvo atidėtas. Tačiau M. B. nepateisino ir šio teismo parodyto pasitikėjimo, dėl ko buvo pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau M. B. ir vėl nusikalto, už ką šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalstamas veikas daro sistemingai, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro. Nors pataisos namų administracija M. B. ir charakterizavo teigiamai, tačiau negalima neatsižvelgti ir į tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas-jis buvo baustas drausmine nuobauda, kuri panaikinta tik 2012-01-12. Kybartų pataisos namų vidaus tyrimo skyrius jo elgesį bausmės atlikimo metu vertina tik patenkinamai. Priešingai nei nurodo skunde nuteistasis, nėra pagrindo abejoti psichologinės grupės išvada, kurioje nurodoma, jog M. B. savęs vertinimas yra neadekvačiai aukštas, nuteistasis stokoja savivokos, negeba kritiškai vertinti savo elgesio bei veiksmų. Ten pat teigiama, jog laikytis visuomenėje priimtų normų jis nesugeba ir nėra motyvuotas, sunkai suvokia pareigą ir atsakomybę prieš visuomenę, mano, jog turi teisę gyventi taip, kaip nori bei išmano. Jo ateities planai konkretūs, tačiau planų įgyvendinimas paremtas tik išorine motyvacija, o jų įgyvendinimo realumas labai mažas, kadangi nuteistasis nėra motyvuotas darbui, stokoja atsakomybės, yra orientuotas į greitą rezultatą nededant daug pastangų. Jo poreikiai didesni už jo galimybes.
Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo M. B. atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos jau šiuo metu, nes M. B. asmenybė, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo, jos padarymo metu bei po padarymo, jo elgesys bausmės atlikimo metu-neduoda pagrindo išvadai, kad M. B. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Lygtinai paleidus nuteistąjį M. B. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta paskirtis individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai, jis nebūtų tinkamai nubaustas ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 364 str. 8 d. 1 p., LR BVK 157 str.
nutarė:
Nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.