Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

L. R. , kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jo atstovei pagal įstatymą Ritai Šinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. V. dėl kaltinimo pagal BK 261 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jam nutraukta BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau dėl to nuosprendis neskundžiamas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 19 d. apie 17 val. Panevėžio mieste, Ukmergės gatvėje, centrinėje turgavietėje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 500 litų įgijo psichotropinės medžiagos - 5,520 g amfetamino, kurį tą pačią dieną apie 17 val. 10 min. Perdavė L. R. ir gabeno automobiliu AUDI 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kol 2007 m. birželio 19 d. apie 17 val. 45 min. kelyje Panevėžys-Bernatoniai juos sustabdė Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus pareigūnai, kurie pas L. R. visą psichotropinę medžiagą - 5,520 g amfetamino surado ir paėmė.

Prokuroras, remdamasis skunde išdėstytais motyvais, mano, kad T. V. kaltė dėl neteisėto psichotropinės medžiagos - amfetamino įgijimo, gabenimo ir platinimo nepilnamečiui L. R. yra įrodyta. Todėl prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl T. V. padarytos nusikalstamos veikos neteisėtai įgyjant ir platinant psichotropinę medžiagą nepilnamečiui L. R. , t. y. pripažinti T. V. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 punktu (turėtų būti - dalimi), T. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. T. V. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri neperžengdamas paduoto apeliacinių skundo ribų. Kadangi nuosprendis dėl T. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nėra skundžiamas, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima. Pažymėtina, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas iš L. R. pateikto kaltinimo, t. y. neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo, neturint tikslo platinti, numatyto BK 159 straipsnio 1 dalyje, pašalino objektyviosios pusės požymį neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą ir pripažino kaltu neteisėtai gabenus psichotropines medžiagas neturint tikslo jas platinti. Apeliantas skundo motyvuose nesutinka su šia nuosprendžio dalimi ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat įrodinėja, kad L. R. turėjo būti inkriminuotas ir neteisėtas psichotropinės medžiagos įgijimas, t. y. skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ir L. R. veiką netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Tuo tarpu rezoliucinėje skundo dalyje prašo pakeisti nuosprendį tik dėl T. V. padarytų nusikalstamų veikų, o dėl L. R. nuosprendžio keisti neprašo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6 p. nurodoma, kad apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo prašymą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų. Dar vieno objektyviosios pusės požymio inkriminavimas L. R. , kuris skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vertintinas kaip jo padėties pabloginimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti L. R. teisinės padėties dėl to, kad prokuroras skundo rezoliucinėje dalyje to daryti neprašo. Atsižvelgdamas į visa tai apeliacinės instancijos teismas negali keisti nuosprendžio dėl L. R. nuteisimo, kadangi tokiu būdu būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinimai T. V. pasitvirtino nevisiškai, ir teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog T. V. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, gabeno psichotropinę medžiagą ir kartu ją platino nepilnamečiui, t. y padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje. Apeliacinio proceso metu prokuroras skundo argumentų dėl T. V. nuteisimo pagal BK 261 straipsnį nepalaikė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, jog byloje nepakanka įrodymų, rodančių, kad T. V. 5,520 g psichotropinės medžiagos - amfetamino įgijo ir gabeno turėdamas tikslą jį platinti ir kad šią psichotropinę medžiagą jis platino nepilnamečiui L. R. . Todėl T. V. veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 159 straipsnio 1 dalį ir T. V. dėl kaltinimo padarius BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą išteisintas pagrįstai.

Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog asmuo (kaltininkas) neteisėtai įgijo, gabeno psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad tikslas platinti psichotropines medžiagas yra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, parodantis, ko siekia kaltininkas, darydamas šią nusikalstamą veiką. Tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant – išmainant, dovanojant, duodant skolon ir pan.) perduoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti prieš įsigyjant arba jau įsigijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. narkotinių medžiagų įsigijo ne parduoti ar kitaip platinti, o sau suvartoti. T. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad amfetaminą pirko asmeniškai sau ir pats būtų suvartojęs, tikslo parduoti ar kitaip platinti neturėjo, įgytą kiekį jis būtų suvartojęs per tris mėnesius. L. R. amfetaminą davė pasaugoti ir, esant reikalui, t. y. jeigu sustabdytų policija, išmesti. Grįžus iš Panevėžio namo T. V. iš L. R. amfetaminą būtų pasiėmęs (t. 1, b. l. 134-135, 138, 141). Teisminio bylos nagrinėjimo metu T. V. nurodė tas pačias aplinkybes (t. 2, b. l. 155-156).

Šiuos T. V. parodymus patvirtina ir L. R. parodymai. Jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad amfetaminą kelnių kišenėje vežėsi dėl to, jog T. V. paprašė palaikyti, o jeigu stabdys policija, tai išmesti arba užkišti už apatinių kelnaičių. Amfetaminas, kuris buvo rastas L. R. kelnių kišenėje, priklausė T. V. . L. R. neturėjo jokio tikslo parduoti amfetaminą ar kitaip jį platinti, kadangi sugrįžus namo iš karto būtų gražinęs T. V. . Šią psichotropinę medžiagą T. V. pirko sau, kadangi jis jau kurį laiką vartoja amfetaminą. L. R. taip pat nurodė, kad anksčiau T. V. jam taip pat duodavo pauostyti amfetamino, todėl parvažiavęs iš Panevėžio tikėjosi gauti jo pauostyti (t. 1, b. l. 77-78, 84-86, 102, 105). Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad T. V. šlapime tuoj po sulaikymo buvo rasta amfetamino (t. 1, b. l. 42, 45-46). Tai atitinka tiek L. R. , tiek T. V. parodymuose nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis T. V. pats vartoja psichotropines medžiagas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad T. V. kam nors anksčiau būtų pardavęs ar kitaip platinęs psichotropinių medžiagų. Nors L. R. apeliacinio proceso metu parodė, kad neva iš T. V. anksčiau pirko amfetamino už 300 Lt, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, be to, T. V. dėl to įtarimas (kaltinimas) nėra pareikštas. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. kaltinimai dėl jokių kitų psichotropinės medžiagos platinimo atvejų taip pat nepateikti, todėl negalima kategoriškai teigti, kad tokie atvejai iš tikrųjų buvo. Pažymėtina, kad pats L. R. nurodė, jog amfetaminą jis vartojo ne tik su T. V. . Todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad T. V. 2007-06-19 iš tikrųjų būtų davęs L. R. vartoti amfetamino. Pats T. V. tai kategoriškai neigia. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tik L. R. manymas ir tikėjimas tuo, kad T. V. duos jam uostyti amfetamino, nėra neginčijamas įrodymas, kad T. V. iš tikrųjų būtų taip pasielgęs, kaip manė L. R. . Vien tik šių L. R. parodymų nepakanka. Dėl šių priežasčių išlieka abejonių dėl T. V. nusikalstamos veikos tikslo, t. y. narkotinių medžiagų įgijimo siekiant platinti. Prokuroras skunde mano, kad teismas nepagrįstai atmetė L. R. parodymus ir rėmėsi T. V. parodymais, kuriais T. V. teigė, kad amfetamino pirko sau ir tik pats būtų vartojęs, o L. R. amfetamino davė palaikyti tik laikinai, kol parvažiuos namo, ir nebūtų davęs jam vartoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas rėmėsi ne tik T. V. ir L. R. parodymais, bet visa kita bylos medžiaga. Tiek L. R. , tiek T. V. parodymais teismas rėmėsi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir kitą bylos medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas kuriems nors parodymams suteikė išskirtinę reikšmę, o kitus nepagrįstai vertino kritiškai. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent prokuroras amfetamino perdavimo faktą L. R. vien tik kaip fizinį veiksmą neargumentuotai ir paviršutiniškai vertina kaip platinimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, kad L. R. taip pat vartojo amfetaminą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme L. R. parodė, kad su T. V. dažnai uostydavo amfetaminą, į Panevėžį taip pat važiavo jo nusipirkti, grįžęs namo tikėjosi, kad nuteistasis taip pat duos uostyti šios psichotropinės medžiagos, nes nuteistasis taip jam atsilygindavo už padėjimą rinkti metalą. Nežiūrint to, šių nurodytų aplinkybių nepatvirtina kita bylos medžiaga, todėl vis tiek išlieka abejonių dėl to, kad T. V. šiuo atveju būtų L. R. davęs vartoti psichotropinę medžiagą. Kaip matyti, kaltinimas T. V. pagrįstas tik L. R. parodymais, kad jis (L. R. ) tikėjosi, jog T. V. jam taip pat duos pauostyti amfetamino. Šių abejonių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo T. V. naudai. Prokuroro skundo argumentas, kad T. V. neigdamas, jog su L. R. niekada nevartojo narkotikų, duoda pagrindą abejoti nuteistojo parodymų teisingumu, nei patvirtina, nei paneigia jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Tokiu būdu Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2007-06-19 T. V. 5,520 g psichotropinės medžiagos - amfetamino neteisėtai įgijo ir gabeno neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti, todėl šią jo veiką Panevėžio apygardos teismas teisingai ir pagrįstai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

BK 261 straipsnis numato atsakomybę už narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimą nepilnamečiams. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog T. V. žinojo L. R. amžių ir žinojo, kad 2007-06-19 jis buvo nepilnametis. Šiuo atveju tam, kad T. V. veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 261 straipsnį, būtina įrodyti, kad jis perduodamas 5,520 g amfetamino T. R. platino šią psichotropinę medžiagą. Baudžiamosios teisė teorijoje ir teismų praktikoje psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimas suprantamas kaip jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ str.)“ 15 p.). Narkotinės ar psichotropinės medžiagos pardavimas taip pat yra platinimo būdas. Kitaip tariant, platinimas visada reiškia psichotropinės medžiagos perdavimą kito asmens dispozicijai, kai medžiagą gavęs asmuo gali elgtis su ja savo nuožiūra. Šioje byloje tiek iš T. V. , tiek ir L. R. parodymų, tiek ir kitų bylos aplinkybių matyti, kad psichotropinė medžiaga L. R. buvo perduota laikinai, t. y. palaikyti, kol jie abu parvažiuos iš Panevėžio namo. L. R. savo parodymuose nurodė, kad amfetamino T. V. nusipirko sau, o jis amfetaminą turėjo palaikyti kišenėje iki to laiko, kol jie grįš namo, po to jį būtų atidavęs T. V. . Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad L. R. neįgijo 5,520 g amfetamino iš T. V. , nes jis važiuodamas kartu su T. V. automobiliu ir laikydamas jį kišenėje negalėjo juo disponuoti savo nuožiūra. Būtent T. V. įsigijo ir disponavo amfetaminu. Toks laikinas ir pakankamai trumpalaikis amfetamino perdavimas L. R. , nesuteikiant galimybės jam elgtis su juo savo nuožiūra, nelaikytinas psichotropinės medžiagos platinimu. Atsižvelgiant į tai ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo dalis, kurioje prašoma T. V. veiką perkvalifikuoti į BK 261 straipsnį, nepagrįsta ir netenkintina.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus, nustatydamas faktines bylos aplinkybes bei kvalifikuodamas veikas, tai pat skirdamas bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.