- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- I3-2177-535/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00998-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,RKJ grupė“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,RKJ grupė“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,RKJ grupė“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2024-06-03 sprendimą; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2024-03-27 raštą (toliau – Raštas); 3) įpareigojant VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2024-02-28 prašymą.
Pareiškėja paaiškina, kad susidarė situacija, kai UAB „RKJ grupė“ nuo tų pačių 2016 m. grūdų sandorių pagal civilinėse bylose priimtus teismų sprendimus turėjo du kartus sumokėti PVM – vieną kartą UAB „Gausta“, o vėliau – UAB „Agerona“. Tačiau administraciniai teismai, remdamiesi VMI duomenimis, laikė, kad įmonės nevykdė realios veiklos, kad sandoriai nebuvo PVM objektas ir kad PVM neturėjo būti skaičiuojamas, ir kad neva vyko sukčiavimas. O teisėsaugos institucijos (prokuratūra, FNTT) konstatavo, kad jokių nusikalstamų veikų neįžvelgia, kad sandoriai vyko realiai. Iš to akivaizdu, kad valstybės biudžete yra PVM permokos, susidariusios tiek dėl to, kad UAB „RKJ grupė“, tiek ir kitos įmonės mokėjo atitinkamas PVM sumas. Tačiau VMI, vertindama, kad sandoriai nebuvo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektas, bando ignoruoti faktą, kad valstybės biudžetas yra gavęs perteklines PVM įmokas, ir šiuo metu neleidžia bendrovei nei patikslinti PVM deklaracijų už 2016 metus (dėl senaties), nei grąžina permokas.
Pareiškėja teigia, kad susidariusi situacija aiškiai neteisinga, todėl 2024-02-28 prašymu kreipėsi į VMI, prašė arba leisti tikslinti PVM deklaracijas, arba grąžinti PVM permokas. Tačiau VMI pateiktas 2024-03-27 atsakymas, kuris buvo apskųstas Komisijai, yra visiškai neaiškus, jame trūksta duomenų, kurie privalomi administraciniam sprendimui pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, be to, nėra įvardinta, ar tenkinami, ar atmetami konkretūs prašymai dėl leidimo tikslinti PVM deklaracijas ir/ar grąžinti permokų sumas. Iš Rašto turinio matyti, kad konkretūs prašymo reikalavimai liko iš esmės neišspręsti ir neišnagrinėti.
Pareiškėja nurodo, kad VMI raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl yra neteisėtas. Rašte nenurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; nenurodyti administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5, 6 p). VMI ignoravo bendrovės argumentus, civilines bylas nagrinėjusių teismų sprendimus (du kartus įpareigojusius mokėti PVM nuo sandorių), prokuratūros ir baudžiamuosius klausimus nagrinėjusių teismų išvadas (kad sandoriai buvo realūs ir kad nusikalstamų veikų nepadaryta). Rašte nenurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (VAĮ 10 str. 5 d. 4 p.), t. y. konkrečiai nenurodyta, ar tenkinami, ar atmetami prašymai leisti tikslinti PVM deklaracijas ir/ar grąžinti permokas. Nenurodyta apskundimo tvarka (VAĮ 10 str. 5 d. 7 p.)
Kadangi iš VMI Rašto neįmanoma nustatyti esminio rezultato (t. y. ar pareiškėjos prašymai buvo atmesti, ar patenkinti), net nekalbant apie motyvus, laikytina, kad VMI 2024-02-28 prašymą tinkamai neišnagrinėjo, todėl turėtų nagrinėti iš naujo bei priimti konkretų, aiškų sprendimą, pagrįstą motyvais ir bylos medžiaga.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad ir Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja pats sau.
Komisija nepagrįstai darė išvadą, kad VMI Raštas nesukelia teisinių pasekmių. VMI Raštas sukelia teisines pasekmes ir pažeidžia bendrovės teises. Bendrovė 2024-02-28 prašymu prašė VMI leisti tikslinti PVM deklaracijas arba grąžinti permokas. Vadinasi, priėmus skundžiamą VMI Raštą, bendrovė toliau neturi galimybės patikslinti deklaracijų, neatgauna pinigų ir negali naudotis jai priklausančiomis sumomis, patiria žalą, o valstybės biudžetas atitinkamai lieka nepagrįstai praturtėjęs. Be to, pažeidžiama ir teisė gauti informaciją iš valstybės institucijų, nes gauti atsakymai neatsako į iškeltus klausimus ir argumentus, ignoruojamos esminės jų dalys.
Komisija nusprendė nutraukti bylą, tai reiškia, kad Komisija bendrovės 2024-04-29 skundo nenagrinėjo. Taigi, jei nebuvo nagrinėjimo objekto, Komisija neturėjo teisės nagrinėti skundo ir teikti vertinamųjų išvadų dėl to, ar skundas pagrįstas, ar atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo pagrįsti. Tačiau Komisijos sprendime yra pateiktos konstatuojamojo pobūdžio išvados, kuriomis buvo ne nustatoma, ar yra ginčo objektas, o šalių ginčas nagrinėjamas iš esmės. Akivaizdu, kad šiais motyvais ir konstatuojamojo pobūdžio išvadomis Komisija vertino šalių ginčą iš esmės, sprendė, kas teisus ir kas neteisus. Komisija neturėjo teisės vertinti ginčo iš esmės, nes nutarė ginčo nenagrinėti ir procesą nutraukti, nesant nagrinėjimo objekto. Vadinasi, tokios konstatuojamojo pobūdžio išvados, esančios motyvuose, ateityje trukdys bendrovei, nes ji nebegalės antrą kartą kelti tų pačių klausimų, kurie jau išspręsti ir išnagrinėti Komisijos išvadomis.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Komisija, priėmusi sprendimą nutraukti procesą tuo pagrindu, kad „ginčijamu Raštu Pareiškėjai nėra nustatomos konkrečios teisės ir pareigos“, turėjo tik apsiriboti motyvais, pagrindžiančiais, kodėl byloje nėra ginčo objekto, nevertinti, ar ginčo šalių raštuose išdėstytos pozicijos yra pagrįstos.
Nurodo, kad skundžiamame sprendime Komisija netgi nurodė, kad bendrovė, Komisijos nuomone, siekia mokestinio ginčo, todėl Komisija neturi kompetencijos jo nagrinėti. Bet tuo pačiu, pripažinusi neturinti kompetencijos, ji vis dėl to išnagrinėjo tiek prašymą, tiek VMI Raštą, tiek skundą, ir padarė išvadą, kad VMI buvo iš esmės teisi, o bendrovė – neteisi. Vadinasi, Komisija ne tik nepagrįstai nagrinėjo skundą (nors bylą nutraukdama ji neturėjo teisės skundo ir prašymo nagrinėti iš esmės), bet ir jį išnagrinėjo neturėdama kompetencijos, nes pripažino, kad tai patenka į kitos institucijos kompetenciją. Vadinasi, Komisijos sprendimu iš esmės yra priimtas pats save paneigiantis dokumentas, kuris yra neteisėtas ir naikintinas.
Pareiškėja mano, kad jeigu ginčo objektas visgi yra ir Komisija iš tiesų neturėjo kompetencijos jo nagrinėti, tai tokiu atveju Komisijos sprendimas naikintinas visa apimtimi, o ginčas turėtų būti persiųstas ikiteismine tvarka nagrinėti į kompetentingą Mokestinių ginčų komisiją (kaip, beje, to ir prašė savo 2024-04-29 skunde), nes visi Komisijos samprotavimai ir išvados apie prašymo, VMI Rašto ir skundo (ne)pagrįstumą išeina už Komisijos kompetencijos ribų ir neturėjo būti pateikiami.
Jeigu ginčo objektas yra, ir jis pateko į Komisijos kompetenciją, tai tokiu atveju, turėjo būti pripažinta, kad VMI neatliko savo pareigų ir tinkamai neišnagrinėjo bendrovės prašymo, neįformino administracinio sprendimo taip, kaip reikalaujama pagal VAĮ 10 straipsnį, todėl tiek Komisijos sprendimas, tiek VMI Raštas turėtų būti naikinami visa apimtimi ir klausimas perduotas iš naujo iš esmės nagrinėti VMI, kad ši tinkamai įformintų aiškų ir motyvuotą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad bendrovė patikslintas deklaracijas, dėl kurių pateikimo kilo ir šis ginčas, VMI jau buvo pateikusi 2023-08-23, 2023-08-24. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Panevėžio AVMI), vadovaudamasi Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-07-09 įsakymu VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ (toliau - Taisyklės) 19 punkte nustatyta tvarka, įvertino deklaracijose pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priėmė sprendimą, kad pateiktų patikslintų deklaracijų duomenys negali būti suvesti į VMI duomenų bazę, nes tikslinamos PVM sumos yra įvertintos ir į jas atsižvelgiant buvo apskaičiuotas mokestinio laikotarpio patikrinimo rezultatas. Šis mokesčių administratoriaus sprendimas bendrovei buvo pateiktas Panevėžio AVMI 2023-10-11 raštu Nr. RM-35615. Sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.
Atsakovė vertina, kad skundžiamo Rašto pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose yra pateiktas teisinis pagrindimas ir paaiškinimas, leidžiantis pareiškėjai suprasti, kodėl šiuo konkrečiu atveju bendrovė negali patikslinti mokestinio patikrinimo metu tikrinto laikotarpio deklaracijų, keičiančių mokesčių mokėtojo už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas mokestines prievoles.
Paaiškina, kad sprendžiant mokestinės permokos grąžinimo klausimus, kylančius iš PVM, vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatomis. Mokesčio permoka, vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 12 dalimi, laikoma mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma, o permokėtos mokesčio sumos, jeigu tokios yra susidariusios, įskaitomos ar grąžinamos MAĮ 87 straipsnyje nustatyta tvarka.
Prašymo grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (toliau - Prašymas) forma ir pateikimo tvarka nustatyta Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse, patvirtintose VMI viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 (toliau – Grąžinimo (įskaitymo) taisyklės). Pateikus Prašymą grąžinti mokesčio permoką, vadovaujantis šių taisyklių nuostatomis, mokesčių administratorius sprendžia dėl Prašymo tenkinimo, jo pagrįstumo, tačiau bendroji pareiga pagrįsti permokos susidarymo realumą ir Prašymo ją grąžinti pagrįstumą tenka mokesčių mokėtojui.
Iš pareiškėjos skundo galima suprasti, kad ji prašymu iš esmės siekė prašymo nagrinėjimo rezultato, kuris mokesčių mokėtojui yra pateikiamas Sprendimu grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (FR0783 forma), priimamu vadovaujantis Grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis. Tačiau nei Komisija, nei šioje byloje teismui pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Prašymą dėl PVM permokos grąžinimo bendrovė mokesčių administratoriui pateikė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. vadovaudamasi Grąžinimo (įskaitymo) taisyklių nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad „VMI pareiškėjos 2024-02-28 prašymo tinkamai iš viso neišnagrinėjo, ir todėl turėtų nagrinėti iš naujo bei priimti konkretų, aiškų sprendimą, pagrįstą motyvais ir bylos medžiaga“ laiko nepagrįstais, nes FR0783 formos sprendimas, kaip minėta, gali būti priimtas, Prašymą dėl PVM permokos grąžinimo pateikus teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Rašto 4 pastraipoje yra nurodoma, kad pagal bendrovės mokestinio patikrinimo rezultatus šiuo metu nėra nustatytina nei mokėtina, nei grąžintina PVM suma. Tokiu būdu pareiškėjai buvo pateikta bendra informacija, kuria paaiškinta, kad, nesant PVM permokos, nebūtų galima tenkinti bendrovės prašymo „Neleidus UAB „RKJ grupė“ patikslinti Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų FR0600 už 2016 m. 07, 08 ir 09 mėn., grąžinti 154 962,28 Eur PVM permokėtą sumą į UAB „RKJ grupė“ banko sąskaitą“.
Atkreipia dėmesį, kad Panevėžio AVMI atlikus bendrovės mokestinį patikrinimą, šio mokestinio patikrinimo aktas buvo patvirtintas Panevėžio AVMI 2019-09-05 sprendimu Nr. (36.9)-FR0682-205 ir VMI 2019-11-20 sprendimu Nr. 69-99. Pareiškėja minėtus sprendimus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vėliau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-03-20 sprendimą - apeliacinei instancijai.
Pažymėti, kad mokestinis ginčas dėl Panevėžio AVMI 2019-07-05 patikrinimo akto Nr. (36.1 E) FR0680-251 buvo baigtas apeliacinės instancijos teisme: mokestinio patikrinimo rezultatai mokestinio ginčo metu, buvo patvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2021-05-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1270-815/2021. Kadangi minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, t. y. įgijusi res judicata galią, tai reiškia, kad bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas - išspręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad VMI privalo vadovautis įsiteisėjusia LVAT nutartimi, tačiau tuo pačiu pažymi, kad bendrovė turi teisę, esant ABTĮ 159 straipsnyje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, pateikti LVAT prašymą dėl proceso atnaujinimo anksčiau minėtoje administracinėje byloje ir tokiu būdu spręsti skunde išdėstytą klausimą, susijusį su PVM prievolėmis. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjos teiginiai, kad VMI neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo turinio ir faktinių aplinkybių, kurios buvo išdėstytos, taip pat ignoravo įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie buvo pateikti kartu su pareiškėjos prašymu, nėra pagrįsti.
Mano, kad Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, pasirašytas tinkamai įgalioto asmens; jame nėra esminių turinio trūkumų, kurie būtų sukliudę bendrovei suprasti šiame rašte išdėstytų nuostatų teisinį ir faktinį pagrindimą. Rašte aiškiai nurodyta, kad deklaracijos negali būti tikslinamos, o grąžintina PVM suma nėra susidariusi. Pareiškėjos skunde nurodomas formalus dokumento trūkumas - apskundimo tvarkos nenurodymas, nesutrukdęs bendrovei pasinaudoti teise apskųsti Raštą, nėra pagrindas jį naikinti nei pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 91 straipsnį, nei pagal VAĮ 16 straipsnį, kadangi tai savaime nesudaro pagrindo tokį dokumentą laikyti neteisėtu.
Atsakovė vertina, kad Komisija sprendimu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo tarp pareiškėjos ir VMI kilusį ginčą, tinkamai įvertino materialines ir procesines teisės normas, aktualią teismų praktiką, todėl šis sprendimas turi būti paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl VMI Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo prašymą, taip pat ikiteismine tvarka išnagrinėjusios pareiškėjos skundą, Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI pateikė prašymą „Dėl leidimo PVM deklaracijų tikslinimui suteikimo arba PVM grąžinimo UAB „RKJ Grupė“ (VMI registracijos data ir numeris: 2024-02-28 Nr. GM-12233), kuriuo prašė: leisti patikslinti bendrovės 2016 m. 07, 08, 09 mėn. pateiktas PVM deklaracijas (forma FR0600), tikslintina suma - 154 962,28 Eur; neleidus patikslinti minėtų deklaracijų, grąžinti 154 962,28 Eur PVM permokėtą sumą į bendrovės banko sąskaitą.
VMI į pareiškėjos prašymą pateikė atsakymą VMI 2024-03-27 raštu Nr. RM-13547, kuriame be kita ko, nurodė, kad PVM deklaracijos (FR0600) už 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius negali būti tikslinamos, nes jau yra suėjęs bendrasis (3 metų) senaties terminas, nustatytas MAĮ 68 straipsnyje, ir kad perskaičiavus pirkimo PVM atskaitą ir pardavimo PVM nebuvo nustatyta nei mokėtina, nei grąžintina PVM suma bendrovei. Be to, Rašte buvo priminta pareiškėjai, kad jos 2016 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM mokestinės prievolės buvo naujai apskaičiuotos mokestinio patikrinimo metu, kad patikrinimo aktas buvo patvirtintinas Panevėžio AVMI sprendimu, pastarasis patvirtintas VMI sprendimu, dėl kurių teisėtumo galutinę nutartį 2021-11-24 administracinėje byloje Nr. A-2201-556/2021 priėmė LVAT, pritardamas mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu padarytoms išvadoms. Nurodyta, kad ginčo mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaruotos PVM prievolės jau yra perskaičiuotos ir patvirtintos sprendimais, todėl jos negali būti tikslinamos.
Pareiškėjos teigimu, ginčijamas Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl yra neteisėtas. Rašte nenurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; nenurodyti administracinio sprendimo motyvai, ignoruoti bendrovės argumentai, teismų sprendimuose padarytos išvados, tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, apskundimo tvarka.
Kaip nustatyta, atsakovė skundžiamame Rašte nurodė, jog buvo atliktas 2016 metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių mokestinis patikrinimas ir naujai apskaičiuotas ginčo PVM. Rašte pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus išvados ir naujai perskaičiuotos PVM prievolės buvo galutinai patvirtintos teismo sprendimu, nurodė teisės aktus reglamentuojančius PVM deklaracijų tikslinimą ir PVM grąžinimą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinio reglamentavimo nuostatas, konstatuoja, kad ginčijamu Raštu pareiškėjai tik pateiktas mokesčių administratoriaus išaiškinimas, kodėl šiuo atveju ginčo PVM negali būti perskaičiuojamas.
Iš ginčijamo Rašto turinio matyti, kad atsakovė paaiškino pareiškėjai, dėl kokių priežasčių negali būti priimtos patikslintos PVM deklaracijos bei nenagrinėjamas prašymas grąžinti ginčo PVM permoką, išdėstomos anksčiau atliktos mokesčių administravimo procedūros (atliktas bendrovės mokestinis patikrinimas, mokestinis ginčas baigtas teismo nutartimi). Teismo įsitikinimu, skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių.
Pažymėtina, kad teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2011-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pagal LVAT praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog pareiškėjos skundo reikalavimas dėl VMI Rašto panaikinimo nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, jame tik pateikta informacija dėl pareiškėjos prašyme pateiktų klausimų, todėl pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėtini, o administracinė byla šioje dalyje nutrauktina. Nutraukus dylą dalyje dėl VMI Rašto panaikinimo, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2024-02-28 prašymą, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad prašymas grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas forma ir pateikimo tvarka nustatyta Grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse. Tik pateikus nustatytos formos prašymą mokesčių administratorius sprendžia dėl prašymo tenkinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą VMI pateikė elektroniniu būdu ne Taisyklių nustatyta, bet bendra tvarka. Todėl VMI pareiškėjai atsakė ginčijamu Raštu, o ne priėmė sprendimą atsisakyti grąžinti PVM mokestį Taisyklių nustatyta tvarka.
Pareiškėja teigia, kad Komisijos sprendimas neteisėtas. Komisija nepagrįstai darė išvadą, kad VMI Raštas nesukelia teisinių pasekmių.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl išankstinės ginčų sprendimo institucijos (šiuo atveju Komisijos) sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020). Nagrinėjamo ginčo atveju byla dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti VMI Raštą nutraukta, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl galimai netinkamai motyvuoto Komisijos sprendimo, netinkamų, pareiškėjo nuomone, įrodymų vertinimo nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl to plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos kiti skundo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Administracinę bylą dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-03-27 rašto panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjos UAB ,,RKJ grupė“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.