- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2-748-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00532-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Violetai Raguckienei, dalyvaujant pareiškėjai D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu (b.l.2-3) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po sūnaus D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškimu ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnus D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris po savo mirties testamento nepaliko. Mirus D. P., kuris gyveno tuose pačiuose namuose kartu su motina, atsirado palikimas į mirusiajam priklausantį turtą - pensijų fondo „Aviva“ sąskaitoje sukauptas 4330,45 Lt dydžio lėšas, asmeninius daiktus –lovą, televizorių, kompiuterį. Nurodė, kad registruotino turto mirusysis neturėjo. Pareiškėja po palikėjo mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes to nežinojo, o kai nuvyko buvo jau per vėlu, tačiau palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja ir liko toliau gyventi tame pačiame būste, kuriame kartu su sūnumi gyveno, naudojasi likusiais jo asmeniniais ir buities daiktais. Pareiškėja palaidojo sūnų, prižiūri kapavietę. Paaiškino, kad D. P. ji pagimdė nesusituokusi, apie vaiko tėvą jokių žinių neturi. Nurodė, kad kitų pretendentų į palikimą nėra.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (b.l.30). Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į D. P. pareiškimą, kuriame nurodo, kad suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l.17, 18). Byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr.12) (b.l.7). Pareiškėja D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. P., mirusio (duomenys neskelbtini), motina (b.l.12), kitų pretendentų į palikimą nėra (b.l.9, 10 26). Prienų rajono III-ojo notarų biuro liudijime, išduotame 2013-05-06, pažymėta, kad paveldėjimo byla į D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą neužvesta (b.l.8). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM 2013-07-16 išrašas apie asmens duomenis patvirtina, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) nevedęs, duomenų apie vaikus nėra (b.l.26). Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos 2013-05-03 pažymos apie šeimos sudėtį ir asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad D. P., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyveno vienas ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l.9, 10). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos 2013-05-03 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėja D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nuo 1978-12-12 deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b.l.13). Iš Valstybinės įmonės Registrų centras Kauno filialo 2013-05-07 rašto dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo matyti, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l.14). Valstybinės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2013-07-11 pažyma apie įregistruotas kelių transporto priemones patvirtina, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotų transporto priemonių (b.l.27) nėra. 2013-02-27 AVIVA Lietuva pensijų fondo sąskaitoje nurodyta, kad 2012 metais D. P. asmeninėje pensijų kaupimo sąskaitoje, pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sukaupto turto vertė sudaro 4330,45 Lt (b.l.11).
Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado D. P. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 str. 1 d.). Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėja D. P. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. D. P. yra antrosios eilės įstatyminė įpėdinė, kitų pretendentų į palikimą nėra. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po sūnaus D. P. mirties pareiškėja D. P. priėmė mirusiojo palikimą - palikėjo paliktus asmeninius daiktus, jais rūpinosi ir naudojosi. Pareiškėja sūnų palaidojo, prižiūri jo kapą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Pareiškėjos pareiškime nurodytas ir teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai D. P. ir A. B., nurodydami, kad mirusysis D. P. buvo pareiškėjos D. P. sūnus, kuris iki mirties gyveno kartu su motina namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) D. P. mirė nevedęs, savo vaikų neturėjo, jį palaidojo mama, kuri prižiūri ir tvarko kapavietę, naudojasi likusiais buities daiktais. Liudytojai mano, kad pareiškėja į notarą nesikreipė dėl žinių stokos
Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (išreiškus valią dėl palikimo priėmimo, nesant kitų įpėdinių, faktiškai naudojantis likusiu turtu) laikytina, kad pareiškėja po sūnaus D. P. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama likusį paveldimą kilnojamąjį turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, tokiu būdu siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, jai perėjo ir turtinės palikėjo teisės. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, sutapo detalėse, atitiko vieni kitiems ir pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjos D. P. priteistina 23,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po sūnaus D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Iš pareiškėjos D. P. priteisti 23,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.