Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolantos Malijauskienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. G. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja K. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1400 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV skirti pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d.; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Sprendime teigiama, jog pareiškėja nepateikė prašymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba (toliau – ir Užsienio išmokų tarnyba) nebuvo priėmusi sprendimo dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo.

Paaiškina, kad, teikdama dokumentus dėl senatvės pensijos skyrimo, taip pat pateikė ir dokumentus, patvirtinančius, kad į pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pensijos draudimo stažą yra įtrauktas ir laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kuomet pareiškėja buvo gimusi tremtyje, bei nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimo Nr. 002354 kopiją. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) darbuotojai, teikdami prašymų formas, informaciją, kokių papildomų dokumentų reikia, ir konsultuodami pareiškėją, apie prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją net neužsiminė. Todėl, pareiškėjos teigimu, VSDFV Kauno skyriaus darbuotojams neatlikus pareigų, kurias jie turėjo atlikti, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi principai: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, atsakomybė, viešumas, pavyzdingumas.

Nesutinka su Sprendimo argumentu, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 11 straipsnio nuostata, pareiškėja neturi teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nes remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, ji nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų suformuotą praktiką, pensija yra asmens nuosavybė, kurią jis įgyja teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjai paskirta valstybinė nukentėjusių asmenų pensija, todėl teigia, kad akivaizdu, jog ji turi teisę į šią pensiją. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos veikimo sutartis numato Europos Sąjungos piliečiams teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Todėl pasinaudojimas šia teise negali suvaržyti ja pasinaudojusių asmenų teisių ir pareigų (b. l. 1–4).

Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą, o skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę skirti pareiškėjai valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. palikti nenagrinėta.

Nurodo, kad pareiškėja 2018 m sausio 25 d. skunde VSDFV nekėlė reikalavimo skirti valstybinę pensiją, o tik prašė paaiškinimo, kodėl ji negauna 58 Eur tremtinio išmokos. Skundžiamame VSDFV sprendime pareiškėjai buvo išaiškinta, kad, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsniu, teisę gauti valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurie atitinka kitas Valstybinių pensijų įstatymo nustatytas sąlygas. Kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėja nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje, jos nebuvo deklaravusi ir skundžiamo VSDFV sprendimo priėmimo dieną (2018 m. kovo 5 d.), pareiškėjai buvo paaiškinta, kad teisės gauti valstybinę pensiją ji neturi. Atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą ir įvertinusi tai, kad Užsienio išmokų tarnyba pagrįstai neinformavo pareiškėjos apie galimybę teikti prašymą dėl valstybinės pensijos skyrimo, VSDFV Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pensijų skyrimas ir mokėjimas nėra priskirtas VSDFV kompetencijai, o valstybines pensijas skiria ir moka išimtinai VSDFV teritoriniai skyriai (Valstybinių pensijų įstatymo 15 str. 1 d.). Todėl net ir patenkinus pareiškėjos skundą, VSDFV negalėtų įgyvendinti pareiškėjos skundo reikalavimo skirti pareiškėjai valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. Užsienio išmokų tarnyba taip pat nėra įgaliota skirti ir mokėti valstybines pensijas.

Nurodo, kad pareiškėja nėra apskundusi VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. VPE_SP1-3822, kuriuo pareiškėjai paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija nuo 2018 m. kovo 20 d., o ne nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Daro išvadą, jog nesant VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimo, kuriuo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų iš esmės patikrintas VSDFV Kauno skyriaus priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (atitinkamai ir šios pensijos skyrimo nuo 2018 m. kovo 20 d. pagrįstumas), pareiškėja negali paduoti skundo administraciniam teismui dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo skirti jai valstybinę pensiją nuo 2018 m. kovo 20 d. (b. l. 26–28).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Užsienio išmokų tarnyba atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1400 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. sausio 25 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama paaiškinti, kodėl ji negauna 58 Eur tremtinio išmokos, ir norėdama sužinoti jai mokėtinos senatvės pensijos dydį (b. l. 30).

VSDFV, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos skundą, Sprendime nurodė, kad nustatė, jog pareiškėja nesikreipė, t. y. nepateikė prašymo, dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo, todėl joks VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas dėl pareiškėjos teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nėra ir negalėjo būti priimtas. Paaiškino, kad skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas vadovaujamasi Valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Socialinio draudimo pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Informavo, kad teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurie atitinka kitas Valstybinių pensijų įstatymo nustatytas sąlygas. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. deklaravo išvykimą gyventi į Jungtinę Karalystę, darė išvadą, kad pareiškėja, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsniu, neturi teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Taip pat informavo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjos senatvės pensijos dydis yra 168,06 Eur kas mėnesį (b. l. 29).

Pareiškėja, kvestionuodama Sprendimą, skundą teismui iš esmės motyvavo tuo, kad VSDFV nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja neturi teisės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, taip pat tuo, kad jai, kreipusis dėl senatvės pensijos, nebuvo paaiškinta, jog norint gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, reikėjo pateikti prašymą dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neišeidama iš ginčo ribų, spręs būtent dėl šio ginčijamo VSDFV Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kitų institucijų ir (ar) pareigūnų veiksmai, nepaaiškinant pareiškėjai, jog norint gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, reikia pateikti prašymą šiai pensijai gauti, nėra šios administracinės bylos dalykas. Pastaruoju aspektu pareiškėjai paaiškintina, jog ji, manydama, kad atitinkamos valstybės institucijos (pvz., VSDFV Kauno skyrius) ir (ar) jų pareigūnai pažeidė pareiškėjos teises, turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl šių subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos skundo VSDFV ir atsakovės Sprendimo turinį, darytina išvada, jog VSDFV tinkamai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjos reikalavimą paaiškinti, kodėl ji negauna tremtinio išmokos (nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos).

Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, nustatyti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos.

Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Nuostatais (1 d.). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Nuostatų nustatyta socialinio draudimo pensijoms tvarka (3 d.). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos, nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų (5 d.). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama (6 d.).

Kreipimosi dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo, pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Nuostatuose. Pagal Nuostatų 4 punktą, pensijos skiriamos asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, arba jų globėjų, jeigu asmenys pripažinti neveiksniais šioje srityje, ar jų įgaliotų asmenų prašymu. Prašymai teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, be kita ko, remiantis prašymu (rekomenduojamas prašymų formas tvirtina VSDFV) (Nuostatų 6.1 p.). Pensijos skiriamos Fondo administravimo įstaigos sprendimu (Nuostatų 27 p.).

Išdėstytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog viena iš esminių sąlygų, būtinų teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją gavimo įgyvendinimui, yra prašymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pateikimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jų teismui nepateikė ir pareiškėja, kad iki skundo VSDFV pateikimo (2018 m. sausio 25 d.) ji teisės aktų nustatyta tvarka su prašymu kreipėsi į atitinkamą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą, kuri turėtų priimti sprendimą skirti (neskirti) nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Nesant pareiškėjos prašymo dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai. Aplinkybė, kad pareiškėja su prašymu skirti senatvės pensiją pateikė nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimą, suvestinius duomenis apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994 m. sausio 1 d., aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog VSDFV Sprendime, vadovaudamasi ginčui aktualiomis Valstybinių pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, tinkamai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjos skundo argumentą, dėl ko ji negauna nukentėjusiojo asmens valstybinės pensijos. Todėl VSDFV 2018 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (6.5) I-1400 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo pareiškėjos skunde teismui nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV skirti jai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis minėta Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, įstatymų leidėjas nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą priskyrė ne VSDFV, o jos teritoriniams skyriams. Pažymėtina, kad VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. VPE_SP1-3822 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo K. G.“ pareiškėjai yra skirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija nuo 2018 m. kovo 20 d. iki gyvos galvos (b. l. 14). Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, t. y. manydama, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija jai turi būti skiriama nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d., turėjo teisę ginčyti šį sprendimą jame nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos K. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.