- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- TS-36-1057/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 59-77, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. nuteistas 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2116 eurus.
Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 28 d. 1/3 bausmės atliko – 2020 m. sausio 17 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. gegužės 14 d. – 7 mėnesiai ir 14 dienų.
Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 15 d. Nr. 59-77 nutarime nurodoma, jog atsižvelgiant į nuteistojo aukštą pakartotinio nusikalstamumo riziką – 102 taškus (statinių veiksnių taškai – 50, dinaminių – 52), didelį teistumų skaičių, kuris leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs keisti savo elgesį ir mąstymą teisinga linkme, siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, praeityje buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas atpažinti ir spręsti problemas bei nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, polinkis elgtis neapgalvojus elgesio pasekmių ir motyvų, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir visuomenės vertybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas nuteistojo R. B. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis, 2019 m. spalio 5 d., būdamas savo namuose Didžiojoje Britanijoje, savo noru iškvietė policiją ir pranešė jiems, kad jam yra išduotas Europos arešto orderis, savo paties noru buvo sulaikytas ir pristatytas į teismą, kur geranoriškai sutiko su ekstradicijos sąlygomis. Iš 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties matyti, kad 2019 m. lapkričio 4 d. jis sutiko, kad prieš jį būtų panaudotas baudžiamasis persekiojimas dėl naujos nusikalstamos veikos, kuria buvo įtariamas, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, kas rodo pasekmių ir atsakomybės nevengimą. Nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. lapkričio mėn. vidurio jam Vilniaus pataisos namuose nebuvo sudarytos socialinės reabilitacijos ir intervencijos planas. Pasirūpinti tuo turėjo pats, kas rodo jo asmens socialinę brandą. Norėtų atkreipti teismo dėmesį į tai, kad anoniminių alkoholikų (toliau – ir AA) grupė Vilniaus pataisos namuose veiklą atnaujino 2020 m. sausio 30 d., iki tol Vilniaus pataisos namuose vyko tik įžanginė grupė. Siekiant sustiprinti motyvaciją mesti narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimą, AA grupę veda jis ir Vilniaus pataisos namų administracija jam patikėjo registruoti nuteistuosius, lankančius šią programą. Taip pat norėtų atkreipti teismo dėmesį į tai, kad Komisijos nutartyje nurodyta nurodytos ne buvusios asmens nuostatos ir mąstysena bei požiūris, o esamosios. Jų išvadoje nurodyta, kad nuteistasis „nėra linkęs keisti savo elgesio ir mąstysenos teisinga linkme, siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis“. Atvykęs į pataisos įstaigą, jis pradėjo mokintis (duomenys neskelbtini) klasėje, įsidarbino, turėjo išsireikalauti socializacijos planą, savanoriškai lankėsi pas psichologus analizuodamas priežastis dėl nusikaltimo pasikartojimų, įvykdė socializacijos planą, organizavo AA grupės susirinkimą Vilniaus PN, lankėsi religiniuose užsiėmimuose, išsprendė su alkoholio vartojimu susijusias problemas, atrado AA grupę ir 12 žingsnių programas. Išlaikęs egzaminus planuoja stoti mokytis į aukštąją mokyklą, universitetą, studijuoti socialinius mokslus, tapti socialiniu darbuotoju. Savo problemas sprendžia teisėtais būdais, kas rodo jo, kaip asmenybės pasikeitimą teigiama linkme. Komisija taip pat nurodo didelį teistumų skaičių, su ta išvada jis sutinka, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai ir dėl to išgyvena gėdą. Po paskutinio bausmės atlikimo stengėsi koreguoti savo gyvenimo būdą, nustojo vogti, pradėjo dirbti, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, nuolat dirbdavo, kas matyti iš paskutinių dviejų nuosprendžių – Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 8 d. Jis tendencingai stengiasi keisti savo elgesį, mąstymą, susiformavusį kriminalinį požiūrį, aplinką bei draugus, darančius neigiamą įtaką. Bando sukurti naują šeimą, rūpinasi ir išlaiko sugyventinę bei jos mažametį sūnų. Atsisakė necenzūrinių žodžių vartojimo, įsitvirtino vienoje iš Kauno religinių bendruomenių (Kauno Krikščionių bažnyčios). Jo nusikaltimo padarymą lėmė būtent alkoholio vartojimas, kaip jau minėjo, su alkoholio vartojimu susijusią problemą išsprendė. Dėl OASys metodikoje padarytos išvados, iš kurios matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra aukšta (102 taškai), jis su joje parašytomis prielaidomis ir spėjimais kategoriškai nesutinka, kadangi specialistas, atlikęs išvadą, nustatė, jog jis, būdamas struktūrinėje aplinkoje, adaptavosi ir daro pažangą. Jo nebuvo klausta apie adaptaciją, nei apie jo vidinius įsitikinimus ir nuomonės apie jo adaptaciją ir/ar pritapimą struktūrinėje aplinkoje. Nebuvo klausiama nei apie patiriamus vidinius išgyvenimus, nei apie struktūrinės aplinkos daromą įtaką, ar ji teigiama, ar neigiama. Jo asmenybei struktūrinės aplinkos poveikis yra neigiamas bei daro jai žalą. Pvz. pareigūnai nuolat vartoja necenzūrinius žodžius bendraudami tarpusavyje. Jis nemiega naktimis, senka jo imuninė sistema, kadangi nuolatos vibruoja jo gultas. Tolimesnis bausmės atlikinėjimas būtų visiškai priešingas bausmės paskirčiai ir tik didintų pakartotinos nusikalstamo elgesio rizikos balus, jeigu bausmė būtų atliekama tokiomis pačiomis sąlygomis. Jis atsiliktų nuo visuomenės gyvenimo, galima prielaida, kad įprastų vartoti necenzūrinius žodžius, nuo nuolatinio miego, būtino poilsio žmogui trūkumo pakriks nervų sistema, jautriai reaguos į dirgiklius po bausmės atlikimo ir nebemokės spręsti konfliktinių situacijų taikiai. Bausmės atlikimas tokiomis sąlygomis tik skatins socialinę atskirtį ir bus visiškai priešingas bausmės skyrimo pagrindams ir prasmei. Teismo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra bei įpareigoti jį gydytis nuo alkoholizmo bausmės atlikimo metu.
Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Komisijos nutarime pažymima, kad nuteistasis anksčiau Lietuvoje teistas 12 kartų, užsienio valstybėse – tris kartus. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Su teisėsaugs pareigūnais susidūrė 15 metų, tokio amžiaus pirmą kartą nuteistas. Nuteistasis neginčija nusikalstamų veikų, tačiau linkęs atsakomybę už savo poelgius perkelti išoriniams veiksniams. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos ne tik laisvės apribojimo, bausmės vykdymo atidėjimo, arešto bausmės, bet ir savo pobūdžiu griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tačiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus. 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlimo metu neskatintas ir nebaustas drausmine tvarka. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones. Laisvės atėmimo bausmės metu pataisos įstaigoje įgijo pagrindinį (11 klasių) išsilavinimą. Nuteistojo teigimu, (duomenys neskelbtini) įgijos (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. Nuteistojo nuostata į darbinę veiklą pataisos įstaigoje teigiama. Nuo 2020 m. vasario 27 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų bare. Pateikė pažymą apie jo galimą įdarbinimą po paleidimo. Apie 5 metus dirbo pavienius, nekvalifikuotus darbus. Pats nuteistasis nurodo, kad darbų keitimo priežastis buvo paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo laikotarpiai, problemos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, darbo sąlygų, atlyginimo trūkumas, dėl KET pažeidimų laikinai prarastas vairuotojo pažymėjimas. Remiantis 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 56-157, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų 2210,29 Eur. Šiuo metu palaiko santykius su teta ir močiute, turi nepilnametį sūnų, su kuriuo šiuo metu santykių nepalaiko. Apie 2 metus turi draugę, gyvenančią Didžiojoje Britanijoje. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio artojimo atvejus pataisos įstaigoje nebuvo nustatyta. Pats nuteistasis neneigia, kad alkoholį vartojo dideliais kiekiais. Psichikos sveikatos centre registruotas nuo (duomenys neskelbtini) metų. Stacionare gydėsi penkis kartus. Buvo skirtas narkologinis gydymas, įtrauktas į įskaitą. Vartojant alkoholį nuteistajam pasireiškia fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame alkoholio vartojimas yra daug svarbesnis nei kitas elgesys. Sistemingas alkoholio vartojimas sukelia konfliktines situacijas, nuteistasis elgiasi impulsyviai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis lankė „Įžanginę grupę“. Nuo 2020-01-15 iki 2020-03-12 nuosekliai lankė kassavaitines psichologo konsultacijas. Nuo 2020-02-26 dalyvauja kassavaitiniuose AA grupės užsiėmimuose. Nesprendžiant problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, tęstinio alkoholio vartojimo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (ypač smurtinio) išliks aukšta. Reikalinga nuolatinė savo elgesio kontrolė bei specialistų pagalba, sprendžiant su alkoholio vartojimu susijusias problemas. Nuteistojo nuostata į priežiūrą ir apribojimus neigiama, kadangi ne kartą pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas, vykdė naujas nusikalstamas veikas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu neskatintas ir nebaustas drausmine tvarka. Pastaruoju metu konfliktinių situacijų su jį prižiūrinčiais pareigūnais neužfiksuota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog nemato pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo. Komisijos nutarimas yra aiškus, motyvuotas, smulkiai išanalizuota nuteistojo gyvenimo ir nusikalstamų veikų darymo istorija; tai, kad Komisijos nutarimas neatitinka nuteistojo lūkesčių nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą.
Kaip matyti iš nutarimo turinio, priimant galutinį sprendimą buvo įvertinta daugybė aplinkybių. Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas pataisos įstaigoje kelti savo profesinę kvalifikaciją – nuteistasis mokosi, pataisos įstaigoje dirba, pateikė pažymą apie jo galimą įdarbinimą išėjus į laisvę. Taip pat teigiamai vertintina, kad nuteistasis deda pastangas spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, kas nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje įvardinama kaip veiksnys, kuris tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nuo 2020 m. vasario 6 d. dalyvauja kassavaitiniuose anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimuose, oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje nustatyta nebuvo. Į šias aplinkybes nuteistasis atkreipė dėmesį ir savo skunde, kaip jį teigiamai charakterizuojančias ir rodančias jo pastangas keisti savo elgesį, su kuo teismas sutinka. Pažymėtina, kad ir Komisijos nutarime, be kita ko, buvo pažymėta, kad remiantis nuteistojo elgesiu pastaruoju metu, galima kelti prielaidą, kad nuteistasis deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Tačiau vien šios aplinkybės dar nesudaro pagrindo lygtinai paleisti R. B. iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo ankstesnis elgesys laisvėje, jo padarytų nusikalstamų veikų kiekis, pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Nuteistasis teistas 12 kartų Lietuvos Respublikoje, bei dar tris kartus užsienyje (Švedijoje), už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą). Pagal nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateiktą statistiką, jam yra būdingas pasikartojantis smurtinis elgesys vartojant alkoholį, taip pat pažymėta, kad nors nuteistasis neginčija teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktų, tačiau atsakomybę už savo poelgius linkęs perkelti išoriniams veiksniams (aplinkai). Akivaizdu, kad nuteistojo teistumų gausa ir jo padarytų nusikalstamų veikų pakartotinumas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir į tai buvo pagrįstai atsižvelgta Nutarime. Be to, vertinant nuteistojo galimybę būti paleistam iš pataisos įstaigos, taip pat svarbu atsižvelgti ir į jo ankstesnį elgesį vykdant teismo paskirtus įpareigojimus bei poveikio priemones. Pažymėtina, kad R. B. atžvilgiu anksčiau buvo taikytas tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, taip pat ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo, bet ir švelnesnės laisvės apribojimo ar arešto bausmės, tačiau nepaisant šių aplinkybių R. B., esant neišnykusiems ir nepanaikintiems teistumams, nusikalsdavo iš naujo, tokiu būdu darytina išvada, kad R. B., nepaisydamas jam teismo anksčiau ne kartą parodyto pasitikėjimo, iš švelnesnių jo atžvilgiu taikytų bausmių ir priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo. Iš to darytina išvada, kad švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad R. B. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, ir tik reali laisvės atėmimo bausmė tapo efektyvia priemone sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi, ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Socialinio tyrimo išvadoje į šiuos aspektus taip pat buvo atkreiptas dėmesys, papildomai nurodant, kad nuteistasis 30 kartų baustas administracine tvarka, 13 kartų iš jų buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taigi administracine tvarka skirtos baudos taip pat nepadarė pakankamos įtakos nuteistojo elgesiui. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos jam būdingas polinkis įsitraukti į tokį elgesį, kuris gali būti pavojingas ir elgtis neapgalvojus savo elgesio pasekmių ir motyvų. Nuteistojo pastarasis nusikaltimas, už kurio padarymą atlieka dabartinę laisvės atėmimo bausmę – automobilio vairavimas neblaiviam, kai nustatytas 2,39 promilių girtumas, rodo jo neatsakingumą, galimų sunkių padarinių ignoravimą.
Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, kad vertinant nuteistojo elgesį struktūruotoje aplinkoje galima teigti, kad nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, gali susikoncentruoti į konstruktyvią veiklą. Visgi, nuteistasis savo skunde su tokiu vertinimu nesutiko, nurodydamas, kad, jo nuomone, struktūrinė pataisos namų aplinka kaip tik kenkia jo reabilitacijai, dėl įvairių dirgiklių, susijusių su sąlygomis pataisos įstaigoje (pvz. pareigūnų necenzūrinių žodžių vartojimas tarpusavyje arba vibruojantis nuteistojo gultas). Pažymėtina, kad nuteistojo nusiskundimai, jo nuomone, netinkama pataisos namų aplinka ir sąlygomis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl tokių nusiskundimų nuteistasis turi teisę kreiptis į pataisos namų administraciją ir iš teismui pateiktų nuteistojo skundų kopijų matyti, kad nuteistasis šia teise naudojasi. Visgi, priešingai nuteistojo teiginiams, iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad būtent buvimas struktūrizuotoje pataisos namų aplinkoje paskatino jį pradėti kreipti savo elgesį tinkama linkme ir spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Nuteistojo iš esmės neigiamas nusistatymas pataisos namų aplinkos atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau būdamas laisvėje nesugebėjo kontroliuoti savo nusikalstamumą skatinančių veiksnių, o būtent pataisos įstaigoje pradėjo tai daryti, teikia pagrindo teismui abejoti nuteistojo gebėjimu atpažinti savo problemines sritis bei pasirinkti jų sprendimo būdus ir pakartotinai nebenusikalsti jį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, ir teikia pagrindo sutikti su skundžiamame nutarime Komisijos išreikštu analogišku vertinimu.
Taip pat, vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai, yra svarbus materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas.
Susipažinus su nuteistojo R. B. asmens byla matyti, kad pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso aukštai rizikos grupei – 102 balai, kas iš esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, t.y. šiuo atveju net nėra visų būtinų formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Jau vien dėl to nuteistajam lygtinio paleidimo iš įkalimo įstaigos instituto nėra galimybės taikyti. Pažymėtina ir tai, kad daugiau nei pusę nuteistojo 102 balų rizikos įvertinimo rezultato sudaro dinaminių veiksnių taškai – 52, taigi, darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybę savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ir tokiu būdu įgyvendinti BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą formalų kriterijų, kad nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti padarę pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad jų visuma nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas konstatuoja, jog Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 59-77 yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl nuteistojo R. B. skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą šiuo metu nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 59-77, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.