Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1672-369/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-01
Bylos Nr.
1-1672-369/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nukentėjusysis
M. A.
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1672- 369/14Teisminio proceso Nr. 10-1-01094-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nukentėjusiajam M. A.,nukentėjusiojo atstovui - advokatui D. S.,draudimo bendrovės AB „Lietuvos Draudimas atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis finansininku UAB „Dalkenergy“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., 2013-10-19 d., 13.10 val., Vilniuje, nereguliuojamoje Molėtų plento – Skersinės gatvės sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, tai yra, vairuojamu automobiliu Molėtų plento važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, antrąja eismo juosta įvažiavęs į nereguliuojamą Molėtų plento – Skersinės gatvės sankryžą ir sukdamas į kairę - į Skersinės gatvę, sudarydamas kliūtį nedavė kelio priešpriešiais, Molėtų plento važiuojamosios dalies priešingos krypties eismo pusės pirma eismo juosta tiesiai per sankryžą važiuojančiam M. A. vairuojamam automobiliui „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų M. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino pilnai. Jis neneigė, kad dėl jo kaltės (neatidumo), įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjo automobilio Mercedec Benz vairuotojas M. A.. Kaltinamasis teigė, kad bandė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau tai padaryti nepavyko.

Apklaustas teisme nukentėjusysis M. A. paaiškino, kad 2013-10-19 d., apie 13.10 val., Molėtų plento – Skersinės gatvių sankryžoje įvykusio įvykio metu jis patyrė fizinę traumą – krūtinkaulio lūžį. Buvo sudaužytas jo automobilis, sugadinti jame buvę daiktai. Nukentėjusysis teigė, kad jam teko patirti ir moralinius išgyvenimus, nes po autoįvykio neteko darbo, atsirado baimės fobija vairuojant automobilį. M. A. pripažino, kad turtinės žalos nuostolius jam kompensavo draudimo bendrovė, kuri už patirtą neturtinę – moralinę žalą jam išmokėjo 4000 litų, tačiau jo nuomone, minėta pinigų suma yra nepakankama ir prašė papildomai jam priteisti 15000 litų.

Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. D. kaltas dėl įvykusio autoįvykio, nes sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi, link jo važiavusio nukentėjusiojo automobilio ir su juo susidūrė. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir kiti rašytiniai bylos duomenys (eismo įvykio protokolas su priedais). Autoavarijos metu M. A. patirtus kūno sužalojimus patvirtina baudžiamojoje byloje esantis jo medicininių dokumentų apžiūros protokolas. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. D. pažeidė LR kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus ir, atsiradus pasekmėms, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Tačiau teismas iš A. D. kaltinimo šalina jam inkriminuotas faktines aplinkybes, kad autoįvykio metu buvo apgadintas M. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) ir A. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti kelio apsauginė tvorelė, nes LR BK 281 str. 1 d. dispozicija neapima turtinės žalos padarymo.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Teismas nenustatė A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo kaltės pripažinimą teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms bei vadovaudamasis LR BK 54 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nubaudžiant A. D. pinigine bauda. Kaltinamojo atžvilgiu teismas negali taikyti LR BK 64 ¹ str. nuostatų, nes bylos nagrinėjimas nevyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Atsižvelgiant į A. D. asmenybę, į tai, kad automobilį vairavo blaivus, nesant šiuo metu jo atžvilgiu galiojančių administracinių nuobaudų, teismas daro išvadą, kad A. D. atžvilgiu netikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d, 68 str. 1 d. ir jam uždrausti naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.

Nukentėjusysis M. A. prašė priteisti 15000 litų patirtai neturtinei moralinei žalai atlyginti. Jis teigė, kad dėl autoįvykio metu patirtos traumos ilgai gydėsi, todėl darbdavys atsisakė jo paslaugų. Šiuo metu yra bedarbis ir registruojasi Vilniaus darbo biržoje. M. A. teigė, kad draudimo bendrovės jam išmokėta 4000 litų pinigų suma patirtai neturtinei žalai atlyginti jo netenkina.

Byloje yra duomenys, kad AB Lietuvos Draudimas kompensavo M. A. už sugadintą automobilį 6420 litų, už sugadintus daiktus 483,67 litus, už medikamentus 108, 59 litus, bei išmokėjo 4000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti, kurios dydis buvo paskaičiuotas įvertinus nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumą (sužalojimas nesunkus), patirtus nepatogumus dėl sužalojimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį.

Teismo posėdyje dalyvavusi draudimo bendrovės atstovė pažymėjo, kad jų ekspertas pakartotinai susipažino su M. A. medicininiais dokumentais, tačiau juose nebuvo naujų duomenų, apie kilusias komplikacijas ar liekamuosius reiškinius, kurie galėtų būti sietini su autoavarijos metu patirta trauma. Draudimo bendrovė kreipėsi į Sodrą prašydama pateikti duomenis apie M. A. gautas nedarbingumo išmokas (jo nedarbingumo laikotarpį), tačiau tokių duomenų nebuvo gauta, todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis po autoįvykio toliau dirbo. Teismas atsižvelgia, kad M. A. nepateikė duomenų, kad po autoįvykio metu patirtos traumos tapo visiškai ar iš dalies nedarbingas, kad žymiai pablogėjo anksčiau buvusi sveikata, kad atsirado kitos negatyvios pasekmės. M. A. darbo vietos praradimas (nors teismui nebuvo pateikta tai patvirtinančių duomenų, tai nebuvo nurodyta ir jo civiliniame ieškinyje), teismo nuomone, neturėtų būti siejamas su autoįvykiu metu patirta trauma.

Įvertinus šias aplinkybes (patirtos traumos sunkumo laipsnį), manytina, kad AB Lietuvos Draudimas išmokėta 4000 litų suma yra pakankama kompensuojant M. A. patirtas moralines kančias, todėl jo pateiktas civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusįjį M. A. atstovaujantis advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, ruošė procesinius dokumentus. Manytina, kad nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos yra realios jos atstovaujamo advokato atliktam darbui, nepažeidžia protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl visiškai priteistinos iš kaltinamojo A. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 273 str., 297-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendė:

A. D., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir nubausti jį 12 MGL, t.y. 1560 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties) litų, bauda.

Vadovaudamasis LR BPK 352 str. ir LR BVK 22 str. išaiškinti A. D., kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą jis privalo sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti arba atsiųsti paštu į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius), Dokumentų priėmimo skyrių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo M. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš A. D. 2000 (du tūkstančius) litų nukentėjusiajam M. A., atlyginant jo patirtas išlaidas suteiktai advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas