Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-222-167/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-06
Bylos Nr.
1-222-167/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Nukentėjusysis
E. P.
Kaltinamasis
R. V.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-222-167/2012 m.Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02168-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.2.4.8.1;1.1.6.3.; 2.3.6.4.6.; 2.10.2 . (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-01-06Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,sekretoriaujant Ernestai Baltutienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nukentėjusiajai E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės r., lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „Horo mechanika“, suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, bausmę atlikęs, teistumai išnykę (b.l. 36),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. V. sukėlė fizinį skausmą.

R. V. 2011 m. gruodžio mėn. 30 d. apie 17.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų - M. V., gim. 2008 m., ir A. P., gim. 2001 m., akivaizdoje, pastumdamas nukentėjusiąją E. P., bei pastarajai nugriuvus ant grindų laikė ją prispaudęs ranka, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. V. teismo posėdžio metu kaltas prisipažino ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 30 d. neblaivus grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Tarp jo ir E. P. įvyko konfliktas, kurio metu jis pastūmė žmoną, o pargriuvusią prispaudė prie grindų ir pagrasino, kad ją sumuš. Supranta, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Atsiprašė nukentėjusios ir vaiko. Daugiau taip nebesielgs. Dirba apie metus laiko. Gyvena kartu E. P. priklausančiame bute. Nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta ir kitais teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiosios E. P. parodymais, kuriuose ji parodė, kad su R. V. kartu gyvena 7 metus bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Nėra susituokę, tačiau veda bendrą ūkį. Butas nuosavybės teise priklauso jai. M. yra bendras vaikas jų vaikas, A. yra kito tėvo. R. V. rūpinasi jos sūnumi A., su juo bendrauja, niekada nėra naudojęs smurto prieš vaikus. Maždaug prieš kokius 3 mėnesius, tikslaus laiko nepamena, R. grįžo iš darbo išgėręs, ir pradėjo kabinėtis, kad kambarys nesutvarkytas. Kilo žodinis konfliktas. Jie apsižodžiavo ir konfliktas nurimo. Gruodžio mėn. pradžioje, tikslaus laiko nepamena, abu grįžo iš svečių į namus išgėrę ir R. pradėjo priekaištauti, tačiau dėl ko, ji nepamena, kilo žodinis konfliktas. R. tada jai trenkė iš rankos (kumščiu) į kairią akį. Tąsyk konfliktas taip ir baigėsi. Jai buvo mėlynė, tačiau į medikus dėl sužalojimo ji nesikreipė. R. atsiprašė, sakė daugiau taip nebepasikartos, ji atleido. 2011-12-30 apie 17 val. R. V. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, išgėręs, o pas ją buvo jos pažįstama I. J. su draugu L. I. su draugu, pamačiusi, kad jie su R. pradėjo konfliktuoti išėjo namo. Grįžęs R. nuėjo į kambarį, kur buvo vaikai, ir pradėjo šaukti ant A.. Tuomet ji nuėjo į tą kambarį ir pamatė, kad A. guli ant lovos išsigandęs ir verkė. Ji R. pasakė, kad nelįstų prie jos vaiko ir jį pastūmė nuo A. Tada R. V. atsisuko į ją, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, po to, pradėjo artintis link jos, mosikuodamasis rankomis, todėl ji pradėjo bėgti į virtuvę. Virtuvėje R. ją pastūmė, o ji neišlaikiusi pusiausvyros nuvirto ant žemės. Tada R. ją viena ranka laikė prispaudęs prie grindų, o kita ranka užsimojo suduoti. Bet ji ištrūko ir pabėgusi į laiptinę iškvietė policijos pareigūnus. Sužalojimai jai padaryti nebuvo, tik sukeltas fizinis skausmas. Kai R. ją parvertė ant žemės, gąsdino, kad sumuš, ji buvo labai išsigandusi, nes ją laikė su ranka prispaudęs ant grindų, sukeldamas jai fizinį skausmą. Po įvykio R. grįžo namo, atsiprašė jos ir A. (b.l. 12-15).

-nepilnamečio liudytojo A. P. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2011 metų gruodžio mėn pabaigoje, tikslios dienos nepamena, prieš naujus metus, jam sėdint prie kompiuterio ir žaidžiant, į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, grįžo R., kurį vadina tėčiu, ir pradėjo ant jo šaukti, kad jis žaidžia su kompiuteriu bei sugriebęs už megztinio jį pakėlė nuo kėdės ir numetė ant lovos. Krisdamas jis neužsigavo, nes krito minkštai ant lovos. Nukritęs ant lovos pradėjo verkti, nes išsigando, kad jį numetė. R. anksčiau niekada nėra jo mušęs. Jo nesužalojo. Po to į kambarį atėjo mama ir paklausė R., ką jis čia daro. Jis girdėjo kaip mama E. pykosi su R., tačiau ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Mama su R. ir anksčiau pykdavosi, bet retai. Muštis abu nesimušdavo, tik šaukdavo vienas ant kito. R. jo atsiprašė, jis jam atleido (b.l. 20).

- 2011-12-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra (b. l. 6-10).

Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. V. tyčiniais veiksmais, pastumdamas nukentėjusiąją E. P., bei pastarajai nugriuvus ant grindų, laikydamas ją prispaudęs ranka, sukėlė nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Tokią teismo išvadą patvirtina objektyvūs duomenys byloje, kuriuos patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, teigiant, kad jis 2011 m. gruodžio 30 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kai E. P. pastūmė ir kai gulėjo ant žemės ją prispaudė, pagąsdino, kad primuš, buvo užsimojęs ranka, nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji parodė, kad virtuvėje kaltinamasis ją pastūmė, o ji neišlaikiusi pusiausvyros nuvirto ant žemės, po to R. ją viena ranka laikė prispaudęs prie grindų, o kita ranka buvo užsimojęs suduoti, liudytojo A. P. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad girdėjo kaip mama E. pykosi su R.. Minėtų duomenų visuma pakankama R. V. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius bei aplinkybes R. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiąją E. P. susitaikė, žalos nėra ir prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str. Nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai LR 11 straipsnyje. Tačiau nukentėjusiosios atsiprašė, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsiprašė nukentėjusios, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui išnykus (b.l.36-37), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (b.l. 45-47), dirbantis, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir R. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja E. P.. Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,- iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistina.

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2011-12-30 iki 2011-12-31(b. l. 23-24), tai yra dvi paros.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

R. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą R. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2011-12-30 iki 2011-12-31 (b. l. 23-24), tai yra dvi paras.

Įspėti R. V., kad jei per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Vilbikas