Utenos apylinkės teismo nutartis

2008-10-20 · Civilinė byla Nr. 2-145-356/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-20
Bylos Nr.
2-145-356/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
J. M.
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė, Kęstutis Rakauskas
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 20 d.Nr.2-145-356/2008
procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 113.1; 117.1;118.5
Utena (S)

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui V. K. ir jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovei J. M. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, o institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. M. ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui V. K. ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovas V. K. ieškiniu prašė nepilnametės dukters Ū. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, o iš atsakovės priteisti dukrai išlaikymą nuo 2007-06-01 kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350,00 Lt dydžio išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė J. M. priešieškiniu prašė nepilnametės dukters Ū. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, o iš ieškovo priteisti dukrai išlaikymą nuo 2007-12-07 kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350,00 Lt dydžio išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius galutinės išvados dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

Šalys – ieškovas V. K. ir atsakovė J. M. – atsižvelgdami į savo nepilnametės dukros Ū. nuomonę ir interesus, jos išlaikymo poreikius ir jų abiejų turtinę padėtį, ieškovas, iš dalies mažindamas ieškinio reikalavimus dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir atsisakydamas ieškinio dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovė, atsisakydama priešieškinio ir iš dalies pripažindama ieškinį, pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl nepilnamečio vaiko - dukros Ū. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bei dėl teiktino išlaikymo vaikui dydžio ir formos bei laikotarpio, sudarė taikos sutartį, ją prašo patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys prašo grąžinti 75 proc. jų sumokėto žyminio mokesčio.

Šalys nurodė, kad jos yra žinoma, jog sudarius taikos sutartį, ją teismui patvirtinus ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims taip pat paaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta bei išlaikymo forma ir dydis gali būti keičiami (LR CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., 584 str. 1d. 4 p., LR CK 3.201 str., 6.985 str.).

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys išsprendė gera valia bendru susitarimu, nes šalis, jų dukrai pageidaujant gyventi kartu su tėvu, šiuo metu tenkina susiklosčiusi tokia faktinė padėtis, kada vaikas gyvena kartu su tėvu. Institucija, tyrusi šalių gyvenimo sąlygas, nustatė, kad abi šalys turi geras buitines – moralines sąlygas vaikui gyventi. Kad ieškovas, kartu su kuriuo vaikas jau nuo 2007 m. pavasario gyvena, sudaro geras gyvenimo sąlygas ir tinkamai vaiku rūpinasi, o kartu su ieškovu gyvenanti jo gyvenimo draugė neprieštarauja, kad vaikas gyventų kartu su ieškovu, ji pati prisideda prie vaiko priežiūros.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. LR CPK 380 str. 2 d. nustato, kad vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Byloje buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė (172-174 b.l.), tuo metu Ū. buvo išsakiusi nuomonę, kad norėtų gyventi kartu su mama. Nepilnametės Ū. K. nuomonė buvo išklausyta du kartus betarpiškai teismo posėdžio metu, t.y. iki ekspertizės pakyrimo ir po to, abu kartus ji, išsakydama, kad vienodai myli abu savo tėvus, pageidavo likti gyventi kartu su tėvu, nes ji jau įprato prie šios gyvenamosios vietos ir aplinkos, kuri ją tenkina, nes jai patogu lankyti mokyklą ir būrelius, ja tinkamai rūpinamasi, o tai, kad ji ketino gyventi kartu su mama, lėmė tai, kad ji tuo metu buvo susipykusi su tėčiu, o šiuo metu susipykusi su mama (LR CK 3.183 str. 3d.).

Institucija, tyrusi šalių buitines – moralines gyvenimo sąlygas nustatė, kad abu tėvai turi tinkamas sąlygas vaikui gyventi, jį auklėti bei išlaikyti, todėl vaiko gyvenimas kartu su kiekvienu iš tėvų, jiems gyvenant skyrium, neprieštarautų vaiko interesams.

Šis šalių ginčas, atsižvelgiant į iki šio laiko susiklosčiusią faktinę padėtį, t.y., kad šalių dukra jau daugiau nei metus laiko gyvena kartu su tėvu, nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, taikos sutartis dalyje dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu bei susitarė, kad atsakovei nebus kaip nors kliudoma bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, tvirtintina, nes tokia padėtis atitinka šalių nepilnamečio vaiko tiek pageidavimus, tiek jo interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnametės dukros teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus užtikrintos jai gyvenant kartu su tėvu.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini.

Nors sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesio alga nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt (LR Vyriausybės nutarimas 2007-12-17 Nr.1368 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo”).

Tarp šalių ginčas dėl to, kad tokio amžiaus jų vaiko išlaikymui ( maistui namuose ir mokykloje, drabužiams ir avalynei, kultūriniams renginiams ir ekskursijoms, vitaminams ir vaistams, mokymosi priemonėms, papildomam lavinimui, užklasiniam lavinimui ir būtinoms priemonėms, higienos priemonėms, medicininėms paslaugoms, transportui, būstui, internetui, telefonui ir kt.) yra būtina apie 700,00 Lt kas mėnesį. Šalys, atsižvelgdamos į savo turtinę padėtį, susitarė, kad vaiko poreikiams esant tokio dydžio, atsakovė, gyvendama skyrium prie vaiko išlaikymo prisidės mokėdama kas mėnesį 200,00 Lt dydžio periodines išmokas, o taip pat Ū. lankantis pas ją, ji vaikui nupirks atitinkamos aprangos ar kitų reikmenų. Šioje byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė vaiko išlaikymui skyrė piniginių lėšų iki šio laiko, taip pat išleido papildomai pirkdama vaikui reikalingų daiktų.

Šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydžio ir formos bei laikotarpio, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus dėl jų turtinės padėties ir jų nepilnamečio vaiko poreikių, atsižvelgiant į LR CK 3.208 str. nuostatą, kad išlaikymo, priteisto periodinėmis išmokomis, suma kasmet indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

Šalims sudarius taikos sutartį, priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str.).

Šalims esant atleistoms nuo žyminio mokesčio už ieškinio ir priešieškinio reikalavimus priteisti išlaikymą vaikui, taikos sutartimi atsakovei pasižadėjus teikti išlaikymą, iš jos į valstybės biudžeto pajamas priteistina 18,00 Lt žyminio mokesčio ( 200,00 Lt x 12 mėn. = 2400,00 Lt x 3 proc. = 72,00 Lt x 25 proc. = 18,00 Lt) (LR CPK 87 str. 2d., 96 str.).

Pagal LR CPK 87 str. 2 d., šalims sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 112,00 Lt žyminiu mokesčiu ( 4 b.l.), o atsakovė priešieškinį apmokėjo 115,00 Lt ( 56 b.l.) žyminiu mokesčiu, todėl, vadovaujantis LR CPK 87 str. 2 - 4 dalių nuostatomis, ieškovui grąžintina 84,00 Lt žyminio mokesčio, o atsakovei - 69,00 Lt žyminio mokesčio ( minusavus 18,00 Lt išieškotinų iš atsakovės už ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą (86,00 Lt - 18,00 Lt)), nutartį šioje dalyje pavestina įvykdyti Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šalių lygiomis dalimis padengtos iki priimant nutartį (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42 str., 140 str. 3d., 87 str. 2-4 dalimis, 93 str., 96 str., 290 str., 291 str., 293 str.5p., 294 str., 295 str., teismas

nutaria:

1.Patvirtinti šalių - ieškovo V. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) - sudarytą taikos sutartį tokio turinio:

1.1. V. K. ir J. M. susitaria nustatyti savo nepilnametės dukros Ū. K. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. K. .

1.2. V. K. ir J. M. susitaria, kad dukra Ū. K. bus išlaikoma ir aprūpinama abiejų tėvų sąskaita. Tėvas V. K. betarpiškai rūpinsis jos kasdienine buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins jos kasdieninį auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesus, o motina J. M. , nuolat lankydama dukrą Ū., maksimaliai stengsis prisidėti prie šių procesų ir nuo 2008-11-01 kas mėnesį teiks dukros Ū. K. išlaikymui periodines išmokas po 200,00 litų kas mėnesį iki dukros Ū. K. pilnametystės (duomenys neskelbtini), indeksuojant išlaikymo sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

1.3. V. K. ir J. M. susitaria nustatyti tokią motinos J. M. bendravimo su dukra Ū. tvarką:

1) du kartus per mėnesį, t.y. penktadienį iki 20 val. motina pasiima dukrą Ū. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža ją į namus iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.;

2) neporiniais metais per Šv. Kalėdas motina dukrą Ū. pasiima iš jos gyvenamosios vietos vakare gruodžio 24 d. iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. parveža ją į namus; per Naujuosius Metus, motina dukrą Ū. pasiima iš jos gyvenamosios vietos porinių metų gruodžio 31 d. iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. parveža ją į namus; per Šv. Velykas motina dukrą Ū. pasiima šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. parveža ją į namus, tačiau laikantis tokios tvarkos: jeigu dukra Ū. Šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai Šv. Velykas ji švenčia su motina ir atvirkščiai;

3) ½ dalį savo ir dukros Ū. atostogų laiko, motina su dukra Ū. praleidžia kartu, apie atostogų laiką, vietą ir trukmę pranešdama iš anksto prieš du mėnesius.

1.4. V. K. ir J. M. susitaria elgtis taip, kad taikos sutarties 1.3 punkto susitarimai būtų vykdomi atsižvelgiant ir į pačios Ū. norus ir interesus.

1.5. V. K. ir J. M. atsisako reikšti vienas kitam pretenzijas dėl turėtų teismo išlaidų ir jos tenka kiekvienai iš šalių.

2. Ieškovui V. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , grąžinti 84,00 Lt žyminio mokesčio, o atsakovei J. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), grąžinti 68,00 Lt žyminio mokesčio, šioje dalyje nutartį, jai įsiteisėjus, pavesti įvykdyti Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

3. Civilinę bylą Nr.2-145-356/2008 nutraukti.

4.Nutarties nuorašus įteikti šalims ir institucijai, teikiančiai išvadą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė