Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-5111-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-26
Bylos Nr.
N-444-5111-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-5111/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š. dėl to, kad jis 2009 m. sausio 10 d., 21 val. 10 min., Vasario 16 – osios gatvėje, ties Vilniaus gatvės 134 namu, Šiaulių mieste, vairuodamas automobilį nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132, 231.1 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.

II.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. nutarimu A. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 23 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Teismas konstatavo, kad padarytą pažeidimą įrodo liudytoju apklausto policijos pareigūno Vidmanto Gerliko parodymai, jo surašytas tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir fotonuotraukos, D. K. paaiškinimas bei teismui pateiktas pranešimo apie įvykį garso įrašas, kuriame tiksliai nurodomas įvykį sukėlusio automobilio valstybinis numeris. Pranešime apie įvykį nurodytą baltos spalvos automobilį teismas laikė apsirikimu dėl vėlyvo ir tamsaus paros laiko, pripažindamas, kad įvykio metu pilkos – sidabrinės spalvos automobilis galėjo būti apibūdintas kaip balta transporto priemonė. Įvertinęs V. Š. ir A. Š. parodymus apie tai, kad minėtu automobiliu įvykio dieną naudojosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas pripažino, kad įvykį sukėlė ir iš jo pasišalino būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š..

Pirmosios instancijos teismas atmetė A. Š. parodymus, kuriais asmuo neigė savo kaltę, pripažindamas juo nenuosekliais, nepagrįstais ir nelogiškais, ir nesirėmė liudytojų V. Š., A. K., D. L. ir S. S. parodymais dėl šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat teismas, pripažinęs, kad liudytojų A. K. ir D. L. teisme duoti parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, sprendė, kad šiems asmenims iškeltinos administracinės bylos pagal ATPK 187² straipsnį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Š. padaryta veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį teisingai, ir, atsižvelgęs į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole asmens veika nekvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnį, numatantį atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą, atsakomybėn A. Š. už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą netraukė.

Asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad A. Š. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, jis yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe ir už KET pažeidimus, taip pat į darbo neturėjimą, pirmosios instancijos teismas skyrė administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nustatydamas šių nuobaudų dydį kaip artimą sankcijos vidurkiui.

III.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Teigia, kad apylinkės teismas neteisingai, tendencingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai atmetė visų liudytojų teismo duotus parodymus. Nurodo, kad jo kaltę dėl padaryto pažeidimo turi įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau šiuo atveju jis turi įrodinėti, kad nėra kaltas. Pažymi, kad teismo nutarime pažeidimo padarymo data nurodyta 2009 m. sausio 15 d., nors eismo įvykis įvyko 2009 m. sausio 10 d. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą apie padarytą pažeidimą grindė vien tik policijos pareigūno Vidmanto Gerliko parodymais, tarnybiniu pranešimu, nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei pranešimo apie eismo įvykį garso įrašu. Mano, kad Vidmantas Gerlikas yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis tyrė eismo įvykį, be to, pareigūnas nesiėmė jokių priemonių nustatyti įvykį mačiusius liudytojus ar asmenį, pranešusį apie eismo įvykį, bei nesiėmė priemonių tam, kad pažeidimo padarymo vakarą automobilis BMW 320 būtų apžiūrėtas. Teigia, kad pranešimo apie eismo įvykį garso įraše neaiškiai nurodomi eismo įvykį sukėlusio automobilio duomenys – valstybinio numerio raidės bei automobilio spalva. Taip pat nurodo, kad apklausos metu pareigūnas darė psichologinį spaudimą, todėl negalėjo smulkiai paaiškinti visų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus dėl tariamo suinteresuotumo bylos baigtimi bei nepagrįstai skyrė administracinį areštą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo išvados nebuvo pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o byla išnagrinėta vienpusiškai ir neobjektyviai, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su jame pareikštais argumentais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir objektyviai. Taip pat pažymi, kad A. Š. už KET pažeidimus baustas 7 kartus, todėl akivaizdu, kad asmuo jokių išvadų nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuris įtvirtina, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Tačiau apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę ir ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu padaryta išvada apie asmens kaltę dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį pranešimo apie eismo įvykį garso įrašą, kuriame nurodyti eismo įvykį sukėlusio automobilio valstybiniai numeriai teisėjų kolegijai abejonių nekelia (b. l. 34), taip pat transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame padaryta išvada apie automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atliktą dešinės pusės remontą (b. l. 5), minėto automobilio fotonuotraukas (b. l. 9 – 18), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 6) bei policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 19), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2009 m. sausio 10 d., apie 21 val. 10 min., Vasario 16 – osios gatvėje, ties Vilniaus gatvės 134 namu, Šiaulių mieste, stovinčią transporto priemonę apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino būtent automobilis BMW 320, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad tą dieną automobilį vairavo tik jis, ką patvirtino ir liudytoja V. Š., konstatuotina, kad būtent A. Š. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, taip padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog policijos pareigūnas atliko eismo įvykio aplinkybių tyrimą neleidžia abejoti jo nešališkumu ir manyti, kad pareigūnas suinteresuotas bylos baigtimi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių argumentą dėl pareigūno Vidmanto Gerliko suinteresuotumo apkaltinti ir nubausti apeliantą, todėl pagrindo nesiremti policijos pareigūno surašytais dokumentais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, eismo įvykio vietos schema, bei tarnybiniu pranešimu) ar teisme duotais parodymais pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų V. Š., A. K., D. L. ir S. S. parodymus atsižvelgdamas į tai, kad šie asmenys yra giminės ar artimi draugai, todėl yra galimai suinteresuoti padėti A. Š. išvengti administracinės atsakomybės. Be to, liudytojai A. K. ir D. L. byloje davė parodymus, akivaizdžiai neatitinkančius nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nors buvo perspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog A. K. ir D. L. pagrįstai iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta 2009 m. sausio 15 d., kaip pažeidimo padarymo data, laikytina teismo apsirikimu ir jokios įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei įrodyti neturi.

Apeliantas taip pat mano, kad paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad A. Š. padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą – asmuo ne tik sukėlė eismo įvykį, bet ir pasišalino iš įvykio vietos, be to, apeliantas yra baustas administracine tvarka (b. l. 22), nedirba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo jau yra baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą (b. l. 20 – 22), kas rodo, kad taikytos poveikio priemonės (piniginės baudos bei specialiosios teisės atėmimas) nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, iš kurių jis būtų padaręs išvadas, kad privalu laikytis KET reikalavimų, ir minėtomis administracinėmis nuobaudomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Todėl atsižvelgiant nustatytas aplinkybes spręstina, jog A. Š. paskirta administracinė nuobauda – 23 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, nėra per griežta, ji buvo tinkamai individualizuota, o apeliacinio skundo teiginiai dėl per griežtos nuobaudos nepagrįsti.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o A. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisStasys GagysVirgilijus Valančius