Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-8382-424/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2-8382-424/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01678-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Ieškovas
UAB „Sergel“
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8382-424/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01678-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.10.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. spalio 22 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,

vadovaudamasi CPK 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sergel“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 481,81 Eur skolą, kurią sudaro: 431,88 Eur negrąžinta skola, 38,87 Eur delspinigiai, 11,06 Eur netesybos, taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas 2012-04-11 sudarė telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutartis, kurių pagrindu už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai ir su pradiniu kreditoriumi laiku neatsiskaitė.

Procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, atsakovė 2012 m. balandžio 11 d. Specialiosios paslaugų teikimo sąlygos (toliau – Sutartis) Nr. GSCD/27806/2012, 2012 m. spalio 25 d. Sutartis Nr. GSAD/77766/2012, 2012 m. rugsėjo – 2013 m. birželio mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. 2018 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 18-0268LT pagrindu liko skolinga ieškovei 431,88 Eur skolos už faktiškai suteiktas ryšio paslaugas ir 11,06 Eur įsiskolinimą už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle, kurį sudaro minėtos Viešojo judriojo ryšio abonentinės sutarties 48 punktas. Iš pradinio kreditoriaus atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų matyti, kad bendra atsakovės grąžintina suma pradiniam kreditoriui sudarė 431,88 Eur. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi, byloje nėra.

2018-10-31 d. pradinis kreditorius ir ieškovė UAB „Sergel“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Bitė Lietuva“, perleido ieškovei UAB „Sergel“ visas reikalavimo teises į atsakovės skolą.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2018-11-13 ir rašytiniu pranešimu. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti įstatymo nustatyta tvarka, taigi, atsakovei įteiktas ieškinys, kuriame taip pat nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį. Laikytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutarties tinkamai neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 431,88 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarčių bendrųjų sąlygų 24 punkte nustatyta, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku, paslaugos teikėjas turi teisę skaičiuoti sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Kadangi atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 38,87 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti 11,06 Eur netesybas (baudą). CK 6.258 str. 2 d. numatyta, jog kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovės pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi šiuo atveju ieškovei priteisiama 38,87 Eur delspinigių, kuri apima 11,06 Eur baudos sumą. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 11,06 Eur baudos atmetamas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis ieškovė, kreipdamasi į teismą patytė 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 0,23 Eur kitos išlaidos. Patenkinus ieškinį iš dalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalyje (98 proc.) iš atsakovės ieškovės UAB „Sergel“ naudai priteistina 14,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 259, 260, 441 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies:

priteisti ieškovei UAB „Sergel“ iš atsakovės J. B. 470,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2020 m. spalio 22 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8382-424/2020 pagal ieškovės UAB „Sergel“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovės gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovei sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.“

Teisėja Ramunė Valiulytė