- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 1-130-890/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31354-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2021 m. rugsėjo 9 d., ne vėliau kaip 22.16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), smogus J. M. medine kėde per galvą, nuo ko šis nukrito ant grindų bei jam nuo kaklo nutraukus sidabrinę 35 Eur vertės grandinėlę, ne mažiau kaip dešimt kartų bendrais veiksmais, tai yra asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), kėdės nuolauža smogiant nukentėjusiajam per šonus, A. R. smogė kumščiais į įvairias kūno vietas. Asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), ne mažiau dešimt kartų smogus nukentėjusiajam kumščiu į veidą, trypiant ir šokinėjant ant J. M. kūno, A. R. atnešė dujų balioną, kuriuo asmuo, kuris (duomenys neskelbtini), keturis kartus smogė nukentėjusiajam per šonkaulius, per rankas, kuriomis nukentėjusysis dengėsi, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), rankų delnais smaugiant J. M., A. R. laikė nukentėjusįjį sugriebęs už plaukų, taip panaudojus fizinį smurtą, pagrobė J. M. priklausančius automobilio raktus bei (duomenys neskelbtini) namo kieme (duomenys neskelbtini) stovėjusį J. M. priklausantį automobilį „VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės. Tokiais veiksmais A. R. veikdamas kartu su asmeniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), padarė J. M. masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą, išsidėsčiusią kaktos kairėje pusėje, abiejų smilkinių, abiejų akių vokų, nosies nugarėlės, abiejų skruostų, abiejų žandų, kairio ausies kaušelio, abiejų lūpų, abiejų pažandžių, pasmakrės, viso kaklo priekinio paviršiaus, abiejų kaklo šoninių paviršių ir krūtinės viršutinės dalies srityse su skersos juostos formos odos prašviesėjimu kaklo viršutinės dalies paviršiuje, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio peties užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus viršutinės dalies kairėje pusėje, viso kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairės alkūnės užpakaliniame išoriniame paviršiuje ir kairės alkūnės užpakaliniame -išoriniame paviršiuje, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio krūtinės ląstos šone, daugybinius smulkius išilginių pertrauktų juostų formos odos nubrozdinimus kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje I, II ir III delnikaulių bei II delninio sąnario srityse, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio sėdmens apatiniame - išoriniame kvadrate, apvalios formos poodinę kraujosruvą, centre turinčią odos prašviesėjimą, kairės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, įstrižos juostos formos poodinę kraujosruvą kairės šlaunies apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė J. M. sveikatą, bei pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 835 eurų vertės turtą.
Kaltinamasis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 130-132, 142-143), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojosi nukentėjusysis J. M.. Jis su nukentėjusiuoju dirbo kartu statybos darbus. V. R. buvo jų darbdavys. Rugsėjo 9 d. jie šventė. J. paskambino ir jis su V. R. taksi automobiliu atvažiavo pas J. Atsivežė degtinės butelį. Vartojant alkoholį J. kažką pasakė V., tada prasidėjo konfliktas. Viską prisimena labai miglotai, nes buvo išgėręs. Po to, kai J. buvo sumuštas, sėdo į jo mašiną ir išvažiavo. Kai V. R. J. smaugė, galėjo nuplėšti jam nuo kaklo grandinėlę. Paskui paliko J. lovoje ir išėjo. Dujų balioną jis atnešė V. ir V. J. du kartus sudavė tuo balionu per krūtinę. J. gulėjo. Jis buvo atsisėdęs J. ant kojų, kad nesispardytų. Išeinant iš buto, V. sugalvojo paimti J. mašinos raktelius. Neatsimena, kur važiavo automobiliu, bet važiuojant V. atsitrenkė į kitą mašiną ir jie pabėgo. Po įvykio J. savaitę gyveno pas jo motiną, jo motina slaugė nukentėjusįjį. Jis tuo metu buvo sulaikytas. Žino, kad J. pareiškė civilinį ieškinį, jis iš pradžių norėjo 500 Eur, o dabar nori 5000 Eur. Mano, kad tai per didelė suma. Po įvykio, skambino J., bet šis nenorėjo su juo kalbėti, norėjo su J. susitaikyti. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Jeigu nebūtų išgėręs, nebūtų įvykęs įvykis. Šiuo metu dirba neoficialius padienius darbus. Nepamena, dėl ko kilo konfliktas. Kai atvažiavo pas J., viskas buvo gerai. Po to, J. kažką pasakė V. R. apie uošvienę ir prasidėjo konfliktas, tada J. taburetė skrido į galvą. Negali atsakyti, kodėl jis atsisėdo J. ant kojų. Išeidami iš buto J. paliko gulėti lovoje ant šono. Automobilio raktelius paėmė jis, o kieme juos padavė V.
Kadangi kaltinamasis A. R. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu.
Nukentėjusysis J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d., po 18 val., jam paskambino buvęs bendradarbis A. R. ir paprašė leidimo užeiti. Jam leidus, pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo A. R. kartu su pažįstamu V. R.. Jis juos pažįsta apie 3-4 metus. Jie kartu dirbo. Jis gyvena vienas. Jis tuo laiku buvo išgėręs alaus, bet girtas nebuvo. Jie taip pat buvo išgėrę alkoholio. Jie kartu išgėrė puse litro trauktinės. Buvo buto kambaryje. Jis nuo išgerto alkoholio labai apsvaigęs nesijautė, įvykį prisimena gerai. A. R. ir V. R. atrodė gana girti. Apie 21-22 val. V. R. pradėjo prie jo kabinėtis, ieškoti priekabių. Jis stengėsi nekonfliktuoti, tylėjo. V. R. jam sėdinčiam ant sofos smogė medine kėde per galvą. Nuo smūgio jis nukrito ant grindų. V. R. jam nuo kaklo nutraukė jo sidabrinę 35 Eur vertės grandinėlę. Tada jie abu pradėjo jį mušti. V. R. mušė jį kėdės nuolauža per šonus, o A. R. smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė kiekvienas konkrečiai, negali pasakyti, bet kartu jie sudavė ne mažiau dešimties smūgių. Jis atsikėlė nuo grindų. V. R. smogė kumščiu į veidą ne mažiau dešimties kartų. Jis nukrito ant lovos. Gulėjo ant nugaros, o V. R. atsistojęs ant lovos, trypė jį kojomis, šokinėjo ant jo kūno. Kiek kartų negali pasakyti, bet tikrai ne mažiau dešimties. A. R. iš prieškambario atnešė dujų 12 litrų talpos balioną. V. R. paėmęs tą dujų balioną smogė jam per šonkaulius keturis kartus. Jis dengėsi rankomis, kliuvo ir per rankas. Jis matė, kaip A. R. turėjo rankose raktų ryšulį, kuriame buvo du jo automobilių „VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Nissan Primera“ užvedimo rakteliai, du raktai nuo buto durų ir vienas nuo metalinio seifo. Raktai buvo padėti kambaryje ant stalo. A. R. atsirakino seifą, kuris stovėjo virtuvėje, klausė jo, kur pinigai. Bet seifas buvo tuščias, jame nieko nebuvo ir iš seifo nieko nepagrobė. Pinigų jis neturėjo. A. R. pasakė, jog gerai, kad nors automobilį turės. V. R. abiejų rankų delnais pradėjo jį smaugti. Jis stengėsi ištrūkti, muistėsi. Tada A. R. laikė jį sugriebęs už plaukų, kad jis nesiblaškytų. Jam pradėjo trūkti oro ir jis prarado sąmonę. Atsipeikėjo tik apie 4 val., A. R. ir V. R. bute nebebuvo. Buto durys buvo paliktos pravertos. Išėjęs į kiemą pamatė, kad pagrobtas jo automobilis „VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, 800 Eur vertės, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Įtaria, kad jį pagrobė A. R. ir V. R.. Tačiau konkrečiai, kuris vairavo automobilį, nežino. Jie abu neturi teisės vairuoti automobilį. Jie žinojo, koks yra jo automobilis, nes yra ne kartą juos vežęs. Žinojo, kad jis savo automobilį laiko prie namų. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi buvo pagrobti buto durų raktai, jis pasikeitė butų durų spynos širdelę, kuri kainavo 4 Eur. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas. Greitosios medicinos pagalbos jis atsisakė dėl to, kad neturėjo pinigų grįžti iš ligoninės. Nežino, ar kreipsis į gydymo įstaigą, priklausys, kaip toliau jausis. Jam padaryta fizinė, turtinė žala. Civilinį ieškinį reikš vėliau, kai apžiūrės savo automobilį „VW Sharan“, kuris kaip jį informavo, yra rastas apgadintas (t. 1, b.l. 32-34). Apklaustas papildomai nukentėjusysis J. M. parodė, kad kai jis 2021-09-10 paryčiais atgavo sąmonę ir atsipeikėjo, gulėjo lovoje ir ant jo buvo uždėtas dujų balionas, kuriuo jį mušė. Alkoholio butelio, kurį jie kartu gėrė su A. R. ir V. R., nebebuvo. Jį matyt išsinešė, nes buvo pilnai neišgertas. Negali tiksliai pasakyti, koks tai buvo alkoholis. Nurodė, kad trauktinė, bet galėjo būti ir brendis. Butelis buvo plokščias, ovalus. Pamatė, kad ant stalo buvo paliktos V. R. ausinės. Taip pat buvo palikti jo batai, striukė ir kepurė. Jis iš jo buto išėjo palikęs šiuos savo daiktus. Nežino, kodėl jis išėjo be batų, be striukės. V. R. mušdamas jį dujų balionu, nulaužė dujų baliono degiklį, dėl ko padaryta 13 Eur žala. Jis sulaužė medinę kėdę, 4 Eur vertės. Dėl sumušimo į gydymo įstaigą nesikreipė. Kokia tiksliai padaryta žala nurodys vėliau (t. 1, b.l. 45-46). J. M. taip pat papildomai parodė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d., apie 21-22 val., įvykio metu jo bute, kuomet A. R. su V. R., kuris po šio įvykio mirė, prieš jį smurtavo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas. Jam priklausantis automobilis „VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, jam grąžintas. Automobilis nebuvo sugadintas, apgadinimai buvo iš anksčiau. V. R. mušdamas jį dujų balionu, nulaužė dujų baliono degiklį, dėl ko padaryta 13 Eur žala. Taip pat jis sulaužė medinę kėdę, 4 Eur vertės, nuo kaklo pagrobė jo grandinėlę, 35 Eur vertės. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereikš. Dėl šio įvykio jam buvo sutrikdyta sveikata, padarytas kūno sužalojimas. A. R. jo atsiprašė, bet jis jam neatleidžia, reikalauja, kad jis jam atlygintų patirtą fizinę, moralinę žalą, kurią vertina 5000 eurų. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu (t. 1, b.l. 48-49).
Liudytoja K. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sutuoktinis V. R. buvo pažįstamas su J. M. apie dvejus metus. Kartu važiuodavo dirbti. Ji J. M. pažįsta nuo vaikystės, nes jis jos mamos draugas. Pastoviai ryšių su J. M. nepalaikė. 2021 m. rugsėjo 9 d., po 22 val., jai paskambino V. ir pasakė, kad nežino, kur jis yra, prašė, kad jį surastų. Suprato, kad jis labai girtas, kad nesiorientuoja aplinkoje. Ji jo klausė, kur jis buvo. V. atsakė, kad buvo pas J. Dar pasakė, kad jis užmušė J., kad J. guli visas kruvinas. V. tuo metu buvo kažkur (duomenys neskelbtini) gatvės rajone Klaipėdoje. Į namus V. grįžo taksi automobiliu apie 23 val. V. į namus grįžo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Jis buvo be batų, be striukės. Klausė, kur jo daiktai. V. pasakė, kad nepamena, kur palikęs. V. iškart nuėjo miegoti. Kitą dieną V. jai papasakojo, kad buvo pas J. M. kartu su A. A. pažįsta tik iš matymo, nes jie kartu dirbdavo samdomus darbus statybose. Pasakojo, kad kartu su A. sumušė J. Sakė, kad mušė J. su kėde. Visų detalių smulkiai nepasakojo. V. sakė, kad J. sumušė, kadangi jis apkalbėjo, negražiai šnekėjo apie jos mamą – V. uošvę, V. sakė, kad A. paėmė J. automobilio raktelius ir kad jie išvažiavo su J. automobiliu, padarė avariją. V. sakė, kad nepamena, kas vairavo J. automobilį, ar jis, ar A. V. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, bet automobilį vairuoti mokėjo. Daugiau apie šį įvykį jai nieko nėra žinoma. Kiek iš V. girdėjo, jis bandė kalbėtis su J., bet J. už padarytą žalą užsiprašė jam sumokėti berods 4000 Eur. (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis V. R. mirė (t. 1, b.l. 58-60).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), matyti ant grindų, prie minkšto kampo ir stalo, iš kairės, medinės kėdės nuolaužos, prie stalo kairės pusės ant grindų stovi 12 litrų talpos dujų balionas be degiklio. Degiklis numestas šalia ant grindų. Tarp stalo dešinės pusės ir minkšto kampo, ant grindų matyti medinės kėdės nuolaužos (t. 1, b.l. 14-16).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Vietoje automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas parodė, kad sėdint savo automobilyje, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio, pastebėjo, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė kitas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pastarojo išlipęs vairuotojas vyriškis galimai buvo neblaivus iš įvykio vietos pasišalino palikęs savo vairuotą automobilį. Nustatyta, kad automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. E.. Automobilis paliktas kieme neužrakintas, užvedimo spynelėje palikti užvedimo raktelis, nuvarymo požymių nepastebėta, todėl iš stovėjimo vietos nuvežtas į saugojimo aikštelę. Filmuota BODY kamera (t. 1, b.l. 74).
2021-09-13 apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, keturių durų. Automobilio paviršius purvinas, šlapias dėl lietingo oro. Automobilio užrakinimo spynelės tvarkingos, be laužimo žymių. Ant automobilio priekinio bamperio kairėje (vairuotojo pusėje) matyti pažeidimai - nubrozdinti dažai. Priekinio stiklo viršutinėje dalyje ties viduriu matyti įdaužimas. Automobilio salono vidus netvarkingas, purvinas, sėdynių apmušalai murzini, daiktų paviršiai padengti dulkėmis, žemėmis. Automobilio užvedimo spynelė tvarkinga, be laužimo žymių. Galinio vaizdo veidrodėlio korpusas prisuktas prie dešinės pusės virš priekinio stiklo esančio skydelio. Automobilio galinėje dalyje, už sėdynių, prikrauta įvairių statybinių medžiagų, vamzdžių, metalo. Automobilio salone, ant grindų prie priekinės sėdynės numestas 0,7 litro talpos tuščias brendžio „Imperial XII“ butelis, be kamštuko. Butelis paimtas, įpakuotas į kartoninę dėžutę, kuri pažymėta Nr. 1. Ties galinėmis sėdynėmis ant grindų numesta kepurė, juodos spalvos su snapeliu, kuri paimta, įpakuota į popierinį voką, kuris pažymėtas Nr. 2. (t. 1, b.l. 80-89).
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 106).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1304/2021 (03) nurodyta, kad J. M. padaryti šie sužalojimai: masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, išsidėsčiusi kaktos kairėje pusėje, abiejų smilkinių, abiejų akių vokų, nosies nugarėlės, abiejų skruostų, abiejų žandų, kairio ausies kaušelio, abiejų lūpų, abiejų pažandžių, pasmakrės, viso kaklo priekinio paviršiaus, abiejų kaklo šoninių paviršių ir krūtinės viršutinės dalies srityse su skersos juostos formos odos prašviesėjimu kaklo viršutinės dalies prekiniame paviršiuje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio peties užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus viršutinės dalies kairėje pusėje, viso kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairės alkūnės užpakaliniame - išoriniame paviršiuje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje ir kairiame juosmens šone, daugybiniai smulkūs išilginių pertrauktų juostų formos odos nubrozdinimai kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje I, II ir III delnakaulių bei II delninio sąnario srityse, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio sėdmens apatiniame - išoriniame kvadrate, apvalios formos poodinė kraujosruva, centre turinti odos prašviesėjimą, kairės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, įstrižos juostos formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Visi nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų bei odos nubrozdinimų šašų pavidalo, visi sužalojimai yra vienodo senumo, gyjantys, padaryti maždaug prieš 5-6 paras iki objektyvios apžiūros, kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui (t. 1, b.l. 28-29).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Taigi, plėšimo baudžiamosios teisės norma numato tris kaltininko veikimo būdus svetimam turtui pagrobti: fizinio smurto panaudojimą, grasinimą jį tuoj pat panaudoti ir kitokį galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis atėmimą. Visi šie svetimo turto pagrobimo būdai yra lygiaverčiai ir bet kurio iš jų panaudojimas nusikalstamam tikslui pasiekti sudaro plėšimo sudėties objektyviąją pusę. Plėšimo atveju fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis - smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 180 straipsnio komentare išaiškinta, kad veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, to turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t. y. jį pasisavinti. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma – teisme duoti kaltinamojo A. R. parodymai, taip pat jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo J. M. ir liudytojos K. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. R. panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Tai yra jis 2021 m. rugsėjo 9 d., ne vėliau kaip 22.16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sužalodami nukentėjusįjį J. M. ir padarydami jam specialisto išvadoje Nr. G 1304/2021 nurodytus sužalojimus , pagrobė nukentėjusiajam J. M. priklausantį 835 eurų vertės turtą. Kaltinamojo A. R. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. A. R. grobdamas svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M., suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė, kad tokiais savo veiksmais daro jam turtinę žalą ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi A. R. turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis A. R. anskčiau neteistas, padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą nuosavybei, minėto nusikaltimo metu bendrais su mirusiu asmeniu veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam J. M. sveikatą. Kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. M. atsiprašė (t. 1, b.l. 48-49). Šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. R. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja, paaiškino, jog yra pametęs asmens tapatybės dokumentą, bet jį pasidaręs, ketina dirbti. Kaltinamasis nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, tačiau nori atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nukentėjusysis kaltinamajam turtinių pretenzijų dėl pagrobtų daiktų nereiškė, automobilis šiam buvo grąžintas.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį A. R. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė, jos dydį parenkant mažesnį už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimus, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į A. R. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (dvi paros), jas prilyginant dviem arešto paroms (BK 66 straipsnis) (t. 1, b.l. 118-120).
Vadovaujantis nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 4 d.).
Įvertinęs kaltinamąjį A. R. charakterizuojančius duomenis – kaltę visiškai pripažino ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, duomenų apie ankstesnius smurtinius kaltinamojo pažeidimus ar smurtinį elgesį byloje nėra, todėl šis nusikaltimas vertintinas kaip atsitiktinis, byloje kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta - teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis).
Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant A. R. skirtinos arešto bausmės vykdymą prokuroro pasiūlytam keturių mėnesių laikotarpiui (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys). Net ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės (arešto) atlikimas šiuo atveju padarytų daugiau žalos nei naudos. A. R. atidedant arešto bausmės vykdymą, jam paskiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu. Kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam skirtina BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta pareiga, per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nukentėjusysis J. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. R. priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog A. R. kartu su V. R., kuris po šio įvykio mirė, jam sukėlė fizinį skausmą, padarė kūno sužalojimus, sutrikdė jo sveikatą. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 5000 eurų ir prašo jam priteisti iš kaltinamojo (1 t., b.l. 53).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.
Grįsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis J. M.nurodė, jog nusikaltimo metu patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, padaryti kūno sužalojimai. Teismas sutinka su minėtais nukentėjusiojo ieškinio teiginiais, kadangi natūralu, jog dėl kaltinamojo A. R. bendrai su kitu asmeniu smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusysis juto ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus ir tokiu būdu patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad dėl kaltinamojo bendrų su kitu asmeniu, kuris mirė po įvykio, tyčinių nusikalstamų veiksmų, nukreiptų ir į nukentėjusiojo turtą, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.
Nustatydamas nukentėjusiajam J. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta bendrais kaltinamojo A. R. tyčiniais smurtiniais veiksmais kartu su kitu asmeniu, kuris po įvykio mirė, taip pat įvertinamos kilusios pasekmės nukentėjusiojo sveikatai – nukentėjusysis J. M. dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo A. R. smurtinių veiksmų intensyvumą, nusikalstamos veikos padarymo vietą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam J. M. ir kaltinamajam A. R. bei V. R. kartu vartojant alkoholį nukentėjusiojo bute, tarp nukentėjusiojo ir V. R. kilo tarpusavio konfliktas, į kurį įsitraukė ir kaltinamasis A. R.. V. R. smurtaujant prieš nukentėjusįjį su kėdės nuolauža, kaltinamasis A. R. smogė nukentėjusiajam kumščiais į įvairias kūno vietas, o V. R. toliau smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu, A. R. laikė nukentėjusįjį sugriebęs už plaukų, be to, kaltinamasis atnešė dujų balioną, kuriuo V. R. smurtavo prieš nukentėjusįjį. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo A. R. elgesį po nusikaltimo padarymo - savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl tokio savo elgesio, nukentėjusiojo atsiprašė, teigė, kad nusikaltimo nebūtų padaręs, jei nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis A. R. sutiko, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Byloje objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl smurtinių kaltinamojo A. R. veiksmų nukentėjusiojo J. M. fizinei ir (ar) psichinei sveikatai buvo padaryta ilgalaikė žala, nėra. Tokių duomenų nukentėjusysis teismui nepateikė. Spręsdamas dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina ir tai, jog kaltinamasis A. R. šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, todėl jo nedarbas nelaikytinas aplinkybe, mažinančia priteistinos neturtinės žalos dydį.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, neturtinės žalos nukentėjusiajam padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, protinga nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, bus pasiekta neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam J. M. nustačius – 1200 eurų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, nurodytą pinigų sumą jam priteisiant iš kaltinamojo A. R..
Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui – 2 (dvi) skaitmeninės laikmenos su nuotraukomis, paliktinos saugoti byloje, o tuščias 0,7 litro talpos brendžio „Imperial XII“ butelis be kamštelio, įpakuotas į kartoninę dėžutę, pažymėtą Nr. 1, saugomas Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugykloje (t. 1, b.l. 102-105), sunaikintinas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK atliekant tyrimą UAB „T.“ pervežė ir saugojo automobilį VW „Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o už suteiktas paslaugas tiekėjas pateikė Klaipėdos apskrities VPK 73,44 Eur sąskaitą (t. 1., b.l. 96-97). Institucija prašo išspręsti klausimą dėl minėtų išlaidų atlyginimo BPK nustatyta tvarka, šias išlaidas pripažįstant proceso išlaidomis. Prie prašymo pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys duomenys. Kadangi Klaipėdos apskrities VPK pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 73,44 Eur išlaidas, susijusias su pagrobto automobilio transportavimu ir saugojimu, teismas daro išvadą, jog prašymas išspręsti šių išlaidų atlyginimo klausimą yra pagrįstas. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 104 straipsniu, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo A. R..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 30 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę - 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. R. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (dvi paras), jas prilyginant dviem arešto paroms.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, A. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą ir įpareigojant A. R. šiuo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu, taip pat įpareigojant per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. R. priteisti 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. R. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 73,44 Eur (septyniasdešimt tris eurus, 44 ct) proceso išlaidų.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 (dvi) skaitmenines laikmenas su nuotraukomis, palikti saugoti byloje, o tuščią 0,7 litro talpos brendžio „Imperial XII“ butelį be kamštelio, įpakuotą į kartoninę dėžutę, pažymėtą Nr. 1, saugomą Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.