- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- TS-43-610/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36282-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijaus Brinevičiaus
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl 2020 m. balandžio 9 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-254 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistojo R. A. įgaliotas atstovas advokatas Erikas Rugienius prašo panaikinti 2020 m. balandžio 9 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-254 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagrindiniai skundo argumentai, kad Komisija, atsisakydama taikyti R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, faktui, kad nuteistajam anksčiau buvo skirtos nuobaudos, jis teistas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Komisija iš esmės nenustatė jokių patikimų įrodymų, dėl kurių R. A. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Komisijos motyvai turi būti vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, juolab, kad jis yra įvykdęs visus įstatyme keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šią riziką mažinant. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę, ženkliai mažėjanti rizika nusikalsti pakartotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas, nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Pritariama skundžiamame nutarime išdėstytiems motyvams, kuriais remdamasi Komisija priėmė teisingą sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nutarime išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Nustatyta, jog R. A. teistas 2017-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 4 d., 5 d. 2 p., 6d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 9 mėnesiai 25 dienos.
Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, jog R. A. bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo įstaigoje, kurios paskirtis pataisyti nuteistojo elgesį kryptingai jį integruoti į visuomenę, nebuvo nepriekaištingas. Nuteistojo R. A. anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. R. A. nusikalstamumo elgesio rizika vidutinė - 44 balai. Statiniai sudaro 20 balų, kintamieji 24 balus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro didelis kintamųjų balų skaičius - 24, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. R. A. du kartus teistas. Šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Prieš tai bausmę atliko taip pat už sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra didelė - 2 metai, 9 mėnesiai ir 25 dienos (nutarimo priėmimo dienai). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.
Skunde nurodyta, kad aplinkybė dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės termino yra svarbi vertinant galimybę ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą, tačiau svarbu įvertinti ne tik neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą. Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, pažymi, kad įstatymas nenumato tokių kategorijų – „didelė“ ar „nemaža“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamosios kategorijos, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Komisijos nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati R. A. padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Dar vienas skundo argumentas – jog Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į faktorių, t. y. teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamumo riziką, kuri yra vidutinė, vertinant ją pagal OASys sistemą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nuteistajam nustatyti 24 dinaminiai balai. Tai reiškia, kad jo elgesyje nustatytas nemažas, t. y. 24 dinaminių balų skaičius, kurį nuteistasis savo geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įgijo ne vieną specialybę, už gerą elgesį yra skatintas 4 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Dar vienas skundo argumentas – Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, su kuriais gyveno iki nuteisimo. Iki apkaltinamojo nuosprendžio nuteistasis dirbo UAB „Kaštonas“ vadybininku, taip pat buvo įsteigęs kvepalų gaminimo įmonę. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis būtų įdarbintas IĮ picerijoje „Pipita“. Pataisos namuose skatintas 4 kartus, dalyvavo ne vienoje socialinės reabilitacijos programoje. Teikia išlaikymą nepilnametei dukrai. Turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus.
Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistojo gynėjas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas. Lygtinio paleidimo metu teismo įpareigojimus nuteistasis pažeidė. Nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už ankstesnį. Nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis praeityje naudojo smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad ne visuomet sekasi priimti alternatyvius sprendimus, nuteistasis turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį. Visa tai neigiamai charakterizuoja R. A. ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumo taikymu jo atžvilgiu.
Skunde nurodyta, kad nuteistasis neginčija, jog buvo baustas drausmine tvarka už padarytus pažeidimus, tačiau nuobaudos nebegalioja. Be to, už nepriekaištingą elgesį skatintas 4 kartus. Tokia tendencija rodo jo teigiamą požiūrį į socialinę veiklą, pasirengimą gyventi laisvėje, visuomenės normų paisymą bei siekį jų laikytis tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek ir užjos ribų.
Teismas nepritaria nurodytam skundo argumentui ir mano, kad drausminės nuobaudos (nors ir negaliojančios) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą yra itin aktualus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, bet ne pasirengimą gyventi laisvėje, visuomenės normų paisymą bei siekį jų laikytis tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek ir užjos ribų, kaip tai nurodo nuteistojo gynėjas.
Pabrėžtina, kad nuteistojo gynėjo cituojama Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 yra tik rekomendacinio pobūdžio tarptautinis dokumentas, kuriame įtvirtinti bendrieji principai, kurių tikslas apibrėžti ir suvienodinti lygtinio paleidimo taikymo principus valstybėse narėse. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą R. A. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo R. A. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundo, jame nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.