Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas: 1) 2014 m. balandžio 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs; 2) 2017 m. gegužės 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs; 3) 2018 m. kovo 26 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį – 40 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. gruodžio 21 d. apie 13 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – brolį R. K., kuriam sudavė vieną kartą rankos kumščiu į kairę ausį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir jo brolis R. K.. Jis niekur nedirba, gauna 200 Eur pašalpą. Visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, kadangi buvo labai stipriai neblaivus. Prisimena, kad 2020 m. gruodžio 21 d. nuo ryto jis vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė ne mažiau keturis litrus alaus. Kuomet jis vartojo alkoholinius gėrimus, brolis R. K. buvo kitame kambaryje, jis kelis kartus jį išgerti kartu su juo, tačiau jis nėjo ir priekaištavo. Jis bandė brolį atsivesti į virtuvę, temdamas jį už parankės, tačiau broliui tai nepatiko ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai jį įspėjo, kad taip nesielgtų. Kuomet jie išvažiavo, jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė tiksliai nežino. Nuo šio momento jis viską atsimena labai silpnai. Prisimena tik, kad jis buvo labai supykęs, kad brolis jam iškvietė policiją. Vėliau prisimena, kad išėjo į kiemą, buvo už tvarto, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kaip suprato dėl to, kad sumušė brolį. Jeigu brolis sako, kad jį sumušė vadinasi taip ir galėjo būti, kadangi jis buvo stipriai neblaivus. Brolis R. K., prieš kurį smurtavo, serga kasos vėžiu, jis yra nusilpęs, sulysęs, sunkiai vaikšto, todėl supranta, kad nuo jo smūgio brolis galėjo jausti fizinį skausmą. Būdamas neblaivus jis būna agresyvus ir nevaldo savo emocijų, todėl galėjo suduoti broliui smūgį į ausį, kadangi jis buvo labai piktas, kad jis jam iškvietė policijos pareigūnus, nes jis jo prašė, kad jų nekviestų. Jis supranta, kad pasielgė netinkamai, kad smurtavo prieš savo brolį R. K. ir dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 77–79, 82–83).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais.

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš jo matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjas Š. P. 2020 m. gruodžio 21 d. apie 14 val. 01 min., dirbdamas kartu su Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. P., iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur namuose pranešėją muša jo brolis. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 21 d. apie 13 val. 45 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, kilusio konflikto metu, A. K., būdamas neblaivus, nustatytas 3,15 promilių girtumas, smurtavo artimoje aplinkoje prieš kartu gyvenantį neblaivų savo šeimos narį – brolį R. K., rankos kumščiu suduodamas jam vieną smūgį į kairę ausį ir taip sukeldamas jam fizinį skausmą. R. K. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,91 promilės girtumas. R. K. pretenzijų savo broliui neturėjo, teigdamas, kad su broliu jam vis tiek reiks ir toliau gyventi kartu ir jis bijo brolio keršto. R. K. į VšĮ ,,Lazdijų ligoninės" priėmimo skyrių apžiūrai vykti atsisakė, kadangi dėl brolio jam suduoto smūgio jis jautė tik fizinį skausmą ir sužalotas nebuvo, skundėsi, kad labai sunkiai vaikščioja. Ant R. K. kūno jokių smurto žymių taip pat nepastebėta (b. l. 1–4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, mūrinis, iš vakarų pusės prie namo yra trijų pakopų betoniniai laiptai. Užlipus šiais laiptais, tiesiai yra durys į gyvenamojo namo koridorių. Iš koridoriaus patenka į gyvenamojo namo laiptinę. Laiptinėje tiesiai yra 12 pakopų mediniai laiptai. Užlipus šiais laiptais, patenka į antrąjį gyvenamojo namo aukštą. Antrame aukšte tiesiai yra durys į gyvenamojo namo antrojo aukšto koridorių. Koridoriuje iškart pasukus į dešinę pusę ir juo judant iki pat jo galo, po to pasukus į dešinę pusę patenka į gyvenamojo namo virtuvę. Iš virtuvės patenka į kambarį. Kambario išmatavimai yra 5 x 4 m. Kambaryje kairėje yra medinė baltos spalvos taburetė, ant kurios yra sudėti įvairūs daiktai. Už šios taburetės yra iš žalios spalvos molinių koklių mūryta krosnies sienelė. Toliau yra minkštas pilkos spalvos fotelis, rudos spalvos medinė spinta. Po langu yra minkštas pilkos spalvos fotelis, ant kurio sudėti rūbai. Kambario dešinėje pusėje yra sofa–lova (b. l. 21–32).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510", Nr. ARKB-0147, patikros sertifikato Nr. 1378301, 2020 m. gruodžio 21 d. 15 val. 28 min. R. K. nustatytas 0,91 promilių girtumas, 15 val. 52 min. A. K. nustatytas 3,15 promilių girtumas (b. l. 35–39).

Nukentėjęs R. K. patvirtino, kad jis gyvena Papartėlių k. Pievų g. 1. Jis gyvena jo mamai priklausančiame bute, mama su juo kartu negyvena. Pas jį kartais būna ir jo brolis A. K.. A. K. didžiąją laiko dalį praleidžia pas savo draugą T. K.. Jo brolis labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to turi didelių problemų, kadangi nežino, kada sustoti, geria savaitėmis. Kai būna neblaivus, jo brolis būna labai priekabus, jis nuolatos kimba prie jo, jį keikia įvairiais necenzūriniais žodžiais, neduoda jam ramybės, prašo, kad su juo kartu vartotų alkoholį. 2020 m. gruodžio 21 d. jis su broliu buvo namuose. Prieš pietus jo brolis parsinešė stipraus alaus, kurį namuose pradėjo vartoti. Kiek alaus jis parsinešė, jis nematė, o į virtuvę, kurioje jis gėrė alų, nuėjęs nebuvo, kadangi pats sunkiai vaikščioja. Po kurio laiko A. K. atėjo į jo kambarį ir jam pasiūlė išgerti alaus. Jis atsisakė. Tada Audrius pradėjo jį keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, paėmė jam už kojos, bandydamas ištempti iš lovos, tačiau jam tai nepavyko. Jis dar kartą jam pasakė, kad su juo alaus negers. Tada brolis dar labiau ant jo pradėjo rėkti, vadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Apie šį įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir į jų namus atvykę policijos pareigūnai jo brolį nuramino, jis prie jo daugiau nekibo. Išvažiavus policijos pareigūnams, jis taip pat buvo ramus. Po kurio laiko brolis kažkur išėjo. Į namus brolis sugrįžo apie 13 val. 45 min. Parėjęs į namus, jis užėjo pas jį į kambarį ir jis matė, kad brolis dar parsinešė dvi litrines skardines stipraus alaus. Brolis jam ir šį kartą pasiūlė su juo išgerti alaus. Jis ir šį kartą atsisakė. Ir šį kartą po jo atsisakymo brolis jį pradėjo koneveikti įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad policininkų nebijo, kad jis nieko nebijo. Brolis A. K. jam pasakė, kad jis gaus per ausį. Pasakęs šiuos žodžius, Audrius priėjo prie jo gulinčio lovoje ir jam dešinės rankos kumščiu sudavė į jo kairės pusės ausį. Dėl brolio suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, jam ausyje spengė dar pora valandų, jautė fizinį skausmą po smūgio. Po šio smūgio jis broliui pagrasino, kad vėl iškvies policijos pareigūnus, o jis jam vėl atsakė, kad jis jų nebijo. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad išsikviestų pagalbą. Kol jis kalbėjo su operatore, jo brolis iš namų pabėgo. Dėl suduoto brolio smūgio jis jautė tik fizinį skausmą, sužalotas nebuvo, todėl pas medikus nevyko, kadangi labai sunkiai vaikščioja, o nulipti iš antro aukšto į pirmąjį namo aukštą galimybės neturi. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 47–52).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikals­tamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis jam smūgiavo ir sukėlė fizinį skausmą. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad A. K., smurtaudamas broliui sukėlė fizinį skausmą. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas prieš brolį, kuris yra šeimos narys, A. K. veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 122–124).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. K. teistas tris kartus (b. l. 93–97), už analogiškas nusikalstamas veikas, jam paskirtos bausmės įtakos nepadarė, po jų atlikimo jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus (b. l. 109–112), todėl spręstina, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus. A. K. bedarbis (b. l. 113–115), bendruomenė jį charakterizuoja kaip paslaugų, draugišką, dėl jo elgesio nesiskundžia, nurodo, kad konfliktai tarp jo ir brolio kyla dėl alkoholio vartojimo (b. l. 119).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įvertinus tai, pripažintina, kad švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas nebus pakankamos tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas. Nustatant bausmės dydį, įvertintina tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nukentėjęs kaltinamajam atleido, jie atkūrė socialinę taiką. Nusikaltimas padarytas spontaniškai, vieno poveikio – smūgiuojant, sveikatos sutrikdymo mastas nekonstatuotas, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. Viso šios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad jam už šią nusikalstamą veiką paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, didesnė nei nustatytas vidurkis, bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

A. K. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti arešto vykdymą nėra pagrindo, nes arešto bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. K. išbūtas laikinajame sulaikyme.

A. K. paskirta kardomoji priemonė, – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–85), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos nario – brolio atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 60 (šešiasdešimt) parų areštu.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią A. K. faktiškai pradėsi atlikti bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. (vieną parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. K., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Alytaus m. Ulonų g. 8A), atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.