- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- TS-27-1130/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Nuteistasis
- A. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. LK-N-450,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. (toliau – ir nuteistasis) nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį - 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. balandžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, ir jam skirta 15 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė 15 m. laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 22 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 22 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam gali būti taikomas atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2021 m. spalio 22 d.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aptartas aplinkybes, nutarime konstatuota, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl netikslinga lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
A. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad pataisos namuose intensyviai vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nukreiptas į kriminogenines sritis, yra motyvuotas vykdyti visus reikalavimus, jei būtų paleistas lygtinai, gyvens nakvynės namuose, bet planuoja nuomotis gyvenamąją vietą, taip pat yra padavęs paraišką socialiniam būstui. Lygtinio paleidimo komisijos nariai sureikšmino gautas nuobaudas per visą bausmės laiką, neatsižvelgė, kad nuo 2023 m. lapkričio 6 d., nėra baustas drausmine, bei administracine tvarka, skatintas 4 kartus. Per visą bausmės laiką dalyvavo kriminogeninių veiksnių mažinimo intervencinėse programose, susijusiose su priklausomybėmis, smurtiniu elgesiu, todėl pagrįstai galima teigti apie teigiamą ilgalaikę elgesio dinamiką. Įkalinimo įstaigoje dirba nuo 2020 metų - tvarkiniu, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijęs suvirintojo, statybininko, baldžiaus specialybes. Pagal antstolių vykdomąjį dokumentą yra skolingas 28 000 Eur. Atskaičiuojama iš darbinės veiklos, taip pat savanoriškai dengia įsiskolinimus po 5 eurus kas mėnesį, todėl leidžia pagrįstai teigti, kad nevengia atlyginti žalą ir pagal turimas išgales dengia skolą. Pažymi, jei būtų paleistas lygtinai turi darbo vietą, planuoja dirbti, UAB „E.“ rūšiuotoju, bei turės pastovų pragyvenimo šaltinį. Akivaizdu, kad tai leidžia pagrįstai teigti, kad gaudamas orų atlygį už darbą, nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimas bus vykdomas daug greičiau ir efektyviau taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nei jam toliau atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Atkreipia dėmesį į tai, kad lygtinio paleidimo komisija nevertino ir nepasisakė, kad bausmę nuo 2023 m. atlieka lengvoje grupėje – yra perkeltas iš paprastos į lengvąją grupę pagal BVK 36 straipsnį, o tai reiškia, kad padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialiniai ryšiai stiprūs, bendrauja su mama taksofonu ir laiškais, daugiau jokių artimų giminaičių neturi su kuriais palaikytų ryšį. Atkreipia dėmesį į tai, kad intensyviai vykdė rekomendacijas, įsidarbino tvarkiniu, taip pat vykdė socialinės reabilitacijos priemones, siekė valdyti kriminogenines sritis, nepriklauso „subkultūrai“. Dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, vartojimo žalos, padarinių, galimus gydymosi būdus. Dalyvavo programoje „Priklausomybė-Liga“, kurios metu buvo supažindinta su priklausomybės liga, jos poveikiu žmonių gyvenimams, taip pat sužinojo, kaip spręsti priklausomybės problemas. Dalyvavo „Smurtinio elgesio keitimas“ programoje, taikant smurtinio elgesio modelius artimoje aplinkoje, mokėsi suprasti to priežastis, atpažinti grėsmes bei ugdyti gebėjimą taikyti nesmurtinio elgesio modelius, taip pat dalyvavo įvairiose intervencinėse programose į kurias jį nukreipė RS specialistės, bei psichologai. Akivaizdu, kad geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą, neturi per tris paskutinius mėnesius drausminių ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus. Atkreipia dėmesį, kad bausmės atlikimo metu atliekant tyrimus pagal OASys metodiką, bausmės atlikimo pradžioje įvertintas 110 taškais - aukšta rizika, prieš dabartinį lygtinį paleidimą buvo daromas vertinimas OASys metodika įvertintas 86 taškais - vidutinė rizika, tai leidžia pagrįstai teigti, kad padarė nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdžią pažangą, bei suvaldė kriminogenines sritis. Lygtinio paleidimo komisija, priimdama nutarimą, netinkamai vertino, kad jis nepadarė nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo akivaizdžios pažangos. Lygtinio paleidimo komisija pateikė rekomendacijas, įvertinti ar nuteistasis atitinka sąlygas, bausmę tęsti lengvesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, padėti nuteistajam planuoti integraciją laisvėje, po bausmės atlikimo, nors nuo 2023 m. atlieka bausmę lengvoje grupėje, jokių įgūdžių nėra praradęs, įkalinimo įstaigoje dirba, turi kur apsistoti pradžiai, kol išsinuomos butą, bei, jei bus lygtinai paleistas, dirbs „E.“ rūšiuotoju. Taip pat lygtinio paleidimo komisija rekomendavo, vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tęsti darbą, savarankiškai dengti finansinius įsiskolinimus. Visas resocializacijos priemones yra įvykdęs, todėl matomas akivaizdus pokytis OASys vertinimuose, kritimas nuo 110 taškų iki 86 taškų, laikosi vidaus tarkos taisyklių, yra nepriekaištingo elgesio, dirba nuo 2020 m. tvarkiniu, nebuvo nutraukęs darbo santykių, dengia teismo priteistus įsiskolinimus priverstinai ir geranoriškai moka po 5 eurus kas mėnesį, todėl, jo nuomone, lygtinio paleidimo komisija nevertino visų faktinių aplinkybių ir priėmė neigiamą nutarimą.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.
Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
A. P. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Vertinant A. P. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, buvo penkis kartus teistas Lietuvoje, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Taigi, A. P. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę. A. P. įvykdyta nusikalstama veika – labai sunkus nusikaltimas.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1328 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), nurodoma, kad A. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. 2025 m. balandžio 28 d. įvertinimo peržiūros metu atkreiptas dėmesys į tai, jog nuteistasis sprendė su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas, taip pat pastebima, jog tęsia darbą pataisos įstaigoje, siekia kaupti darbinę patirtį struktūruotoje aplinkoje, stiprinti tam tikrus darbinės veiklos įgūdžius, įgijo baldžiaus profesiją, pradėjo savanoriškai dengti priteistą ieškinį. Nuo 2022 m. lapkričio 30 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę ir dėl smurtinio nusikaltimo (nužudymo), 2021 m. spalio 27 d., remiantis smurtinio elgesio rizikos įvertinimo instrumentu, metodika „HCR-20“, išanalizavus istorinius bei klinikinius duomenis, įvertinus rizikos valdymo procesus, buvo nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Nuteistajam aktyviau įsitraukus į socialinės reabilitacijos tikslinių priemonių vykdymą, išlaikant vidinę motyvaciją savo kriminogeninių rizikos poreikių valdymo/resocializacijos procese smurtinio elgesio rizika gali turėti mažėjimo tendencijas. Tačiau, esant destabilizuojantiems aplinkos veiksniams ar frustruojantiems įvykiams, emocijų valdymo sunkumams, apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų būsenoms, galimos smurtinio elgesio raiškos didėjimo tendencijos. Smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metu nustatyta, kad smurtinio elgesio rizikos valdymui svarbiais kriterijais išlieka: gyvenamosios vietos pastovumo kriterijus; nuteistojo darbinis užimtumas, jo stabilumas; pajamų stabilumas bei skolų valdymas; artimų ryšių palaikymo kokybė; komunikacijos su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis ribojimas; nesilankymas prastą reputaciją turinčiose vietose; asmeninių teigiamų iniciatyvų siekti savo tikslų teisėtais būdais raiška; psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija; rūpinimasis psichine sveikata (savistaba, savalaikis poreikis pagalbai, emocijų valdymo ypatumai). Šiuo metu stebimi pozityvūs pokyčiai gyvenimo sąlygų ir išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse, nes nuteistasis patvirtino savo galimybę gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje, bausmės atlikimo metu dirba ir tokiu būdu kaupia darbinę patirtį. Nuteistojo nuostata darbinės veiklos atžvilgiu išlieka pozityvi. Pokalbio metu nurodo, kad nori padengti visus įsiskolinimus, bei jau su socialinės darbuotojos pagalba stengiasi išsiaiškinti visus turimus antstolius. Pozityvūs pokyčiai skiltyje ryšiai, nes nuteistasis atstatė santykius su mama, yra jos palaikomas. Taip pat stebimos nuteistojo pastangos keisti gyvenimo stilių, atsakingiau rinktis draugų ratą. Jis nepalaiko ryšių su nusikalsti linkusiais asmenimis, žino savo įvykdytų nusikaltimų priežastis ir dabartiniu metu numato alternatyvius problemų sprendimus tesėtais būdais. Rizika mažėjo piktnaudžiavimo narkotikais/alkoholio skiltyse, nes nuteistasis sprendė su priklausomybe susijusią problemą, lankė užsiėmimus. Skiltyje mąstymas ir elgesys taip pat stebimi pozityvūs pokyčiai, nuteistasis sugeba įvardinti savo nusikalstamo elgesio priežastis, numato teisėtus būdus galimoms problemoms spręsti bei geriau suvokia nusikalstamo elgesio pasekmes. Nuostatų skiltyje suvokia būtinybę riboti savo asmenines laisves, taip pat pozityvia linkme keičia nuostatą į kriminalinį elgesį, ankstesnį savo elgesį vertina kritiškai, išsako visuotinai patrauklius ateities planus. 2025 m. balandžio 28 d. pokalbio metu nuteistasis sugebėjo išvardinti turimus kriminogeninius poreikius bei apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Nuteistojo keliama didelės žalos rizika yra vidutinė visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems, tačiau nėra grėsmės kitiems požymių. Per paskutinius tris mėnesius neturi galiojančių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių. Darytina išvada, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Apibendrinant, nuteistojo vykdomų socialinės reabilitacijos priemonių pagalba siekiama valdyti kriminogeninius poreikius, susijusius su išsilavinimo, darbinės veiklos, nuostatų, mąstymo ir elgesio, nuostatų bei gyvenimo stiliaus ir draugų sritimis. Su nuteistojo nusikalstamumu siejami poreikiai, apimantys tam tikrus lėšų tvarkymo ir pajamų sritis vis dar reikalauja tikslinių nuteistojo veiksmų siekiant juos valdyti.
Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu nuteistasis 4 kartus buvo skatintas (paskutinį kartą 2020 m. kovo 3 d.), laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje baustas 12 kartus (paskutinį kartą 2023 m. lapkričio 6 d.), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad Resocializacijos skyrius įvertino ne vien tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat atsižvelgė ir į pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau Nutarime Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija Nutarime argumentuotai pabrėžė, kad jo pažangos negalima vertinti akivaizdžia. Pažangos procesui trūksta nuoseklumo - ilgą bausmės laikotarpį periodiškai daryti drausminiai pažeidimai. Asmens elgesys pasikeitė tik artėjant lygtinio paleidimo terminui. Teismas pažymi, jog nuteistojo teigimu, jis savanoriškai dengia įsiskolinimus po 5 eurus kas mėnesį, nors pagal antstolių vykdomąjį dokumentą yra skolingas 28 000 Eur. Taigi, jis tik pasyviai savanoriškai dengia įsiskolinimus, 28 000 Eur skola padengta santykinai nežymiai.
Nors nuteistasis dirba ir mokėsi įkalinimo įstaigoje, tačiau buvo išrankus darbo pobūdžiui įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis buvo baustas už alkoholio vartojimą įstaigoje. Jo motyvacija spręsti psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas nebuvo stipri, stebimos pastangos dalyvauti priemonėse tik nuo 2022 m. Nors nurodoma, kad yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, tačiau bausmės atlikimo metu stokojo motyvacijos bei asmeninių iniciatyvų dalyvauti tikslinėse, intervencinėse priemonėse, orientuotose į mąstymo ir elgesio, nuostatų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kriminogeninių rizikos poreikių valdymą. Aktyviau įsitraukęs į siūlomas programas bei plane numatytų priemonių vykdymą tik tada, kai atsirado galimybė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Kartu aptariant nuteistojo A. P. skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas.
Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, jog 2024 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-510 vertinimo metu buvo nustatyti nuteistojo elgesio 3 statiniai, 16 dinaminių ir 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Tačiau po šio vertinimo 2025 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje vertinimo metu buvo nustatyti nuteistojo elgesio 3 statinių, 16 dinaminių ir 3 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, nuo ankstesnio svarstymo, 2024 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai iš esmės nepakito, sumažėjo tik vienas apsauginis nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Ši aplinkybė, vertinant ją kitų aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų, nedėjo maksimalių pastangų, siekiant nuosekliai mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Nuteistasis skunde akcentuoja, jei būtų paleistas lygtinai turės darbo vietą, planuoja dirbti UAB „E.“ rūšiuotoju, turės pastovų pragyvenimo šaltinį, tokiu būdu galės greičiau padengti įsiskolinimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad intensyviai vykdė rekomendacijas, įsidarbino tvarkiniu, įgijo vidurinį išsilavinimą bei 3 specialybes, vykdė socialinės reabilitacijos priemones, siekė valdyti kriminogenines sritis, nepriklauso „subkultūrai“. Tai, be abejonės, yra vertinama teigiamai, tačiau aptariamu atveju vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, ankstesnės nelegalų darbą palaikančios nuostatos; darbinio stabilumo stoka; finansinio stabilumo trūkumas; lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys pro-socialaus elgesio, kurių nuteistasis iki šiol nesumažino. Asmuo turi nemažai tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai A. P. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau kol kas nėra pakankamai objektyvių duomenų apie jo resocializacijos rezultatus. Atsižvelgiant į tai, yra būtini tolimesni nuoseklūs ir aktyvūs nuteistojo veiksmai, nukreipti į jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, maksimalų nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių kiekio sumažinimą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.
Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. LK-N-450.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.