- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e1-4178-716/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2024 m. liepos 1 d., apie 19.45 val., Sodų g., ties pastatu Nr. 20, Vilniuje, konflikto metu, vieną kartą kumščiu sudavė A. D. (A. D.) į kairę veido sritį, nuo smūgio nukentėjusysis A. D. nukrito ant grindinio ir į jį atsitrenkė galva, tokiu būdu dėl kairės akies viršutinio voko muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės – kairio viršutinio žandikaulio, kairio skruostikaulio ir nosikaulių lūžių bei odos nubrozdinimo viršugalvyje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą.
II. Byloje surinkti duomenys
J. K. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 1 d. buvo namuose kartu A. B. ir kitais giminaičiais. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė nedaug, nuo alkoholio nebuvo apsvaigęs. Jo dukterėčiai paskambino A. D. ir pasakė, kad ši atvažiuotų į stotį susitikti su juo, bei pradėjo telefonu dukterėčią įžeidinėti. Apie pokalbį telefonu jam papasakojo dukterėčia A. B. Jis dukterėčiai pasakė, kad jis važiuos kartu susitikti su A. D. Jis, kartu su A. B., atvažiavo į autobusų stotį ir pamatė netoli baro A. D. Priėjus prie A. D., A. B. pradėjo jam priekaištauti, dėl visko kas tarp jų buvo. Jis A. D. pasakė, kad apsiramintų ir paliktų A. B. ramybėje. Iš A. D. matėsi, kad buvo stipriai neblaivus. Tuo metu, kai jie su A. D. kalbėjosi, šis kabinėjosi prie kitų žmonių. Jis norėdamas, kad A. D. nurimtų, pervertė šį ant žemės. Po ko paklausė, ar A. D. apsiramino, į ką A. D. nieko neatsakė. Tada jis suprato, kad A. D. apsiramino ir padėjo jam atsistoti. A. D. atsistojus, jis (A. D.), laikydamas rankoje butelį alaus, sudaužė ir pardėjo jiems grasinti su sudaužyto butelio šukėmis. Kažkokie nepažįstami žmonės pradėjo jam sakyti, kad A. D. išmestų butelį. Tada A. D. išmetė butelį ir jam kažką pasakė, ką konkrečiai pasakė, negali nurodyti. A. D. nuėjo į viešojo transporto stotelę. Jis irgi nuėjo link A. D.. A. D. pradėjo mosikuoti rankomis bandydamas jam suduoti, tačiau jis smūgio išvengė. A. D. sudavė, kaip jam atrodo, vieną kartą į veido sritį. Nuo jo smūgio A. D. nukrito ant žemės. A. D. gulėjo be sąmonės, dėl ko jis išsigando ir pradėjo tikrinti, ar A. D. yra gyvas. Kažkokios moterys iškvietė policiją, atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Jis priėjęs prie pareigūnų, pasakė, kad tai jis trenkė A. D.. A. D. pareigūnams pasakė, kad jam pretenzijų neturi. A. D. išvežė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Po įvykio jis su A. B. nuvažiavo į ligoninę patikrinti, kaip jaučiasi A. D.. A. D. telefono nematė, jo nevogė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.
Papildomai apklaustas J. K. tyrimo metu parodė, kad prie jo duotų parodymų norėtų patikslinti, kad patikrinęs, ar A. D. yra gyvas, jis išėjo į barą. Nuo jo smūgio jokių sužalojimų ant A. D. nebuvo. Jam papasakojo pažįstami, kad A. D. atsikėlė ir nuėjo iki geltonų kioskų, kur jį sumušė kažkokie nepažįstami asmenys. Kaip jį mušė, jis nematė, tik žino, kad jį labai sumušė, net kraujas bėgo iš galvos. Tada kažkas iškvietė policiją, atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Jis, pamatęs, kad atvažiavo policija ir greitoji, priėjo prie jų ir pasakė, kad trenkė A. D. jis. Jis galvojo, kad nuo jo smūgio A. D. taip atsitiko, tačiau jo smūgis nebuvo toks stiprus, bei po jo, A. D. sumušė kiti asmenys, dėl ko A. D. buvo praskelta galva. A. D. pareigūnams sakė, kad jam pretenzijų neturi. Pirminėje apklausoje neminėjo šito, kad A. D. kažkas sumušė, nes jis to nematė. Po šio įvykio, praėjus kuriam laikui, jam pats A. D. ir kiti pažįstami papasakojo, kad A. D. kažkokie stoties narkomanai sumušė. Jis nemano, kad nuo jo smūgio jam galėjo nosis lūžti bei žandikaulis.
Papildomai apklaustas J. K. tyrimo metu parodė, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nori pridurti, kad neatmeta galimybės, jog nuo jo smūgio, kurį sudavė į kairę veido pusę, A. D. kilo visi sužalojimai, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Sodros civilinius ieškinius sutinka atlyginti.
Nukentėjusysis A. D. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 1 d. buvo (duomenys neskelbtini), esančiame bare. Bare gėrė visą dieną, maždaug nuo 12.00 val. iki 20.00 val. Į barą buvo atvykęs vienas. Vakare buvo jau labai girtas. Tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Pamena, kad į barą atvyko jo buvusi mergina A. B. su dėdė J. K. Jį pamačiusi A. B. pradėjo rėkti jam kažką dėl pinigų grąžinimo. Ir tuo metu jos dėdė J. K. puolė su juo muštis, bet jis apsigynė. Vėliau, J. K. vėl puolė jį mušti, bet jis vėl apsigynė. J. K. nesugebėjo jam trenkti ar sukelti fizinio skausmo. Pretenzijų jam neturi. Daugiau įvykio aplinkybių neatsimena. Kitą dieną bendravo per „Messenger“ programėlę su savo pažįstamu, kuris jam papasakojo, kad tą vakarą paskui jį vaikščiojo jo buvusi mergina ir kažką vis rėkė ant jo. Po ko, jam užėjus už baro kampo, jis išėjo sumuštas. Kas jį sumušė, jo pažįstamas nematė. Taip pat, kaip ir jis, neatsimena įvykio aplinkybių. Kas jį sumušė, jis neįsidėmėjo, neatsimena, nurodyti negali. Iš nuogirdų pabendravęs su stoties rajone pastoviai būnančiais asmenimis, kurių duomenų nurodyti negali, sužinojo, kad jį galimai užpuolė ir sumušė A. ar A. Bet jis šito patvirtinti negali, kadangi nieko neatsimena. Įvykio dieną prarado jam priklausanti mobiliojo ryšio telefoną „Redmi note 12 Pro“. Telefono praradimo aplinkybių nurodyti negali. Dėl įvykio pretenzijų niekam neturi, tyrimo nepageidauja.
Liudytoja A. B. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 1 d. buvo namuose ir sulaukė skambučio iš buvusio vyro A. G. (A. G.). A. G. nurodė, kad yra su A. D. autobusų stoties bare ir vartoja alkoholį. Po ko, pradėjo ją įžeidinėti, tačiau kokiais žodžiais, neprisimena. Pokalbį išgirdo jos dėdė J. K., ir ji pasakė dėdei, kad važiuos pas juos išsiaiškinti. Tada jai dėdė pasakė, kad važiuos kartu su ja. Jie, atvažiavę į autobusų stotį, susitiko netoli „Iki“ parduotuvės su A. D.. A. D. buvo dar su kitais asmenimis, kurių ji nepažįsta. A. G. jau nebuvo su A. D.. Susitikusi su A. D., ji pradėjo jam priekaištauti, dėl to, kad jis ją įžeidinėjo. Matėsi, kad A. D. buvo stipriai neblaivus, jis vos ant kojų pastovėjo. Tada tarp A. D. ir kitų asmenų prasidėjo žodinis konfliktas. Jos dėdė, norėdamas A. D. apraminti, paguldė jį ant žemės. Tuo metu A. D. tikrai neužgavo. Po to, padėjo A. D. atsikelti. Toliau kas vyko, nelabai pamena. Nepamena, kaip A. D. rankoje laikė butelį ir grasino juo. Pamena tik, kad A. D. išėjo link stotelės ir paskui jį nuėjo jos dėdė. Kas tarp jų stotelėje buvo, ji nematė. Matė, kaip A. D. nuėjo iš stotelės ir priėjo prie geltonų kioskų, kur atsisėdo ant laiptų. Tuo metu prie A. D. pribėgo kažkoks nepažįstamas vaikinas ir A. D. trenkė į galvos sritį, dėl ko A. D. nukrito ir galva atsitrenkė į laiptus. Nepažįstamą vaikiną matė pirmą kartą, jo atpažinti negalėtų. Nuo smūgio A. D. prarado sąmonę, po kelių minučių atsigavęs pamatė, kad jam bėga iš galvos kraujas. Jos dėdė buvo netoli A. D.. Ji nematė, kad jos dėdė būtų trenkęs A. D.. Tada kažkas iškvietė policiją su greitąją, kuri išvežė A. D. į ligoninę. Ji, kartu su dėdė, irgi išvažiavo į ligoninę pas A. D..
Liudytoja L. M. tyrimo parodė, kad 2024 m. liepos 1 d., apie 19.45 val. buvo Vilniaus autobusų stotyje, stotelėje, kurioje sustoja 74, 31, 34 maršruto autobusai. Kitoje gatvės pusėje, priešais ją pastebėjo, kaip prie stotelės, kurioje sustoja 2G maršruto autobusas, asmuo Nr. 1, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185 centimetrų ūgio, trumpų šviesių plaukų, kresnas, tvirto kūno sudėjimo, apsirengęs pilka berankove maikute su baltu užrašu ant krūtinės, šortais, iš dešinės rankos trenkė kitam šalia stovinčiam asmeniui į galvą (galimai į smilkinio sritį) (toliau – ir asmuo Nr. 2). Po ko, asmuo Nr. 2 griuvo ir stipriai trenkėsi galva į šaligatvį, bei prarado sąmonę. Asmuo Nr. 2 yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, buvo apsirengęs juoda kepuraite su snapeliu, ryškiai mėlynais marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos šortais ir tamsiais sportbačiais ir juodos spalvos kuprine ant pečių. Asmuo Nr. 1, pasišalino link stotelės, kur tuo metu stovėjo 2G maršruto autobusas ir ji to asmens nebematė. Tuo metu ji skambino į bendrą pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Jos skambutis buvo apie 19.48 val. Po skambučio, ji pastebėjo, kad prie asmens Nr. 2, gulinčio be sąmonės, pradėjo rinktis grupė kitų asmenų. Ji tuo metu padarė kelias nuotraukas gulinčio asmens ir šalia jo stovinčio asmenų. Asmenys, apstoję, lietė gulintį asmenį Nr. 2, kratė jį, matyt, bandė gaivinti ir įsitikinti, kokia asmens būklė. Šalia gulinčio asmens stovėjo dvi moterys, maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išvaizdos ir bruožų tiksliai nurodyti negali, ir atsirado asmuo, kuris labai panašus į asmenį Nr. 1, kuris nukentėjusiajam buvo smūgiavęs. Tuo metu asmuo Nr. 2 atgavo sąmonę ir su šalia stovėjusia moterimi, kuri buvo su dviem dideliais maišais, nuėjo pro paviljonus labai smarkiai svyruodamas link autobusų stoties. Maždaug po 10 min. ji pastebėjo, kad nukentėjęs asmuo atsirado už stotelės, prie paviljonų gulėjo ant žemės ir prie jo buvo apie penkis asmenis, iš kurių galimai buvo dvi moterys ir trys vyrai. Iš minėtų asmenų krūvos kažkas spardė asmenį kojomis, kažkas mušė jį ramentais. Sunku buvo matyti, kadangi matomumą jai užstojo 16 maršruto troleibusas. Vėliau pamatė, kaip atvažiavo policijos pareigūnai ir vienas pareigūnas, išlipęs iš automobilio, bendravo su asmenimis ir tikrino vieno iš asmenų kuprinę. Tuo metu ji jau įlipo į autobusą ir išvažiavo namo. Prie apklausos prideda tris nuotraukas iš įvykio vietos, kur užfiksuotas gulintis nukentėjęs ir šalia jo stovintys kiti asmenys.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta teritorija, esanti šalia kioskelių, Sodų g. 20A, Vilniuje. Teritorija nestebima vaizdo stebėjimo kameromis, nesaugojama, neaptverta.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad RVUL slaugytoja informavo, jog 2024 m. liepos 1 d. 20.27 val. GMP pristatė A. D., kuriam diagnozuotas kairės akiduobės lūžis, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, dėl patirtų sužalojimų nukreiptas į Žalgirio kliniką. A. D. paaiškino, kad apie 19.20 val. stotyje buvo sumuštas nepažįstamo asmens.
Iš specialisto išvados Nr. G 2692/2024(01) nustatyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. D. konstatuoti sužalojimai: kairės akies viršutinio voko muštinė žaizda, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas viršugalvyje, odos nubrozdinimai visame kūne, kairės akiduobės apatinės sienelės - kairio viršutinio žandikaulio, kairio skruostikaulio ir nosikaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (kurių identifikuoti negalima), ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodyti laiku (2024 m. liepos 1 d.), išdiferencijuoti sužalojimų padarymo laiko negalima, nes medicininiuose dokumentuose neprašyti sužalojimų morfologiniai ypatumai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis: „kitam asmeniui ar kitiems asmenims sudavus smūgius, kietu buku daiktu ar kietais bukais daiktais“. Nors ir mažai tikėtina, bet kategoriškai neatmetama galimybės, kad tiriamajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajam kelis kartus nugriuvus ar nukritus ir atsitrenkus į kietus bukus, atsikišusius paviršius. Odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva ir muštinė odos žaizda visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, akiduobės apatinės sienelės – viršutinio žandikaulio, kairio skruostikaulio ir nosikaulių lūžiai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šių lūžių nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų.
Iš specialisto išvados nustatyta, kad vienu trauminiu poveikiu suduodant vieną smūgį į kairę pusę negalėjo atsirasti sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje Nr. G 2692/2024 (01), o būtent: kairės akies viršutinio voko muštinė žaizda, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas viršugalvyje, odos nubrozdinimai visame kūne, kairės akiduobės apatinės sienelės kairio viršutinio žandikaulio, kairio skruostikaulio ir nosikaulių lūžiai. Odos nubrozdinimas viršugalvyje, odos nubrozdinimai visame kūne konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G 2692/2024(01) galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam griūvant ant grindinio ir atsitrenkiant galva į grindinį, tiek kitam asmeniui ar asmenims suduodant smūgius pavyzdžiui spardant, užduotyje nurodyto įvykio metu. Nustatyti sužalojimai veide (konstatuotų specialisto išvadoje Nr. G 2692/2024(01) išvadoje) padarymo eiliškumo negalima. Šių sužalojimų lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, kuris visumoje būdingas kito asmens suduotam smūgiui. Kairio viršutinio žandikaulio nosikaulio lūžiai (konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G 2692/2024(01) išvadoje) negalėjo būti padaryti „išimtinai tik spardant kojom“. Specialisto išvadoje Nr. G 2692/2024(01) nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kitam asmeniui sudavus smūgį „<...> į kairę veido sritį <...>“ – šiuo smūgiu galėjo būti padaryta: kairės akies viršutinio voko muštinė žaizda, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės – kairio viršutinio žandikaulio, kairio skruostikaulio ir nosikaulių lūžiai, – po to „nuo suduoto smūgio A. D. nugriuvus ant grindinio ir susitrenkė galvą <...>“ – šio trauminio poveikio metu galėjo būti padarytas odos nubrozdinimas viršugalvyje, „<...> po ko ikiteisminiam tyrimui nenustatyti asmenys pastarajam gulint sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas <...>“ – šių smūgių metu galėjo būti padaryti daugybiniai nubrozdinimai visame kūne.
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje ir patvirtina, kad J. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – 2024 m. liepos 1 d., apie 19.45 val. Sodų g., ties pastatu Nr. 20, Vilniuje, konflikto metu, vieną kartą kumščiu sudavė A. D. į kairę veido sritį, dėl ko nuo smūgio nukentėjusiajam nukritus ant grindinio šiam dėl kairės akies viršutinio voko muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės, kairio viršutinio žandikaulio, kairio skruostikaulio ir nosikaulių lūžių bei odos nubrozdinimo viršugalvyje – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. D. sveikatą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. K. savo kaltę pripažino ir išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamojo J. K. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo A. D. nurodytos aplinkybės, liudytojų A. B. ir L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, specialisto išvados, kuriose nustatyta, kad būtent dėl J. K. veiksmų A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Įvertinus tai, kad dėl J. K. tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, J. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, jos dydžiu. Nukentėjusysis A. D. 2024 m. lapkričio 28 d. raštu buvo informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė.
J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamą veiką J. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iškart po nusikaltimo padarymo J. K. nebuvo objektyviai nustatytas neblaivumas, tačiau pats kaltinamasis teigė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Teigė, jog išgėrė nedaug, nuo alkoholio nebuvo apsvaigęs, tačiau teismui nekyla abejonių, kad nusikaltimo padarymo metu J. K. buvo neblaivus.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
J. K., veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje J. K. buvo teistas aštuonis kartus, tačiau jo atžvilgiu teistumas yra išnykęs. Per pastarųjų trejų metų laikotarpį J. K. keturiolika kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, paskirtų piniginių baudų nėra sumokėjęs. J. K. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nepateikė.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti J. K. paskyrus prokurorės prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus, kurie priverstų kaltininką kontroliuoti savo elgesį ateityje.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotas atstovas pareiškė 189,56 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus įgaliotas atstovas pareiškė 71,82 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. J. K. 2024 m. lapkričio 27 d. savanoriškai atlygino tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai patirtą 189,56 eurų žalą už nukentėjusiojo A. D. gydymą, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui patirtą 71,82 eurų žalą už nukentėjusiajam A. D. išmokėtos ligos išmoką ir pateikė tai patvirtinančius kvitus. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala savanoriškai buvo atlyginta tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, teismas vadovaudamasis BPK 107 straipsniu pradėtus Vilniaus teritorinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus įgaliotų atstovų pateiktų civilinių ieškinių procesus nutraukia.
J. K. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendė:
J. K. (J. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Nutraukti pradėtą Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgalioto atstovo pateikto civilinio ieškinio procesą dėl 189,56 (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų ir penkiasdešimt šešių euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Nutraukti pradėtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus įgalioto atstovo pateikto civilinio ieškinio procesą dėl 71,82 (septyniasdešimt vieno euro ir aštuoniasdešimt dviejų euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.
Išaiškinti J. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.