Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-379-963/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-11
Bylos Nr.
1-379-963/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37811-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
E. B.
Advokatai
Laimonas Stančikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-379-963/2024Proceso Nr. 1-01-1-37811-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Salomėjai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Laimonui Stančikui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmę atlikęs 2023 m. spalio 20 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2023 m. rugsėjo 30 d. 20.31 val. Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, vairuodamas vilkiką „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. parkuodamasis atbuline eiga įvažiavo ir apgadino aikštelės metalinę tvorą, ir po minėto eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam 22.21 val. buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad laukė kelto aikštelėje, žiūrėjo vaizdo įrašus telefone. Užsnūdo, tada paskambino vadybininkė, paklausė kodėl jis nevažiuoja į keltą. Nuvažiavo prie kelto, pamatė, kad keltas jau plaukia. Grįžo į aikštelę, pasistatė sunkvežimį, bet parkuodamas atbuline eiga, nes buvo tamsu, kliudė tvorą. Ruošėsi eiti miegoti, uždengė naktines užuolaidas ant langų ir išgėrė alkoholinių gėrimų. Ir tuo momentu, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Pagalvojo, kad aplinkui žmonių nebuvo, sugalvojo deklaraciją užpildyti, bet savo automobilyje jos nerado. Pagalvojo, kad ryte įformins, dėl draudimo, žalos atlyginimo. Taip, iš to streso išgėrė alkoholinių gėrimų, nesuprasdamas, kad blogai daro. Nepajuto, kad atsitrenkė į tvorą, nes sunkvežimis didelis, tvora segmentinė. Su sunkvežimiu nepasijautė, nes tvora labai plona, ne betoninė. Atvažiavo apsaugos darbuotojai ir pasakė, kad kliudė tvorą, jie jam pasakė. Tada išlipo, pasižiūrėjo, suprato, kad kliudė. Ant jo vilkiko žymių jokių nebuvo, atbuline eiga kliudė. Buvo apie 20.30 val. vakaro, tamsu, rugsėjo mėnuo, tuo metu lynojo. Būtų kėlęsis su kitu keltu po paros, visą laiką butų buvęs aikštelėje. Po įvykio išgėrė, namie turėjo problemų ir įvykis prisidėjo. Buvo nusipirkęs alkoholio anksčiau, prašė draugai į Švediją atvežti. Išgėrė didelį puodelį „Starkos“. Pusę litro didelis puodelis. Paaiškino, kad tą vakarą neblaivus nevairavo, net minčių neturėjo. Nes atvyksta prie kelto policija, tikrina, neturėjo minčių vairuoti. Išsilavinimas vidurinis, profesija – vairuotojas. Yra dirbęs fabrikuose užsienyje. Užsidirbo pinigų, išsilaikė vairuotojo pažymėjimą, labai patiko vairavimas, susiejo gyvenimą su vairavimu, jo stažas B kategorija nuo 2008 m., vairuotoju dirba nuo 2013 metų. Už panašius nusižengimus nėra baustas. Buvo kelis kartus baustas kelis kartus tik už greičio viršijimą. Po šio įvykio buvo susilaužęs kulkšnį, buvo nedarbingume. Utenoje sunku gauti darbą, nes yra daug pabėgėlių, nelabai moka pinigus. Darbas fiziškai sunkus, turi problemų su nugara, fizinio intensyvaus darbo negali dirbti, dabar dirba pavienius darbus, kaime, kokiai močiutei padeda, pajamų dabar neturi. Darbdavys sutiktų atgal priimti į darbą, nes labai trūksta darbuotojų, vietiniai dirba užsienyje, labai sunku dabar. Santaupų, turto neturi jokių, šiek tiek turėjo, per šį laikotarpį išsileido pinigai, reikia pragyventi, turi didelę paskolą virš 5000 eurų. Į bylą pateiktos pažymos, ėjo alkoholio ir narkotikų prevencijos žalos kursus, jam žmogus pravedė asmeniškai kursus, kalbėjosi viename kabinete, vaizdo medžiagą rodė, kam vartoti, yra kitų būdų atsipalaiduoti nuo streso, suprato, kad neverta vartoti alkoholio. Kursai buvo apie kelių eismo taisykles, bendravo su psichologe, kodėl taip vyksta, kaip to atsisakyti. Savivaldybėje pas psichologę užsiregistravo, psichologė-D., nuvyko užsikodavo nuo alkoholio, nes tapo kaip našta šeimos nariams, sunku tapo pragyventi. Pats pradėjo ieškoti pagalbos, yra suteiktos galimybės bendrauti su psichologais, pamatė, kad padeda spręsti problemas, duoda patarimų, pats pradedi galvoti, kad nėra būtina vartoti alkoholį. Susirado mėgstamą veiklą, skaito knygas, jį labai sukrėtė šis įvykis, labai sunku tapo gyventi. Reikia susitvarkyti savyje, pradėti normalei gyventi, kaip doram piliečiui, kad neiti vogti, o sąžiningai užsidirbti pinigų, mokėti mokesčius. Nevairavo, prašė kitų žmonių, kad pavežtų. Viešuoju transportu bandė važiuoti, bet į kitą rajoną nėra patogus susisiekimas. Suprato, jeigu paskyrė tokią priemonę, reikia laikytis, kad daugiau neprisidaryti problemų, įpareigojimas nevairuoti ir nevairavo. Turi automobilį, kadangi jam sustabdyta teisė vairuoti, tai kad nestovėtų automobilis, davė draugei vairuoti.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Liudytojas A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. tarnybos metu 21.45 val., patruliuojant AP L-1715 kartu su tyrėju D. P. iš budėtojo gavo pranešimą, jog adresu Baltijos pr. 40 Klaipėda „Centriniame terminale neblaivus vairuotojas su sunkvežimiu atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. A/m duomenų dabar nemato, vairuotojas vietoje. Praneša apsaugos darbuotojas, pasitiks“. Atvykusius į įvykio vietą, apie 21.53 val., juos pasitiko apsaugos darbuotojas G. D., kuris parodė asmenį, kuris vairavo sunkvežimį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairuodamas apgadino šalia buvusią tvorą. Asmuo, kaip vėliau nustatyta tai E. B. neigė vairavęs transporto priemonę. Asmeniui patikrinus neblaivumą alkotesteriu „Drager 6820“ ARHK-0622, patikros sertifikatas 1941574, pirmu pūtimu 21.57 val., nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 22.21 val., nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Apžiūrėję sunkvežimį, jame pastebėjo tuščių alaus skardinių ir girtuokliavimo pėdsakų. E. B. aiškino, jog jam reikėjo keltu keltis į Švediją ir kol sulauks kelto nuėjo miegoti, jį pažadino apsaugos darbuotojas, kuris pasak jo, apkaltino jį dėl sulaužytos tvoros, nors jis ir net nevairavo transporto priemonės, taip pat E. B. minėjo, kad alkoholį vartojo paskutinį kartą prieš tris valandas. Įvykio vietoje buvo apklaustas liudininkas G. D.. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Eismo įvykis įformintas į eismo įvykio registrų centre ROIK: (duomenys neskelbtini), minėta transporto priemonė paimta ir nuvežta į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 53-56).

Liudytojas G. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. dirbdamas adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), kur darbą pradėjo nuo 07.00 val., tikrindamas teritoriją, apie 21.15 val., pastebėjo, kad teritorijoje yra išversta tvora, o šalia jos stovėjo sunkvežimis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pabeldus į minėto sunkvežimio duris, jas atidarė vyriškis, kuris sunkvežimyje buvo vienas ir kuriam paaiškino, kad šis išliptų iš sunkvežimio bei pasižiūrėtų, kad su sunkvežimiu išvertė teritorijoje esančią tvorą. Vyriškiui išlipus, pamatė, kad jis svirduliuoja ir nuo jo sklinda alkoholio kvapas, todėl suprato, kad šis gali būti neblaivus. Todėl vyriškį pasikvietė į registracijos centrą ir apie įvykį informavo policiją. Tai pat peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras, per jas matyti, kaip vyriškis statydamas transporto priemonę, atsitrenkė į tvorą, iš jos vėliau išlipęs apeina aplink sunkvežimį, o vėliau jį patraukia į priekį, nuo eismo įvykio vietos (t. 1, b. l. 46-48).

Liudytoja B. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. 2023 m. rugsėjo 29 d. įmonės darbuotojas E. B. su vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Utenos miesto krautis krovinio ir tą pačią dieną atvyko į Klaipėdos centrinį terminalą, kur keltu turėjo keltis į Švediją. Į keltą jis nespėjo, todėl bilietas buvo perkeltas į kitą - 30 dieną, 21 val. 30-osios dieną, šeštadienį 20.10 val., į elektroninį paštą iš Klaipėdos terminalo ji gavo laišką, kad vairuotojo nėra vilkike ir kad neina su juo susisiekti telefonu, ir kad negali jo laukti. Iš karto po gautos žinutės 20.14 val., iš tarnybinio telefono paskambino E. Jis pakėlė ragelį ir ji jo paklausė kur jis yra, nes jo neranda ir kad keltas nori jau išplaukti (nežino dėl kokios priežasties keltas išplaukė abu kartus ankščiau). Jis atsakė, kad visada buvo mašinoje, buvo užmigęs ir kad tuoj tada važiuoja į keltą. 20.36 val., gavo iš E. SMS žinutę, kad keltas jau išplaukė, jis nespėjo ir kad jis stovėjo eilėje, ir jo niekas neieškojo. E. kalbėjo rišliai, galima sakyti kažkiek užsimiegojęs, kaip iš miego prabudęs žmogus. Kad būtų jis neblaivus iš kalbos nesijautė. Daugiau tą vakarą su E. nekalbėjo. Bilietas buvo perkeltas kitai dienai. Sekančią dieną 13.35 val., paskambino E. ir paklausė, kas važiuoja namo, nes jį dabar paleido iš policijos. Jo paprašė, kad papasakotų kas atsitiko. E. telefonu paaiškino, kad šeštadienį, po to kai nebespėjo į keltą, grįžo vilkiku į parkavimo vietą ir atsidarė mašinoje butelį, padarė gramą ir nuėjo miegoti. Pats nesuprato, kodėl jį apkaltino, kad jis apgadino tvorą ir kodėl iš jo atėmė vairuotojo teises. Jis taip pat minėjo, kad iš jo buvo paimtas vilkikas ir nugabentas į saugomą aikštelę. E. iš pokalbio atrodė pasimetęs dėl viso įvykio. Daugiau ji su juo nekalbėjo. Apie susidariusią situaciją informavo įmonės vadovą ir ieškojo vairuotojo, kas galėtų pakeisti E. ir pasiimti vilkiką su kroviniu. Vilkike apsaugos nuo vairavimo išgėrus įdiegta nėra (t. 1, b. l. 59-61).

Iš 2023 m. spalio 1 d. pareigūno tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., 21.45 val., patruliuojant AP L-1715 iš budėtojo gavo pranešimą, jog adresu Baltijos pr. 40 Klaipėda „Centriniame terminale neblaivus vairuotojas su sunkvežimiu atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. A/m duomenų dabar nemato, vairuotojas vietoje. Praneša apsaugos darbuotojas, pasitiks“. 21.53 val., atvykus adresu Baltijos pr. 40 Klaipėda, policijos pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas G. D., kuris parodė asmenį, kuris vairavo sunkvežimį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairuodamas apgadino ten šalia buvusią tvorą. Nustatyta, jog vairuotojas yra E. B., kuris neigė vairavęs transporto priemonę. Asmeniui patikrinus neblaivumą alkotesteriu „Drager 6820“ ARHK-0622, patikros sertifikatas 1941574, pirmu pūtimu 21.57 val., nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 22.21 val., nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus sunkvežimį, jame buvo tuščių alaus skardinių ir girtuokliavimo pėdsakų. E. B. aiškino, jog jam reikėjo keltu keltis į Švediją, ir kol sulauks kelto nuėjo miegoti, jį pažadino apsaugos darbuotojas, kuris pasak jo, apkaltino jį dėl sulaužytos tvoros, nors jis ir net nevairavo transporto priemonės, taip pat E. B. minėjo, kad alkoholį vartojo paskutinį kartą prieš tris valandas (t. 1, b. l. 18-19).

Iš 2023 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad baltos spalvos sunkvežimis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Klaipėdos centrinio terminalo teritorijoje adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, prie minėto sunkvežimio prikabinta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius vairuotojo pusės sunkvežimio dureles, matoma tuščia alaus skardinė. Kabinoje, ant grindų matyti tuščias stiklinis 0.5 litro talpos alkoholio butelis „Starka“. Daugiau automobilyje įvykiui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nematyti. Sunkvežimio spidometro rodmenys 779150 km. Sunkvežimis su priekaba paimtas ir nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Klaipėdos raj. Šlapšilės k. Gobergiškės g. 18 (t. 1, b. l. 9-17).

Iš 2023 m. rugsėjo 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. B. alkotesteriu „Drager 6820“ ARHK-0622, patikros sertifikatas 1941574, pirmu pūtimu 21.57 val., nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 22.21 val., nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais E. B. nesutiko (t. 1, b. l. 20, 22).

Iš 2023 m. rugsėjo 30 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, priverstinai nuvežta į UAB „Ožys“ saugojimo aikštelę, esančią Gobergiškės g. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (t. 1, b. l. 21).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30).

Iš 2023 m. spalio 3 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo matyti, kad sunkvežimis su priekaba grąžinamas UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36-40).

Iš 2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas Klaipėdos centrinio terminalo (failas 102NVR_1K46 sensor). Vaizdo įraše fiksuota data 2023/09/30, prasideda 20.31 val., baigiasi 20.40 val. Fiksuojama Klaipėdos centrinio terminalo teritorija, kur laukiama kelto ir parkuojasi automobiliai, teritorija aptverta tvora. Vaizdas iš kairės pusės. Iš tolo matoma, kaip vilkikas su įjungtomis šviesomis atbuline eiga parkuojasi stovėjimo vietoje. Vilkikas, važiuodamas atbulomis, priekabos galu važiuoja į tvorą, po to pavažiuoja į priekį, vėl atgal, vėl į priekį ir sustoja. Matyti, kad iš kabinos išlipa vyriškis, kaip užeina už kabinos iš kairės pusės, neužilgo grįžta atgal į vilkiką ir pavažiavęs kiek į priekį nuo tvoros, parkavimo vietoje sustoja, išjungiamos vilkiko šviesos. Faile 00-K-44 fiksuojama, kaip vyriškis, išlipęs iš vilkiko, iš dešinės pusės nuėjęs iki vilkiko priekabos galo stabteli, į kažką pasižiūri ir grįžta atgal į kabiną (t. 1, b. l. 65-67).

Iš 2023 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi policijos pareigūnų kūno kamera įrašyto vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20230930-215417UTC+0300“, kuris prasideda 21.54.17 val., fiksuojama, kaip policijos pareigūnams atvykus į Klaipėdos terminalo teritoriją, prie pastato (registracijos centras) juos pasitinka apsaugos darbuotojas G. D. (duomenys žinomi iš bylos), kuris nurodo, kad „girtas vairuotojas, du kartus atbulas į tvorą įvažiavo, gerai, kad nuo šlaito nenusileido“. Paklaustas pareigūno ar matė kaip jis vairavo, darbuotojas nurodo, kad nematė, tik per kameras, jis apžiūrinėjo teritoriją. Pareigūnai su darbuotoju ateina į patalpų vidų, jame sėdi įtariamasis E. B.. Pareigūnas klausia jo kaip čia buvo viskas, neapskaičiavo. E. B. klausia ko neapskaičiavo. Tada pareigūnas jam nurodo, kad jis su „fūra“ atsitrenkė į tvorą. E. B. atsako, kad nei jis važiavo, nei ką. Jam nurodoma, kad yra kameros, viskas užfiksuota, klausiama dar kartą kas važiavo su „fūra“. E. B. atsako, kad jis važiavo su „fūra,“ bet jis girtas nevažiavo, jis gali papūsti, ne problema jis išgėrė po to. Pirmu tikrinimu vairuotojui nustatomas 2,67 promilių neblaivumas. Apsaugos darbuotojas su pareigūnu eina į kabinetą pasižiūrėti vaizdo įrašo. Pareigūnui kabinete pasakoja, kad jis baigė registraciją, važiavo apžiūrėti teritoriją ir pamatė, kad keistai stovi ta „fūra“. Abu žiūri vaizdo įrašą. Nurodo duomenis asmens, kur kreiptis dėl vaizdo įrašo pateikimo. Abu grįžta į patalpą kur sėdi įtariamasis, su juo visi eina link tarnybinio automobilio, pasodina įtariamąjį į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. E. B. nenori sėsti į sulaikymo kamerą, bet pareigūnas jam nurodo, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė. E. B. nurodo, kad nevažiavo jis, niekas nenustatė, kad girtas važiavo. Pareigūnas klausia jo ar jis žinojo, kad po eismo įvykio taip pat negalima vartoti alkoholio. E. B. atsako, kad nežinojo. Visi važiuoja link sunkvežimio. Vaizdo įraše „PSS-20230930-215415UTC+0300“ fiksuojama, kaip pareigūnai atvykę į Klaipėdos terminalą, bendrauja su apsaugos darbuotoju, su E. B., fiksuojama, kaip jam nustatomas neblaivumas. Vienas iš pareigūnų lieka su įtariamuoju laukiamajame, kitas pareigūnas nueina su apsaugos darbuotoju į kabinetą pasižiūrėti vaizdo įrašų. Pareigūnas duoda E. B. pasirašyti prie nustatytų alkotesterio parodymų į žurnalą, bet vyriškis pasirašyti atsisako, nurodydamas, kad nesirašys vien dėl to, kad jo už rankos nepagavo, jis pasirašys teisme, teismas išsiaiškins, juk negali čia taip ištraukti iš mašinos ir sakyt, kad jis toks ar toks. Pareigūnas paprašo papasakoti savo versiją, kas čia nutiko. E. B. nurodo, kad nieko nenutiko, jis turėjo išplaukti į Švediją, jam paskambino, sako reikia važiuoti į keltą, jis miegojo, atsikėlė, nuvažiavo iki kelto. Tuo metu iš kabineto parėjo kitas pareigūnas ir liepia važiuoti iki „fūros“. Visi eina iki tarnybinio automobilio. Įraše „PSS-20230930-221909UTC+0300“ fiksuojama, kaip antrą kartą E. B. tikrinimas neblaivumas ir nustatomas 2,56 promilių neblaivumas. Pareigūnas tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus. Paklaustas prieš kiek laiko vartojo alkoholį, E. B. nurodo, kad prieš tris valandas (t. 1, b. l. 68-70).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad E. B. nuo 2015 m. rugsėjo 11 d., dirba UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Jis yra draugiškas, kruopštus, pareigingas, kolegų vertinamas už pavyzdingą ir atsakingą darbą, pasižymi teigiamu pavyzdžiu kitiems. E. B. pareigos betarpiškai susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės (C1, C , C1E, CE kategorijų) turėjimu. E. B. darbo funkcijos susijusios su tarptautiniais krovinių pervežimais po visą Europą. Neturint teisės vairuoti, įmonė privalės atleisti jį iš vairuotojo pareigų ir priimti naują darbuotoją. UAB (duomenys neskelbtini) vertina E. B. kaip atsakingą ir didelę patirtį turintį darbuotoją, todėl jį charakterizuoja teigiamai (t. 2, b. l. 5).

Iš 2024m. kovo 26 d. papildomo vairuotojų mokymo pažymos matyti, kad E. B. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal teismo sprendimą, policijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Iš sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo matyti, kad 2024 m. kovo 19 d. E. B. atestuotas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. B. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent, jis 2023 m. rugsėjo 30 d. 20.31 val. Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, vairuodamas vilkiką „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. parkuodamasis atbuline eiga įvažiavo ir apgadino aikštelės metalinę tvorą, ir po minėto eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam 22.21 val. buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Kaltinamojo E. B. kaltė įrodyta jo paties parodymais teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę, bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais, tai – liudytojų A. L., G. D., B. G. parodymai (t. 1, b. l. 46-48, 53-56, 59-61), tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 18-19), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 9-17), neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. . 20, 22), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 65-67) ir kt. Kaltinamojo E. B. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis E. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis (t. 1, b. l 71), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmę atlikęs 2023 m. spalio 20 d., teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 72-75), administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtas baudas sumokėjo (t. 1, b. l. 68-70), kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam E. B. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir E. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas E. B. laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. 21.57 val. iki 2023 m. spalio 1 d. 13.30 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Atsižvelgiant į skiriamos bausmės – baudos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – šiuo metu oficialiai nedirba, turi problemų su nugara, todėl fizinio intensyvaus darbo dirbti negali, dirba pavienius darbus kaime, santaupų ar kito turto neturi, moka paskolą, skiriamos baudos sumokėjimas išdėstytinas per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas pažymi, kad kasacinėje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511-2023) nurodyta, jog vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu.

Taigi įvertinus išdėstytą bei šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad vilkikas „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. B. eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl šioje baudžiamojoje byloje spręstinas klausimas dėl BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo E. B..

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad E. B. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kadangi E. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip jau minėta, E. B. vairuodamas krovininį automobilį padarė eismo įvykį, o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl krovininis automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė. Tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų žinoma, jog E. B., naudodamasis automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darys nusikaltimus. Taigi konfiskuoti automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), natūra nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. B. turi būti išieškoma šio automobilio vertė.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės, kurią vairavo E. B., vertė yra 46 110 Eur, tačiau, teismo nuomone, tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo E. B. neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai, gaunamos pajamos nėra didelės, iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina ir iš kaltinamojo E. B. išieškotina konfiskuotino automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalis, t. y. 3 000 Eur. Teismo nuomone, tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas E. B. negali būti laikoma akivaizdžiai neproporcinga teisine priemone, kadangi teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

E. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. B. laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. 21.57 val. iki 2023 m. spalio 1 d. 13.30 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda yra sumokėta.

Nustatyti, kad nurodytą 38 MGL (1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų 00 centų)) dydžio baudą E. B. savanoriškai privalo sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą (-us) privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda, I aukštas) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuoti nuo 2023 m. spalio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš E. B. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą - 3 000 (tris tūkstančius eurų).

E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė