Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1NSA-719-134/2009

Teisėjas Vitalijus Šidagis Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.1

NUOSPRENDIS

2009 m. gruodžio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L. ir J. M. gynėjo apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo :

A. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Skirta baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atidirbant juos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- pagal BK 135 str. 1 d. –laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Priteista iš J. M. : E. Š. 400 Lt turtinei ir 18900 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai 2267 Lt, solidariai iš J. M. ir A. L. : V. K. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, J. K. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, S. K. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir J. M. nuteisti už tai, kad 2008 m. vasario 24 d. apie 19³⁰ val., (duomenys neskelbtini) S. ir V. K. sodybos kieme, šalia pirties, veikdami bendrininku grupe su nepilnamečiu T. B., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nesulaukusio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, A. L. tyčia sudavus medine lazda V. K. ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę, nugarą ir padarius poodinę kraujosruvą dešiniame žaste – nežymų sveikatos sutrikdymą, o T. B. tyčia sudavus medine lazda S. K. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį ir padarius poodinę kraujosruvą kairio ausies kaušelio srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, J. M. tris kartus šovė iš pneumatinio šautuvo į E. Š. ir J. K., tuo nukentėjusiajam E. Š. padarydamas kiauryminę šautinę žaizdą pilvo dangoje su kepenų ir skrandžio sužalojimais – sunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam J. K. padarydamas sužalojimą dešinėje ląstos pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia sunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą bei viešoje vietoje tokiu savo įžūliu elgesiu bei grasinimu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Apelianto nuomone, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turi būti atmesti netgi palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendyje nėra konstatuota, kad J. M. kuriam nors nukentėjusiajam (V. K., J. K., S. K.) sukėlė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajam E. Š. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas iki 10000 Lt, nes teismas neindividualizavo šio nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas prašė nuteistųjų skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų civilinių ieškinių klausimų ( BPK 328 str. 1p., 4 p.).

Dėl J. M. gynėjo apeliacinio skundo

Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad J. M. nukentėjusiuosius E. Š. ir J. K. sužalojo, esant būtinajai ginčiai, gindamas kitą nuteistąjį A. L., kuomet J. K. A. L. lazda sudavė per galvą ir A. L., apsuptas kelių asmenų, šaukėsi J. M. pagalbos. Šios versijos nuteistasis J. M. laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu.

Pagal BK 28 str. 2 d. būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties situacijos nėra, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

Pirmosios instancijos teismas paneigė būtinosios ginties versiją, nurodydamas, kad konflikto metu nei J. M., nei A. L. nebuvo iškilęs joks realus pavojus, įvykio metu nebuvo būtinosios ginties situacijos todėl J. M. veiksmus kvalifikavo pagal sukeltas pasekmes – sunkų nukentėjusiojo E. Š. sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Ši teismo išvada, įvertinus byloje surinktus įrodymus, yra teisinga.

J. M., apklaustas kitą dieną po įvykio, nurodė matęs, kaip S. ir V. K. sodybos kieme J. K. ar kažkuris kitas asmuo trenkė A. L., o šiam ėmus šauktis pagalbos, jis (J. M.) šovė, taikydamas į vyrų kojas (1 t., 133-136 b.l.). Kitos apklausos metu J. M. teigė, kad sodybos kieme A. L. ginčijosi su rankose laikiusiu strypą J. K., taip pat E. Š. ir V. K., o po to pamatė A. L., jau pargriuvusį ant žemės, todėl iššovė (1 t., 140-141 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu J. M. dar kitaip aiškino kai kurias konflikto aplinkybes, prisimindamas ir patikslindamas A. L. sumušimo detales, kurių nenurodė pirmosiose apklausose. Pagal nuteistojo parodymus, kilus žodiniam konfliktui tarp sodybos šeimininkų ir A. L., J. K. metaline lazda trenkė A. L. į dešinįjį paakį, šis pargriuvo, netrukus atsikėlė ir ėmė šauktis pagalbos. Teismo paklaustas apie prieštaravimus tarp anksčiau ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, nuteistasis negalėjo nurodyti savo parodymų pakeitimo priežasčių.

Nuteistojo A. L. parodymai, kuriuos J. M. skunde teigia buvus visiškai nuosekliais, proceso metu taip pat skyrėsi. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. nurodė, kad sodybos kieme jį užpuolė keli iš pirties išėję vyrai, jis pargriuvo ir atsistojęs ėmė šauktis pagalbos, bešaukdamas spyrė V. K. į krūtinę ir sudavė iš anksto atsinešta lazda, tada J. M. ėmė šaudyti (1 t., 163-166 b.l., 170-171 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu A. L. kitaip aiškino įvykio aplinkybes. Pagal jo parodymus, jokios lazdos į sodybą jis nesinešė, kilus konfliktui, du - tris kartus smogė V. K., šis pargriuvo, tuomet J. K. štanga jam smogė į kairiąją akį, jis nugriuvęs ėmė šauktis pagalbos. Teismui perskaičius A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nieko neminėjo apie jam J. K. į veidą suduotą smūgį, nuteistasis negalėjo paaiškinti, kodėl šios reikšmingos aplinkybės nenurodė anksčiau.

Iš apelianto skunde minimų liudytojų T. V., Ž. K., N. B. parodymų matyti, kad jų parodymai iš esmės sutapo dėl vienos aplinkybės – tos, kad J. K. konflikto metu trenkė A. L. ir tuomet J. M. pradėjo šaudyti, tačiau dėl kitų reikšmingų aplinkybių šie parodymai skyrėsi tiek tarpusavyje, tiek lyginant su abiejų nuteistųjų parodymais. Visi liudytojai tvirtino, jog jie, nuteistieji ir kiti kartu į S.ir V. K. sodybą ėję asmenys rankose nieko nesinešė, nors abu nuteistieji teigė, jog visi ėjusieji buvo pasiėmę pagalius, o J. M. – pneumatinį šautuvą. Pagal T. V. parodymus, V. K. nuo A. L. suduoto smūgio nenukrito, nors pats A. L. nurodė priešingai. N. B. teigė, jog A. L. apskritai niekam nesudavė smūgių, nors tai prieštarauja ir A. L., ir kitų dviejų liudytojų parodymams. Pagal liudytojų parodymus, tuo metu, kai J. K. sudavė strypu A. L. į galvą, A. L. buvo kitų asmenų apsuptyje, apie 7-10 m atstumu nuo liudytojų, įvykio vieta buvo silpnai apšviesta, t.y. liudytojams matomumas buvo blogas, tačiau liudytojai sugebėjo nustatyti medžiagą, iš kurios pagamintas strypas, t.y. kad jis buvo metalinis, nors jų parodymai apie strypo ilgį variavo nuo 0.5 iki 1 m, o liudytojas T. V. sugebėjo įžvelgti, jog A. L. buvo smogta į kairę akį. Aptarti liudytojų parodymai, kuriuose pabrėžiama nuteistųjų gynybinę poziciją atitinkanti versija, tačiau skirtingai aiškinama konflikto eiga, nurodomos aplinkybės, kurių liudytojai negalėjo matyti ar nustatyti, suteikia pagrindą abejoti liudytojų parodymų patikimumu.

Abejų nuteistųjų J. M. ir A. L. ir aptartų liudytojų parodymų, jog konflikto metu A. L. buvo suduotas smūgis į kairiąją akį, nepatvirtina ir kiti bylos duomenys – A. L. ikiteisminio tyrimo metu ne tik nenurodė apie jam suduotą smūgį, bet ir nesikreipė medicininės pagalbos, nes byloje nėra jo sužalojimą patvirtinančių medicininių dokumentų ar teismo medicinos specialisto išvados.

Nors apeliantas skunde teisingai pažymi, jog skundžiamame teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje visiškai neaptartas nei įtariamųjų, nei liudytojų T. V., Ž. K., N. B. parodymų turinys, nenurodyti motyvai, dėl kurių teismas atmetė šių asmenų parodymus, tačiau, įvertinus šiame sprendime išdėstytas aplinkybes, teismo sprendimas nesivadovauti šių asmenų parodymais yra iš esmės teisingas, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog, nustatant įvykio aplinkybes, reikėtų remtis šias parodymais, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertindamas konflikto eigą, teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų E. Š., S. K., J. K., V. K. parodymais, nes šie parodymai apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje, juose nurodytas aplinkybes apie sužalojimų padarymo būdą, vietas patvirtina teismo medicinos specialistų išvados. Tai, kad nukentėjusieji yra šeimos nariai ir artimi pažįstami, paaiškinama tuo, kad nusikaltimai buvo padaryti S. ir V. K. sodyboje, kurioje jie leido laisvalaikį. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad į S. ir V. K. sodybą atėjo grupė lazdas ir pagalius atsinešusių jaunuolių, tarp kurių buvo ir abu nuteistieji. Kieme išgirdę triukšmą, iš pirties išėjo nukentėjusieji, kuriems arčiausiai buvę apie dešimt jaunuolių pasakė ieškantys G. Š. ir V. S., su kuriais norėjo išsiaiškinti santykius dėl anksčiau kilusių muštynių. Tarp sodyboje buvusių ir atėjusių asmenų kilo žodinis konfliktas, kurio metu atėjusieji vartojo necenzūrinius žodžius, grasino fiziniu susidorojimu, svaidė akmenis, po to A. L. lazda sudavė sodybos šeimininkui V. K., o S. K. pasakius, jog iškvies policiją, jaunuoliai iš sodybos pradėjo išeidinėti, tuomet atokiau stovėjęs J. M. šovė atsineštu pneumatiniu šautuvu, sužalodamas E. Š. ir J. K.. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad J. M. šaudymo metu nei jam, nei A. L. negrėsė joks realus ir akivaizdus pavojus, todėl J. M. neiškilo teisė į būtinąją gintį ir nebuvo būtinybės panaudoti šaunamąjį ginklą. J. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal sunkiausias kilusias pasekmes – sunkų E. Š. sveikatos sutrikdymą.

Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Viešąja vieta laikoma ir privati teritorija, jeigu dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad S. ir V. K. sodybos kiemas yra viešoji vieta, nes ši vieta atitinka teismų praktikoje nustatytus viešosios vietos kriterijus : įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai (1 t., 6-14 b.l.) patvirtina, jog S.ir V. K. sodyba yra kaimo vietovėje, namo kiemas neaptvertas ir matomas nuo kelio, todėl kieme bet kada galėjo apsilankyti pašaliniai žmonės, ką patvirtina nuteistųjų ir kitų su jais buvusių asmenų laisvas patekimas į sodybą.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., todėl jo prašymas išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo atmestinas. Bylos įrodymais nustatyta, kad abu nuteistieji veikė bendrai: kartu nuėjo į S. ir V. K. sodybą, turėdami išankstinį tikslą ten sukelti konfliktą, sodybos kieme triukšmavo, A. L. sumušė V. K., tuomet J. M. šovė į E. Š. ir J. K.. Tai patvirtina, jog nuteistieji viešąją tvarką pažeidė veikė bendrininkų grupėje, todėl ši aplinkybė teisingai pripažinta sunkinančia jų atsakomybę.

Apeliantas skunde teisingai pažymi, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti jo veikos kvalifikavimo motyvai yra itin neišsamūs, apsiribojama baudžiamosios teisės teorijos dėstymu, nesusiejant jos su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl ši nuosprendžio dalis neatitinka nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nesuvaržęs apelianto teisės į gynybą, nes jis realizavo savo teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, ir nesutrukdė teismui priimti iš esmės teisingą nuosprendį.

Teismas, skirdamas J. M. bausmes už padarytus nusikaltimus, iš esmės teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę – atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas teisingai pripažino, kad BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą J. M. padarė bendrininkų grupėje, tačiau nepagrįstai inkriminavo šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir dėl BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, nes byloje nustatyta, kad J. M. šį nusikaltimą padarė vienas. Todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, jog J. M. BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, o nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.). Tačiau, netgi pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistajam pagal BK 135 str. 1 d. paskirta bausmė, kuri žymiai mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį ir kuri, esant idealiajai veikų sutapčiai, lygi galutinei subendrintai bausmei atitinka nuteistojo veikų ir jo asmenybės pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė J. M. paskirtų kardomųjų priemonių pakeitimo klausimą, tačiau, atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytus motyvus dėl nuteistajam paskirtos bausmės, šis netikslumas nuteistojo teisių nepažeidė.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad J. M. nukentėjusiesiems J. K., V. K., S. K. nepadarė neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad jis viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu minėti nukentėjusieji patyrė tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus, padarė bendrininkų grupėje su A. L., todėl abu nuteistieji privalo solidariai atlyginti padarytą neturtinę žalą. Tačiau apeliantas skunde teisingai nurodo, kad teismas, nustatydamas kiekvienam nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 str. įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo kriterijų nesusiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis, šių dydžių (išskyrus E. Š.) nediferencijavo, priklausomai nuo kiekvieno nukentėjusiojo patirtų fizinių sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo E. Š. sveikata dėl jam J. M. šaunamuoju ginklu padarytų sužalojimų surikdyta sunkiai – jam sužalotos kepenys, skrandis ir pilvo danga, E. Š. atlikta chirurginė operacija, po kurios jam savaitę buvo taikomas stacionarinis gydymas (1 t.56 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė sužalojimo pasekmes jaučiantis iki šiol, susilpnėjusi jo sveikata, dėl sužalojimų netekęs darbo. Šios aplinkybės rodo, kad E. Š. dėl J. M. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buitinius nepatogumus, darbinės veiklos apribojimus. Įvertinus į šias aplinkybes, E. Š. iš J. M. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis – 18900 Lt – yra adekvatus jo patirtai neturtinei žalai, todėl jo mažinti iki apelianto skunde prašomos sumos – 10000 – nėra pagrindo.

Nukentėjusiųjų V. K. ir J. K. sveikata dėl nuteistųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų sutrikdyta nežymiai. Teismo medicinos specialisto išvada V. K. nustatyta viena poodinė kraujosruva dešiniajame žaste (1 t., 42 b.l.), J. K. – minkštųjų audinių sumušimas krūtinės ląstoje (1 t., 44 b.l). Nukentėjusiesiems šie sužalojimai sukėlė fizinį skausmą, o nuteistųjų įsiveržimas į jų sodybą, smurtavimas prieš juos ir kitus nukentėjusiuosius – baimės, nesaugumo jausmą. Kita vertus, nukentėjusiųjų sveikatai padaryti sužalojimai sunkių pasekmių neturėjo, nesumažėjo jų darbingumas ir bendravimo galimybės. Įvertinus nukentėjusiųjų patirtus fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus, jiems skundžiamu nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas jų patirtai neturtinei žalai, todėl mažintinas iki 1000 Lt kiekvienam.

Nukentėjusioji S. K. nusikaltimo metu nebuvo sužalota, tačiau savo namo kieme matydama nuteistųjų prieš savo sūnų ir sutuoktinį naudojamą smurtą, įžūlius veiksmus, ji, kaip ir kiti nukentėjusieji, patyrė baimę, nesaugumo jausmą. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytą psichologinio pobūdžio neturtinę žalą, fizinio pobūdžio pasekmių nebuvimą, jai priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Lt.

Dėl A. L. gynėjo apeliacinio skundo

Nuteistojo A. L. gynėjas, ginčydamas A. L. veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. 1 d., skunde pateikia tuos pačius argumentus, kaip ir jau išnagrinėtame kito nuteistojo skunde : tai, kad konfliktas tarp A. L. ir nukentėjusiųjų kilo dėl asmeninių santykių ir tai, kad nusikalstama veika padaryta ne viešoje vietoje. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Bylos įrodymais nustatyta, kad tarp A. L. ir nukentėjusiųjų, išskyrus jį iš matymo pažinojusį J. K., nebuvo jokių asmeninių santykių. Pagal paties A. L. ir J. M. parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, nuteistieji į S. ir V. K. sodybą ėjo aiškintis santykių, suvesti sąskaitas dėl tarp skirtingų kaimų jaunuolių kildavusių konfliktų. A. L., kaip ir kitas nuteistasis, jau prieš įvykį turėjo išankstinį tikslą panaudoti fizinį smurtą, nes į sodybą ėjo keliolikos žmonių grupe, nešėsi lazdas, pagalius, o J. M. – šautuvą. Atėję į sodybos kiemą, jie šūkavo, grasino, po to A. L. lazda sumušė V. K. ir iš sodybos pasišalino tik tuomet, kai J. M. peršovus du nukentėjusiuosius, S. K. pagrasino iškviesianti policiją. Tokie A. L. veiksmai rodo, kad jis siekė viešai pademonstruoti nepagarbą nukentėjusiesiems, elementarų elgesio normų nepaisymą, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nuteistojo tyčia buvo nukreipta ne į kokių nors tarpasmeninių problemų sprendimą, o į visuomeninės tvarkos sutrikdymą. Tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas viešoje vietoje, jau aptarta, nagrinėjant nuteistojo J. M. gynėjo skundą. A. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., todėl jo gynėjo prašymas išteisinti nuteistąjį dėl šio nusikaltimo padarymo atmestinas.

A. L. gynėjas skunde iš esmės sutinka su A. L. paskirtos bausmės rūšimi ir jos vykdymo atidėjimu, tačiau mano, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam yra sunkiai įvykdomi. Kolegija pažymi, kad, atidėjus bausmės vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigojimai skiriami, pirmiausia įvertinus tai, ar jomis bus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, nuteistajam realiai neatliekant bausmės, o ne vadovaujantis apelianto siūlomu kriterijumi, t.y. atsižvelgiant į tai, ar nuteistajam bus patogu vykdyti įpareigojimus ir ar jų vykdymas nepareikalaus iš jo papildomų pastangų. Šioje byloje teismas A. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu skyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų ir du įpareigojimus - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Apeliantas skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių, susijusių su nuteistojo sveikatos būkle, artimųjų slauga, mažamečių priežiūra ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, dėl kurių nuteistasis negalėtų įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonės ir paskirtų įpareigojimų. Iš gynėjo skundo turinio matyti, kad skundo argumentai susiję su subjektyviu nuteistojo A. L. nenoru vykdyti teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl šie argumentai nelaikytini pagrįstais, o nuteistojo gynėjo prašymas skirti A. L. vienintelį įpareigojimą – atlyginti žalą – atmestinas. Pažymėtina, kad toks skundo prašymas prieštarauja ir BK 75 str. normoms, nes pagal šio straipsnio 2 d., teismas nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo metu privalo skirti bent vieną baudžiamojo poveikio priemonę, be to, pagal 2 d. 1 p., nuteistasis gali būti įpareigojamas atlyginti tik turtinę žalą, kurios A. L. nukentėjusiesiems nepadarė.

Nuteistojo skundo gynėjo argumentai dėl netinkamo civilinių ieškinių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, yra pagrįsti, tačiau šis klausimas jau išspręstas, nagrinėjant E. M. gynėjo apeliacinį skundą, todėl dėl jo atskirai nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad J. M. BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Sumažinti solidariai iš J. M. ir A. L. V. K. priteistos neturtinės žalos dydį iki 1000 Lt.

Sumažinti solidariai iš J. M. ir A. L. J. K. priteistos neturtinės žalos dydį iki 1000 Lt.

Sumažinti solidariai iš J. M. ir A. L. S. K. priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.