- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- 1-806-443/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10151-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius, Sigitas Balaišis
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
2025 m. spalio 8 d.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Giedriui Šalaševičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) V. r. sav., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta V. rajono sav., nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas: 1) 2015-05-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. ir 290 str., taikytos bendros med. stebėjimo priemonės; 2) 2020-08-07 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 178 str. 2d. ir 236 str. 1 d. subendrinta 45 MGL bauda; 3) 2021-05-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 227 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 4) 2021-12-16 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 138 str. 1 d. 30 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 6 mėn. laikotarpiui; 5) 2023-01-19 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d. 45 parų arešto bausme; taikytas BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 m.; vadovaujantis BK 72 str. 5 d. skirtas turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 100 €; 6) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 2 d. nutartimi A. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2025 m. kovo 19 d., apie 18.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio šeimyninio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. B., t. y. tyčia kojomis prirėmė gulinčią lovoje bei rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir veido sritis, tuo padarydamas nukentėjusiai D. B. kraujosruvas veide, kakle, kairiojo ausies kaušelio-smilkinkaulio speninės ataugos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, paaiškino, jog atsimena, kad kartu su sugyventine gėrė, jis paprašė 10 eurų, jiedu buvo „perlakę“, ji nedavė 10 eurų, kažkaip susimušė, buvo girtas – tik tiek ir atsimena, labai gailisi, kad taip padarė (2 t., b. l. 114).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, kaltinamajam posėdyje davus mažiau tikslius ir konkrečius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad nuo mažens turi 45% neįgalumą, prie apklausos prideda savo neįgaliojo pažymėjimo kopiją. D. B. buvo jo sugyventinė, su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 2 metus laiko, gyveno jai priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturėjo. Jie abu kartu gerdavo alkoholį, gerdavo galima sakyti beveik kiekvieną dieną, dažniausiai vakare, pagrinde gerdavo alų. 2025 m. kovo 19 d., apie 13.00 val., jis kartu su sugyventine D. B. pažįstamo automobiliu buvo nuvežti į Marijampolės miestą, važiavo į "Aibės" ar tai "Gulbelės" parduotuvę apsipirkti, kurioje pirko maisto produktų bei alaus, kurį po to namuose abu gėrė. Begeriant alų jis D. B. paprašė, kad ji jam duotų 10 eurų telefono papildymui, D. B. jam kažką atsakė, ką nepasakys, nes jau neatsimena, ir jis sėdėdamas su savo dešine ranka, šalia jai iš dešinės ant lovos sėdinčiai D. B. vieną kartą sudavė į kairės pusės veidą, galėjo pataikyti ir į nosį. Jis buvo išgėręs, ir D. B. buvo išgėrus. Jis paskui užmigo. Kaip parašyta įtarime jis D. B. su kojomis lovoje prispaudęs nebuvo, tris kartus į veidą jai tikrai nesudavė, D. B. su jokiu peiliu jis negrasino. Jam buvo parodytas byloje paimtas peilis, ir jis patvirtina, kad tai iš jų namų paimtas peilis, jis priklauso ne jam, su juo D. B. jis negrasino. Šiai dienai su D. B. yra susitaikęs, jos dėl suduoto vieną kartą smūgio į veidą atsiprašė, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, pasižadėjo, kad ateityje daugiau taip nepasikartos. D. B. sakė, kad dėl to jam jokių pretenzijų neturi, jai jokia žala padaryta nebuvo, ji jam atleido ir jie susitaikė. Daugiau papasakoti neturi ką. Papildo, kad esant galimybei sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 58-59, 65-66).
A. B. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus nurodė, jog dabar visiškai kaltę pripažįsta, ne iš dalies. Truputį turįs problemų su alkoholiu, lankydavosi Vilkaviškyje į savaitę du kartus tuo klausimu. Kartais išgeria, bet būna taip, kad negeria, jeigu dirba – tai tuomet nei lašo. Kai nėra darbų, tai truputį išgeria. Gyvena pas nukentėjusiąją, negavęs jokio lapo (dėl to, kad nevykdo kardomosios priemonės). Kai buvo susimušę, susistumdę vidury vasaros, 15 dienų negalėjo artintis prie sugyventinės. Labai gražiai dabar su ja bendrauja, viskas tvarkoje (dėl santykių su nekentėjusiąja) – padedąs jai. Už grupę gauna (dėl niekur neįsidarbinimo) po 366 eurus į rankas, neužtenka, eina pas žmogų, pas ūkininką dirbti atsitiktinius darbus. Gali pabandyti užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bet jį iš ten išmetė. Jei teismas įpareigotų, taip ir padarytų (dėl užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje), eitų, lankytų (jei būtų toks teismo įpareigojimas gydytis nuo alkoholio). Pasikalbėjimai ten, posėdžiai, konsultacijos buvo (kai lankėsi dėl alkoholio vartojimo). Pirmas kartas, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, sumušė pirmą kartą. Čia suėjęs teistumas su tuo, kur jam galvą sutrenkė (dėl BK 138 str.), tai gal čia už baudas, arba kai mašiną vairuojant girtą pagavo. Neatsimena šito, dėl ko 2021 m. gruodžio 16 d. teistumas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Ne, išlaikytinių neturi, turi mamą, tėtį, bendrauja truputį su tėčiu, su mama ne, čia daug laiko praėjo, kai dirbo pas mokytoją tokį, tai mamutė rado po kilimu kaltinamojo piniginę ir patvarkė jo pinigus, tai nuo to karto su ja nebendrauja. Taip, A. B. yra gydomas psichiatro, lankosi, bet jau kuris laikas nevartoja vaistų, nes nereikia, o kai vartojo vaistus, tai negėrė nieko, kai prirašo tuos vaistus, paduoda, o jau dabar negeria, apsilanko, nuvažiuoja pas daktarę, kas dvi savaitės pas socialinę darbuotoją nueina, pas gydytoją A. M. vieną kartą į mėnesį eina. Sakė, jeigu neturi kuo atvažiuoti, tai telefonu pasiskambinti, tai pasikalba. Atsiprašo nukentėjusiosios, čia buvo pirmas ir paskutinis kartas, gailisi, kad taip atsitiko (2 t., b. l. 114-115).
Kadangi kaltinamasis nurodė, jog visiškai prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas, prokurorui išreiškus nuomonę, jog įrodymų tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį byloje gali būti sutrumpintas, tam pritarus nukentėjusiajai, pačiam kaltinamajam bei jo gynėjui, nusprendė įrodymus tirti sutrumpinta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pagarsintos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad:
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusi D. B. parodė, jog gyvena kartu su sugyventiniu A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., nuosavybės teise jai priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena daugiau kaip metai laiko, gyvena tik dviese. Tarp jų buvę visko, A. B. ne kartą yra naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją, ne kartą dėl to yra kvietusi policiją. Yra taikyta ir smurto artimoje aplinkoje orderio apribojimų. A. B. būdamas blaivus būna ramus, bet kai būna neblaivus jis būna agresyvus, neprognozuojamas. A. B. dažnai vartoja alkoholį. Kai jis blaivus, viskas būna gerai, o kai neblaivus, tada prasideda nesutarimai, dažniausiai dėl to, kad jis iš jos reikalauja pinigų, o ji pinigų nenori duoti, nes A. B. juos nori pragerti. 2025 m. kovo 19 d., apie 13.00 val., ji su A. B. išvažiavo į Marijampolę apsipirkti maisto, susimokėti mokesčius. Nusipirko ir šešis plastikinius butelius "Dvaro" alaus, 1 l talpos, šešių laipsnių. Tada apie 15.00 val. grįžo namo. Ir pradėjo kartu gurkšnoti alų. Apie 18.00 val. A. B. pradėjo iš jos reikalauti 10 eurų telefono papildymui. Buvo jau neblaivūs, bet ji puikiai kaip dabar prisimena viską kas vyko. Ji A. B. pasakė, kad pinigų jam neduos, nes turi juos pasilikti pragyvenimui. Nors A. B. ir gauna pašalpą, bet labai retai prisideda prie namų išlaikymo ar maisto. Dažniausiai savo pašalpą jis prageria ir prarūko. Paskui reikalauja iš jos pinigų. Todėl kai pasakė, kad neduos jam pinigų ant to papildymo, A. B. pasiuto. Jie susipyko. Ji atsigulė miegamajame ant lovos, o A. B. nuėjo į virtuvę ir netrukus atėjo su peiliu rankoje. Tas peilis ne virtuvinis, jis laikomas makštyje, panašiai gal kaip medžioklinis, nelabai ji išmano apie tai. Peilį A. B. laikė dešinėje rankoje. Dar pamatė, kad tuo pačiu peiliu jis susižalojęs save, nes atėjo pusnuogis, be "maikės", ant krūtinės matė negilius įbrėžimus. Nespėjo daugiau pamatyti, kai A. B. keliais ją gulinčią užspaudė ir prirėmė tą peilį prie gerklės. Ji labai išsigando. Ji A. B. spyrė į tarpkojį, kad galėtų pabėgti, buvo labai išsigandusi. Po jos spyrio A. B. pametė peilį, nematė kur nukrito peilis. Kai A. B. pametė peilį, jis vis dar ją buvo prirėmęs gulinčią lovoje. A. B. kumščiais pradėjo daužyti jai veidą ir galvą. Kiek kartų jis sudavė negali pasakyti, bet tikrai daug. Jautė tuo metu didelį skausmą, jos pagalvė buvo kruvina, kraujas bėgo iš nosies, skausmą jaučia iki dabar. Sąmonės praradusi nebuvo. Ji A. B. dar kartą spyrė, nes norėjo pabėgti. Vėl jam įspyrė į tarpkojį ir tik tada sugebėjo pabėgti. Pasakė A. B., kad iškvies policiją, pasiėmė savo mobilųjį telefoną tai padaryti, bet A. B. pribėgo prie jos ir atėmė telefoną, kad neišsikviestų policijos. Tada ji išbėgo į lauką, greitai pasiėmė dviratį ir išvažiavo pas savo mamą, kuri taip pat gyvena K. miestelyje. Paliko A. B. vieną namuose. Labai bijojo grįžti į savo namus, nes bijojo, kad A. B. vis dar ten. Todėl negrįžo į namus iki sekančios dienos. Vakar kai grįžo namo, A. B. nebebuvo. Jis buvo susirinkęs savo daiktus ir išvažiavęs. Tikrai A. B. daugiau nebepriims į savo namus ir savo gyvenimą. Tą vakarą kai A. B. ją sumušė ji nesikvietė pagalbos, nei policijos nei medikų, nes bijojo. Taikytis su A. B. nežada. Prašo apsaugos priemonių, kad A. B. prie jos nesiartintų, nes ji jo labai bijo. Pas teismo medicinos ekspertus sužalojimo mastui nustatyti vyks (1 t., b. l. 35-36);
papildomos apklausos metu D. B. parodė, kad ji pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, kuriuos davė savo pirminės apklausos metu, ir juos patvirtina. Papildomai parodo, kad kai sugyventinis A. B. laikė peilį jai prikišęs prie gerklės, jį laikė per atstumą, kokia 10-20 cm atstumu, prie pat gerklės prikišęs nebuvo, ir kaip grasino ją pajauti jokio realaus grasino nužudyti nebuvo, nebuvo jokio pakankamo pagrindo manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, nes tiek ji, tiek A. B. buvo neblaivūs, ji pati gal perdėtai tai sureikšmino, nes paskui ji A. B. įspyrė į tarpkojį ir peilis sugyventiniui iš rankos iškrito, tada jai A. B. su rankomis sudavė smūgius į veidą, ji jam vėl spyrė į tarpkojį ir taip pabėgo, todėl tikrai A. B. jos su peiliu niekaip nebūtų sužalojęs, jos A. B. su peiliu nesivijo. Šiai dienai sugyventinis A. B. jos yra atsiprašęs, atsiprašė, tik dėl vieno suduoto jai smūgio, nors jų buvo ir daugiau, ji pati niekur kitur veido tikrai nesusižalojo, nes po įvykio ji iškarto išbėgo į lauką ir dviračiu nuvažiavo iki mamos namų, važiuojant su dviračiu parkritusi niekur nebuvo, ją sumuštą iškarto matė jos sesuo buvusi mamos namuose. Kadangi jai jokia didesnė žala padaryta nebuvo, ji A. B. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. A. B. ji atleido ir jie susitaikė. Dėl to ką padarė A. B. nuoširdžiai gailėjosi ir pasižadėjo, kad ateityje daugiau taip nepasikartos. Anksčiau sugyventinis prieš ją smurtavęs nebuvo, tai pirmas kartas. Esant galimybei sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 38-39);
liudytoja Z. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo mama, kuri turi visišką negalią, nepaeina, ji mamą prižiūri ir slaugo. Su jais dar kartu gyvena ir brolis J. R. Tame pačiame kaime gyvena ir jos sesuo D. B., su kuria nuolatos bendrauja, susiskambina. Sesuo D. B. turėjo sugyventinį A. B., su kuriuo sesuo ne kartą buvo atėjusi pas ją į mamos namus, kartu yra šventę Naujuosius metus, prie jos jokių konfliktų tarp sesers D. B. ir jos sugyventinio A. B. niekada nebūdavo, o kas vykdavo pas juos namuose ji nežino, nemačius nieko. A. B. dažnai vartoja alkoholį, gerdavo kartu ir su jos seserimi. 2025 m. kovo 19 d., kažkur apie 19.00 val., laiką gali ir suklysti, nes nesureikšmino, pas mamą į namus su dviračiu atvažiavo sesuo. Ji pati tuo metu buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, pamatė, kad sesers veidas buvo stipriai sumuštas, daugiau kairė veido pusė, matėsi didelės mėlynės. Sesuo kiek pati papasakojo, tai A. B. jai buvo prikišęs peilį prie gerklės, tačiau ji jį nusistūmė ir peilis A. B. iškrito, ir ji iškarto pabėgo su dviračiu pas ją. Sesuo buvo susijaudinusi, verkė, matėsi, kad buvo išsigandusi, ji į namus grįžti nenorėjo, nes bijojo A. B., todėl mamos namuose sesuo D. B. dar pabuvo dvi dienas ir penktadienio vakare išėjo pas save į namus. Ji sesei pasakė, kad kviestų policiją ir medikus, tačiau sesuo kategoriškai atsisakė, sakė nieko nenori, kad nenori su A. B. prasidėti, turėti per jį bėdų, kad dar paskui jos iš tikro neužmuštų. Greitosios pagalbos sesuo taip pat atsisakė. Kad A. B. sesei D. B. būtų grasines anksčiau, ar tai su peiliu ar tai ją užmušti, jai nieko nėra žinoma, sesuo apie tai jai nieko nėra pasakiusi. Kadangi sesuo yra suaugusi moteris ir pati savimi gali pasirūpinti, todėl jos prašymą gerbė ir tarnyboms pati neskambino. Kiek ji žino, šeštadienį sesuo D. B. kreipėsi į policiją, ją ten nuvežė jos sūnus R. B. Sesuo su A. B. kartu gyvena kažkur gal metai laiko, per tą laiką į jų namus ne kartą buvo kviesta policija, nes sesuo ne kartą su A. B. yra žodžiu konfliktavusi, sesuo ne kartą buvo atėjusi pas mamą į namus ir jos paprašiusi, kad būtų iškviesta policija, nes A. B. iš jos atimdavo telefoną, kad ji pati negalėtų išsikviesti sau pagalbos. Taip pat seserį D. B. ne kartą yra mačiusi sumuštą, t. y. mačiusi mėlynę po kažkuria akimi, sesuo buvo skundusis, kad jai šonkauliai sumušti. Ji mano, kad ją A. B. anksčiau mušdavo, tačiau sesuo D. B. niekada to nepasisakydavo ir nepasiskųsdavo, ji sakydavo, kad tai nuo dviračio pati nukrito ir susimušė, tai kambaryje į fotelio kraštą eidama krito ir susimušė, mano, kad ji A. B. gindavo. Kam sesuo A. B. priimdavo atgal į namus – ji nežino, kam kentėdavo tokį jo netinkamą elgesį, sakydavo, kad A. B. ji daugiau nepriimtų, tačiau pati D. B. jį slėpdavo nuo jų, kartą jos sūnus A. B. rado paslėptą spintoje, ji sakė, kad myli A. B. ir ji į jos gyvenimą nesikištų. Ji pati gerbia sesers išreikštą norą, todėl į jos asmeninį gyvenimą ir nesikišo iki to laiko, kol ji nebuvo taip stipriai sumušta. D. B. pati sakė, kad ją tą vakarą sumušė A. B., tačiau ji nedetalizavo kiek buvo suduota iš viso smūgių, ar su rankomis, ar su kuo kitu, ir į kur. 2025 m. kovo 20 d. ryte kažkur apie 9.00 val. ji paskambino A. B. ir pasakė, kad jo kojos daugiau nebūtų sesers namuose, kodėl jis ją taip sumušė, tačiau A. B. iškarto pradėjo gintis, kad jis D. B. nemušė, prie jos net rankų nebuvo prikišęs, kad ji pati kažkur susižalojo. D. B. tikrai pati negalėjo savęs taip susižaloti, nes jos kairė akis buvo raudona, visa užtinusi, apatinė lūpa irgi buvo ištinusi, matėsi kad sužalojimai buvo visai "švieži". Ji pati prieš sumušimą seserį D. B. buvo mačiusi tik kovo 1 dieną, važiuodama iš kapų buvo užsukusi pas ją į namus, kuriuose buvo ir A. B., abu buvo blaivūs, ant sesers tuomet veido ar kitose kūno vietose jokių mušimo požymių, mėlynių ji nematė iki tos dienos kol ji atvažiavo su dviračiu pas mamą į namus (1 t., b. l. 71-72);
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje yra paimtas peilis su makštim, kuris 2025 m. liepos 18 d. pakvitavimu D. B. buvo gražintas (1 t., b. l. 129).
Kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais duomenimis:
2025 m. kovo 22 d. D. B. pareiškimas, kuriame užfiksuota, jog 2025 m. kovo 19 d., apie 18.00 val., sugyventinis A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. kumščiais daug kartų sudavė jai į veido ir galvos sritį, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 9);
2025 m. kovo 22 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad D. B. sutikus, kad būtų apžiūrėtas jos kūnas, vizualiai buvo apžiūrima D. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m. D. B. liepus nurodyti vietas, kuriose jautė fizinį skausmą, ši nurodė, kad tai yra galvos ir veido sritis. Apžiūrėjus nurodytą vietą vizualiai matomi sužalojimai, t. y. kraujosruvos ir mėlynės visoje kairės pusės veido srityje, virš viršutinės lūpos, kairės akies obuolys paraudęs, taip pat matomos mėlynės ir kraujosruvos kairės ausies srityje. Daugiau sužalojimų ant matomų kūno vietų nepastebėta (1 t., b. l. 47-53);
specialisto išvadoje Nr. G 151/2025(09) pateikta, kad D. B. klinikiniais duomenimis konstatuota kraujosruvos veide, kakle, kairiųjų ausies kaušelio-smilkinkaulio speninės ataugos srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; sužalojimai galėjo būti padaryti 3 poveikiais; jai esant bet kokioje padėtyje. D. B. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. D. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2025 m. kovo 19 d. (1 t., b. l. 62);
priklausomybės ligų gydymas – įskaitai nepriklauso; psichiatrinis gydymas, įskaita – Dgn. ((duomenys neskelbtini)), tai yra vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais (1 t., b. l. 133);
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Vilmos Gadiškienės 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi įtariamajam A. B. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (1 t., b. l. 146-148);
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2025 m. liepos 9-10 d. akte užfiksuota, kad: 1. Tiriamos veikos metu A. B. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas-lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)) bei Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ((duomenys neskelbtini)); tiriamos veikos metu A. B. galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti; 2. A. B. nėra konstatuota sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu; 3. Šiuo metu A. B. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas-lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)) bei Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ((duomenys neskelbtini)); šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti; 4 ir 5. A. B. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, su juo gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai; A. B. gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus teisme; 6. A. B. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (1 t., b. l. 154-158).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam ir yra pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais kaltę pripažino iš dalies.
Tai, kad kaltinamasis smurtavo, įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios apžiūros protokolas ir kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos metu veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs/veiksnus, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis, jau būdamas teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiajai sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.
Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusiajai – savo šeimos nariui (sugyventinei), nes kaltinamasis ir nukentėjusioji yra kartu gyvenantys šeimos nariai.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Teismo pripažįstamos A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, agresijos; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko psichinės sveikatos būklę, į jam diagnozuotas psichikos ligas, į asmenybę charakterizuojančius duomenis: iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas 5 kartus, kitoje byloje lig šiol taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą, byloje nereiškiamas civilinis ieškinys.
Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, įvertinęs kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks BK 48 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punkte numatyti įpareigojimai – šiuo atveju per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis – skirtina laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu ir galutinai nustatytina 8 mėnesiai laisvės apribojimo.
Daiktai – peilis su makštimi, gražinti D. B., nuosprendžiui įsiteisėjus galutinai jai perduotini, o kardomoji priemonė – 2025 m. kovo 25 d. paskirta skirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį teismas pranešė koordinatoriui, kad kaltinamajam A. B. ginti pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą reikalingas advokatas. Kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu su juo atliekant procesinius veiksmus atstovavo advokatas Vytautas Aliuškevičius, teisme kaltinamąjį ginti buvo parinktas ir paskirtas advokatas Sigitas Balaišis. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, gali priimti sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Išlaidų suma nustatoma pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Kaltinamasis turi teisę nesutikti su šių išlaidų išieškojimu ir iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje pateikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį.
Teismas, bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinęs sunkią kaltinamojo materialinę padėtį, menkas nuolatines pajamas, gaunamas dėl neįgalumo, įvertinęs advokato procese paskyrimo ir atstovavimo kaltinamajam privalomumo apsektą, sprendžia, kad advokato atstovavimo išlaidos ir A. B. į valstybės pajamas nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais ir 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei pradėti gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.
Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti A. B. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei pradėti gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – peilį su makštimi, ikiteisminio tyrimo metu perduotus D. B., nuosprendžiui įsiteisėjus galutinai jai gražinti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato Sigito Balaišio suteiktą teisinę pagalbą iš |A. B. nepriteisti.
Kaltinamajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba (Vidurio Lietuvos skyriumi), per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (Šakiai).