Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, studijuojantis, teistas 2021 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 4 mėnesių laisvės apribojimu (bausmę atliko 2021 m. rugsėjo 29 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

D. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ vienas. Užėjęs į minėtą barą užsisakė 2 bokalus alaus, o prieš tai buvo dar kituose baruose, kuriuose labai daug išgėrė. Užeidamas į barą „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo girtas, bare buvo maždaug 15 min., kalbėjosi su barmenu. Staiga barmenas kažkur išėjo ir jam spontaniškai kilo mintis pavogti iš kasos pinigų. Iš kasos paėmė 35 eurus. Paėmęs pinigus, išėjo iš baro ir nuėjo į kitą barą, tačiau kitame bare jam nepardavė alkoholio, tad nuėjo namo. Labai gerai atsimena, kad iš kasos paėmė tik 35 eurus ir ne daugiau. Iš ryto atsikėlė, patikrino kišenes ir ten buvo 35 eurai, nes jų niekur negalėjo išleisti, todėl, kad iš karto nuėjo namo. Labai gailisi dėl padarytos vagystės. Norėtų atlyginti padarytą žalą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų atsiprašyti ir susitaikyti.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., vakare, buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholį, buvo vienas. Jis pamatė, kad baro darbuotojas išėjo iš baro, spontaniškai sugalvojo iš kasos aparato paimti pinigus. Visų aplinkybių tiksliai neprisimena, bet galimai kasoje buvo raktas, kuriuo jis atsirakino kasos aparatą ir iš kasos paėmė pinigus. Neprisimena, ar paėmė kasos raktelį, ar jį paliko, bet su savimi tikrai neturėjo ir neišsinešė kasos aparato raktelio. Tą vakarą jis iš karto nuėjo namo. Kiek prisimena, paėmė 35 eurus, kadangi kitą rytą rado tuos 35 eurus kelnių kišenėje. Pinigų niekur neišleido, visus paimtus pinigus turėjo kišenėje. Labai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, taip atsitiko dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio. Taip atsitiko pirmą kartą, jam labai gėda. Daugiau minėtame bare nesilankė. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną jis dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 21.00 val., į barą užėjo jam anksčiau nematytas vyriškis. Vyriškis užėjęs į barą prisėdo šalia baro ir pradėjo jį kalbinti. Su tuo vyriškiu kalbėjosi viso apie 15–20 min. Pokalbio metu tas vyriškis gurkšnojo alų. Po pokalbio, susitvarkęs barą, nuėjo į šalia baro esančią automobilių stovėjimo aikštelę paduoti draugei raktus, o vyriškis išėjo į lauką prisėsti prie staliukų. Po maždaug 3–4 min. grįžęs prie baro pastebėjo, kad šalia baro esanti kasa yra atrakinta ir atidaryta. Priėjęs prie kasos aparato, apžiūrėjo jį ir po to, uždaręs kasos aparatą, pastebėjo, kad ant staliuko prie baro guli nebaigta gerti alaus stiklinė. Taip pat pastebėjo, kad kasos aparate buvęs įkištas raktas dingo. Nieko nelaukęs pasižiūrėjo į lauką ir pastebėjo, kad anksčiau minėtas vyriškis buvo pasišalinęs iš baro. Iš karto po to susiekė su baro savininku M. H. D. ir pranešė, kad iš kasos aparato buvo galimai pavogti pinigai. Tuo pat metu paprašė savo kolegos N. V., kad peržiūrėtų vaizdo stebėjimo kameras. Prieš išeidamas į automobilių stovėjimo aikštelę, kasos aparatą buvo palikęs uždarytą ir užrakintą. Kasos aparato spynoje buvo palikęs įkištą raktą. Po maždaug 15 min. baro savininkas atsiuntė jam vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip anksčiau minėtas vyriškis, priėjęs prie bare esančio kasos aparato, atrakino jį ir paėmė iš jo kelias kupiūras grynųjų pinigų, bei pasišalino iš baro. Vagystės metu bare nebuvo nei klientų, nei darbuotojų. Baro savininkas jam taip pat atsiuntė nuotrauką iš socialinio tinklo „Facebook“ su asmens profiliu, bei paprašė atpažinti, ar tai šis asmuo, kuris pavogė iš kasos pinigus. Atpažinęs vyriškį, baro savininkui pranešė, kad tai tas pats asmuo, kuris pavogė iš kasos pinigus. Po kiek laiko perskaičiavęs kasą pastebėjo, kad joje trūksta apie 60 eurų grynųjų pinigų.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateikto pareiškimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., 21.40 val., į barą atėjo vaikinas, kuris paėmė apie 60 eurų iš kasos ir pabėgo. Baro vaizdo įrašuose užfiksuotas laikas ir vyriškas, kuomet jis atėjo ir paėmė iš baro kasos pinigus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtos „(duomenys neskelbtini)“ patalpos bei prieigos, esančios (duomenys neskelbtini). apžiūros metu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ patalpose yra keturios vaizdo stebėjimo kameros, bei lauke nuo baro įėjimo dešinėje pusėje ant pastato kampo įrengtos penkios vaizdo stebėjimo kameros.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėtas baro pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., 21.40 val., prie baro stalo prieina vyras, dėvintis juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes, bei avintis juodos spalvos avalynę. Su savimi vyras atsinešė gėrimą stiklinėje. Vėliau, minėtas vyras nueina į kitą pusę baro, prieina prie kasos, atidaro kasą ir pasiima banknotus, kuriuos įsideda sau į kišenę. Asmuo palieka atidarytą kasą, išeidamas atsigėrė savo gėrimo ir nuėjo link išėjimo.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti kad liudytojas E. R. nurodė, jog iš pateiktų šešių fotonuotraukų atpažįsta vyriškį, kurio foto nuotrauka Nr. 5 (D. G.), kuris 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 21.00 val., iš baro, esančio (duomenys neskelbtini), kasos pavogė pinigus. Šį vyriškį atpažįsta pagal plaukus, tamsios spalvos akis, veido bruožus, tamsesnį gymį. Tai tikrai tas vyriškis, kuris iš kasos pavogė pinigus.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip 2024 m. rugpjūčio 10 d., 22.07 val., liudytojas E. R. praneša apie tai, jog baro, esančio (duomenys neskelbtini), svečias atidarė kasą ir paėmė pinigus iš kasos, dingo kažkur gal 50–60 eurų. Įvykis buvo prieš 30 min., svečias išėjo.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad D. G., veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, įsibrovęs į saugyklą. Tokią tiesą byloje patvirtina paties kaltinamojo D. G. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir išsamiai paaiškintos nusikaltimo padarymo aplinkybės, taip pat išsamūs liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, baro direktoriaus pateiktas pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas ne tik kaltinamojo neteisėtas elgesys bare, tačiau ir liudytojo E. R. skambutis Bendrajam pagalbos centrui. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina, kad D. G. 2024 m. rugpjūčio 10 d., 21.41 val., būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“, patalpose, neteisėtai atrakino užrakintą kasos aparatą su jame įdėtu raktu, tokiu būdu įsibrovė į saugyklą, ir iš kasos aparato stalčiaus paėmė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 35 eurų vertės turtą.

Tyrimo metu tiek baro savininkas, tiek baro darbuotojas nurodė, kad įvykio metu iš baro galėjo dingti apie 60 eurų. Visgi, minėti asmenys negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų ir negalėjo tiksliai nurodyti pagrobtos pinigų sumos. Tokiu būdu visas abejones vertinant kaltininko naudai teismas pripažįsta, kad D. G. neabejotinai pagrobė 35 eurus. Tokią sumą kaip galimą ir pagrobtą iš kasos galiausiai pripažino ir įvykio metu dirbęs E. R..

Įvertinus tai, kad D. G. neteisėti veiksmai padaryti atrakinus užrakintą kasos aparatą su jame įdėtu raktu, t. y. įsibraunant į saugyklą, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį neturi reikšmės kokios vertės svetimas turtas buvo pagrobtas, reikšmingas įsibrovimo faktas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, D. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, jos dydžiu.

D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalis numato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad D. G. praeityje teistas 2021 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmę D. G. atliko 2021 m. rugsėjo 29 d., todėl teisės aktų nustatyta tvarka teistumas jam galėjo išnykti 2024 m. rugsėjo 29 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Visgi, D. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. liepos 10 d., t. y. turėdamas neišnykusį teistumą pagal 2021 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, dėl ko jam teistumo išnykimo eiga nutrūko (BK 97 straipsnio 3 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

D. G. veikdamas tiesiogine tyčia ir savanaudiškai tikslais padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Praeityje kaltininkas teistas vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo. D. G. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad studijuoja, gydosi nuo (duomenys neskelbtini) grupėje „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti D. G. paskyrus prokurorės prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie priverstų kaltininką tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje. Tyrimo metu baro savininkas M. H. D. nurodė pagrįstas priežastis, dėl kurių pageidauja, kad D. G. nebesilankytų jų bare, dėl ko teismas mato pagrindą skirti kaltininkui tokio turinio įpareigojimą visam bausmės laikui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

Kaltinamajam D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko naikinta, kaip nebereikalinga.

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vaizdo ir garso įrašus, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. G. per visą bausmės laiką: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; mokytis (studijuoti) arba dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nesilankyti bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. skirti 1 (vienerius) metus 2 (dvejus) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant D. G. per visą bausmės laiką:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

2) mokytis (studijuoti) arba dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) nesilankyti bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vaizdo ir garso įrašus palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Išaiškinti D. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.