Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį neužtikrino, kad bendrovė laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Taip M. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. 2020 m. liepos 22 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 26 120,83 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, turima gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nepriemoka susidarė Bendrovei patikslinus deklaracijas po mokestinio tyrimo. Mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka susidarė už 2019 metus; GPM nepriemoka susidarė už 2015 m. gruodžio mėnesį bei 2016 m. gruodžio mėnesį; pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2019 metus; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesius, 2020 m. sausio – kovo bei gegužės mėnesius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. Bendrovė 2019 m. liepos 16 d. pateikė prašymą VMI dėl mokestinio tyrimo metu priskaičiuoto sumokėti 20 250,00 Eur GPM už pripažintus dividendus išdėstymo. VMI, įvertinusi pateiktą prašymą, konstatavo, kad Bendrovės turima GPM nepriemoka susidarė ne mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo metu, bet patikslinus deklaracijas po mokestinio tyrimo. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės prašymas negali būti nagrinėjamas iš esmės, kadangi nėra teisinio pagrindo. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą, 2019 m. lapkričio 7 d. pradėtas operatyvus patikrinimas. Bendrovės vadovas 2019 m. lapkričio 19 d. per Mano VMI portalą patikrinimui pateikė buhalterinės apskaitos registrų ir dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Iš Bendrovės pateiktų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. nustatyta, kad Bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi per atskaitingą asmenį M. N.. Išnagrinėjus pateiktus apskaitos registrų dokumentus, nustatyta, kad turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui Bendrovė vykdė atsiskaitymus per atskaitingą asmenį, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ir suteiktas paslaugas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Bendrovė atsiskaitymo su kitais kreditoriais dienomis turėjo mokestinę nepriemoką. Pati Bendrovė per operatyvaus patikrinimo metu tikrintą laikotarpį į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo, VMI priverstinai išieškojo 819,89 Eur. Bendrovės vadovas M. N. apie įsiskolinimą VMI žinojo, tai patvirtina, 2019 m. liepos 16 d. pateiktas prašymas VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Motyvuojamoji dalis

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad M. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sąmoningai laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog M. N., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. N. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Teismas, skirdamas nuobaudą M. N. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nenustatyta M. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baustas administracine tvarka, neteistas. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis artimas įstatyme įtvirtintam minimaliam dydžiui.

Teismo posėdžio metu M. N. prašė jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai šis pateikia įrodymus, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo posėdžio metu M. N. nurodė, jog Sodra jį atleido iš darbo dėl nepriemokos. Teismo vertinimu, M. N. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 1 metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant M. N. kas mėnesį mokėti po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-2453-1034/2020.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.