- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-85/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- I. P.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Rimantas Prėskienis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-138-260/2007 pagal I. P. (I. P.) ieškinį atsakovui L. R. dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui L. R. kreipėsi ieškovas I. P. ir prašė priteisti iš atsakovo 111 359,10 Lt skolą, 23 405,39 Lt palūkanų, t.y. iš viso 134 744,49 Lt, ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad pagal 2004 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartį jis paskolino atsakovui 1 200 000 Rusijos rublių, kas atitiko 32 278 eurus arba 111 359,10 Lt, 6 mėnesių laikotarpiui, t.y. iki 2005 m. gegužės 23 d. Iki šios datos atsakovas skolos negrąžino. Sutartyje buvo numatytos 3 procentų per mėnesį dydžio palūkanos, kurias ieškovas prašė priteisti už 7 mėnesius. Ieškinį ieškovas prašė patenkinti remiantis CK 6.37 , 6.38 , 6.205, 6.870 ir 6.873 straipsniais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo I. P. ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo L. R. 111 359,10 Lt skolą ir 23 385,39 Lt palūkanų, iš viso 134 744,49 Lt, taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 134 744,49 Lt sumos nuo 2005 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 694,89 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš L. R. 29,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas sprendime nurodė, kad jis neturi pagrindo abejoti nei ieškovo I. P. paaiškinimais, nei jo pateikta rašytine sutartimi, nes būtent pats atsakovas, neigdamas sutarties sudarymo faktą, nepateikė įrodymų, kurie leistų patikėti jo, t.y. atsakovo, paaiškinimais. Teismo teigimu, dėl atsakovo prieštaringų paaiškinimų apie galinčias turėti reikšmės bylai aplinkybes (dėl ieškovo pažinojimo ir parašo fakto) negalima juo tikėti ir vertinti, kad jo paaiškinimai yra objektyvūs. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog 2004 m. lapkričio 23 d. sutartis yra suklastota, surašyta ne ieškovo. Teismas nurodė, kad atsakovo parašo vieta sutarties lape leidžia abejoti jo aiškinimu, kad galėjo būti panaudotas popieriaus lapas su jo parašu be teksto, o tokia parašo vieta nebūdinga dokumentuose ir laiškuose. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ieškovui yra grąžinęs sutartimi pasiskolintus pinigus bei sumokėjęs sutartimi numatytas 3 procentų palūkanas (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str. 1 d., 6.870 str. ir 6.873 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. R. prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas perdavė pinigus atsakovui, o atsakovas juos gavo, tad nėra įrodyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir kad atsakovui atsirado prievolė grąžinti paskolą. Kai atsakovas skolos nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti aplinkybių, jog paskola buvo suteikta, visetą (LAT 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-596/2005). Ieškovo pateiktame paskolos sutarties vertime nurodoma, kad kreditorius duoda skolininkui piniginę sumą, o atsakovo – kreditorius suteikia skolininkui pinigų sumą.
2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl lingvistinės dokumentų - sutarties ir 2006 m. rugpjūčio 15 d. aiškinamojo rašto - ekspertizės. Dokumentai surašyti ne rusakalbio asmens.
3. Teismas pažeidė šalių lygybės principą: nors ieškovo paaiškinimai dėl sutarties parengimo, pasirašymo faktų ir buvo prieštaringi, teismas juos vertino kaip patikimus ir objektyvius, tačiau iš esmės nevertino atsakovo paaiškinimų, vertino juos formaliai. Nors atsakovas ir buvo išvykęs iš Lietuvos, jis galėjo išvykti iš Nižnij Novgorodo pasisvečiuoti. Ieškovo vardo žinojimas negali būti aiškinamas taip, jog atsakovas puikiai pažinojo ieškovą ir kad juos siejo ilgalaikiai verslo santykiai. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi ne tik bylos šalių, bet ir ieškovo atstovo paaiškinimais, juos vertindamas kaip įrodymus, patvirtinančius faktines bylos aplinkybes.
4. Ieškovo dalyvavimą pripažinęs tinkamu, nesant jokių ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pateisinančių dokumentų, teismas turėjo priimti sprendimą už akių, o ne atidėti bylos nagrinėjimą. Melagingi ieškovo paaiškinimai, kurie nebuvo prijungti prie bylos, susiję su atvykimu į teismo posėdį, nesukėlė teismui abejonių, vertinant ieškovo argumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovo I. P. atstovas prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Paskolos sutartimi viena sutarties šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Taigi, pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra: pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn susitarimo pagrindu bei paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos teisiniai santykiai atsiranda, kada šalys susitaria dėl minėtų sąlygų. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatą paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.).
Paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą ieškovas I. P. šioje byloje įrodinėja byloje esančia rašytine 2004 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartimi (t. 1, b.l. 4 sutarties nuorašas, b.l. 53 – originalas, b.l. 5 – vertimas). Šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad kreditorius (ieškovas I. P. ) suteikia skolininkui (L. R. ) piniginę sumą – vieną milijoną du šimtus tūkstančių rublių. Sutartyje taip pat nurodyta, kad sutartis sudaryta iki 2005 m. gegužės 23 d. Taigi, sutarties turinys, kai teigiama, kad paskolos davėjas paskolą ,,suteikia“, t.y. paskolos suteikimas nurodytas esamuoju laiku, įrodo, kad pinigai pagal sudarytą paskolos sutartį buvo perduoti šios sutarties sudarymo metu, t.y. paskolos sutartis sudaryta ir paskolos dalykas perduotas vienu metu. Taigi, byloje esanti paskolos sutartis, kurią pateikė ieškovas, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą. Tokiu būdu, atsakovas, kaip paskolos gavėjas, ginčydamas paskolos sutartį tuo pagrindu, kad jis pinigų iš tiesų negavęs, tinkamais ir leistinais įrodymais privalėjo įrodyti savo tokį teiginį, t.y. paneigti paskolos sutarties 1.1 punkto teiginį apie paskolos dalyko – pinigų sumos – suteikimą, t.y. pinigų perdavimą (CPK 12 str., 178 str.).
Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, kad paskolos sutartyje yra ne jo parašas (t. 1, b.l. 46). Tačiau teismo ekspertizės metu nustačius, kad 2004 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartyje skiltyje ,,skolininkas“ L. R. vardu pasirašė pats L. R. , t.y. paskolos gavėjas (t.1, b.l. 75-77 - 2006 m. vasario 28 d. ekspertizės aktas Nr. 11-3502-(05)), atsakovas pripažino, jog sutartyje esantis parašas gali būti jo (t. 1, b.l. 172-177). Atsakovas jokiais įrodymais nepatvirtino ir kito jo atsikirtimų į pareikštą ieškinį pagrindu nurodyto teiginio, kad sutarties tekstas buvęs surašytas ant jo pasirašyto tuščio lapo. Taigi, nesant nustatytam pateiktos paskolos sutarties klastojimo faktui, nėra pagrindo ieškovo pateiktos 2004 m. lapkričio 23 d. rašytinės paskolos sutarties nevertinti kaip įrodymo, patvirtinančio paskolos sutarties sudarymo ir pinigų pagal šią sutartį perdavimo faktus.
Apeliaciniu skundu atsakovas L. R. ginčija tarp jo ir I. P. 2004 m. lapkričio 23 d. pasirašytos paskolos sutarties sudarymo faktą, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų apie pinigų perdavimą jam ir kad šią būtinąją sutarties sudarymo sąlygą turi įrodyti ieškovas. Tačiau, kaip jau minėta, pinigų perdavimo faktą patvirtina pats sutarties turinys. Remiantis CK 6.875 straipsnio pirmąja dalimi, paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Taigi, atsakovui, kaip paskolos gavėjui, ginčijant pinigų gavimo faktą, įrodinėjimo pareiga tenka jam ir jis turi įrodyti, kad pinigų pagal sudarytą paskolos sutartį jis negavo. Tad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad įrodinėjimo pareiga dėl pinigų perdavimo fakto tenka ieškovui. Tuo tarpu be savo paties paaiškinimų, atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog pinigai nebuvo ir negalėjo būti jam perduoti, todėl nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti nesudaryta pagal CK 6.875 straipsnio 3 dalį.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, aiškinant pinigų perdavimo faktą, skirtingi rusų kalbos žodžio „??????????????“ vertimai - ,,duoda“ ir ,,suteikia“ - patvirtina, kad pinigai nebuvo perduoti. Iš tiesų, toks šio rusiško žodžio vertimas į lietuvių kalbą į žodį ,,suteikia“ yra tikslesnis, tačiau, vertinant sutarties tekstą, šis žodis faktiškai turi tą pačią prasmę – paskolos sutarties dalyko – joje nurodytos pinigų sumos perdavimo faktą.
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl lingvistinės dokumentų - sutarties ir 2006 m. rugpjūčio 15 d. aiškinamojo rašto - ekspertizės, kuri, pasak jo, nustatytų, kad dokumentai surašyti ne rusakalbio asmens. Tačiau pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokią ekspertizę skirti, nes atsakovo nurodytos klaidos dokumentų tekste nebūtų pakankamas pagrindas išvadai apie tai, ar sutartį surašė asmuo, kuriam rusų kalba yra gimtoji ir kasdien vartojama kalba, duoti, be to, atsakovui leistinais įrodymais neįrodžius sutarties klastojimo fakto, tokia ekspertizė neleistų daryti išvados apie sutarties klastojimą.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateikta rašytine paskolos sutartimi ieškovui įrodžius paskolos teisinių santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą, o atsakovui leistinais ir pakankamais įrodymai neįrodžius priešingai, t.y. kad pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, taip pat neįrodžius sutarties suklastojimo fakto, pirmosios instancijos pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo jam suteiktą paskolą bei sutartyje numatytas palūkanas. Pagrindų nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui prašant, iš atsakovo jam priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 98 str. 1, 4 d., 96 str., t. 2, b.l. 9, 12, 15). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, nutaria : Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. R. ieškovui I. P. 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovo L. R. 6,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.