- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 1-646-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24783-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. 2016 m. gegužės 26 d., apie 16.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilių neblaivumas), tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja O. Z. metu tyčia virtuvėje suėmė rankomis nukentėjusiajai O. Z. už plaukų ir patempė nukentėjusiąją O. Z. link savęs bei grumtynių su ja metu išsuko nukentėjusios O. Z. kairės rankos bevardį pirštą, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai į kairę blauzdą, taip mušdamas ir smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai O. Z. fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. Z. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėręs, tai, tikriausiai, turėjo įtakos jo veiksmams, konfliktavo su sutuoktine. Galėjo suimti ją už plaukų, tempti ir grumtynių metu įspirti, išsukti pirštą. Blogai vertina savo elgesį, jau nebegeria, padarė išvadas. Pažada, kad daugiau taip nebus. Nukentėjusioji atvyksta atgal į Lietuvą, neketina skirtis, planuoja gyventi kartu. Susitaikė su nukentėjusiąja. Prašo jam atleisti.
Nukentėjusioji O. Z. apklausiama teisiamajame posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, naudojantis kompiuterine programa „Skype“, parodė, kad tai įvyko prieš metus laiko bute (duomenys neskelbtini). Vyras buvo neblaivus, iš pradžių barėsi, paskui pradėjo į ją tiesti rankas. Sugriebė jai už rankų, bandė jai smogti, bet ji atstatė ranką ir išsuko jai pirštą. Vyras spyrė koja, buvo mėlynė ant kojos. Pajuto fizinį skausmą. Dėl mėlynių ir piršto nevyko į medicinos įstaigą. Jokių pretenzijų vyrui neturi. Prašo išteisinti, kadangi turi vaiką, kuriam reiks matytis su tėvu.
Liudytojas P. P. apklausiamas teisme parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Nelabai pamena, kad būtų kviestas į butą, kuriame buvo R. Z.. Teismui pradėjus skelbti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, šis parodė, kad atsimena moterį ukrainietę. Atvažiavo į Viršuliškių gatvę su porininku, buvo šis vyras (rodo į kaltinamąjį R. Z.) namuose. Atrodo, kad nukentėjusioji surašė pareiškimą ir jos vyras buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Nepamena, ar įvykis buvo dėl grasinimų, ar kad ją mušė kaltinamasis. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad nuvykus į įvykio vietą pranešėja O. Z. buvo apsiverkusi, jos vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. O. Z. paaiškino, kad jos sutuoktinis priėjo prie jos ir pradėjo tampyti už plaukų, spardyti kojomis, sužalojo kairės rankos pirštą, jai skaudėjo (b. l. 11).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) smurtauja vyras. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė O. Z., kuri paaiškino, jog smurtas pasireiškė fiziškai, vyras priėjo prie jos ir pradėjo tampyti už plaukų, kojomis spardyti O. Z. kairę koją, taip pat sužalojo kairės rankos pirštą (b. l. 8–9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 26 d. 16.48 val. įregistruotas įvykis, jog pranešėjos neblaivus vyras ją muša, tampo už plaukų, spardo (b. l. 12–13).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas elektroniniu paštu persiųstas bendrojo pagalbos centro 2016 m. gegužės 26 d. garso įrašas (b. l. 18–20).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–22).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2016 m. gegužės 26 d. 18.01 val. R. Z. nustatytas 2,18 promilių girtumo laipsnis (b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių R. Z. asmens duomenų matyti, kad O. Z. yra R. Z. sutuoktinė (b. l. 4).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojo duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios O. Z., liudytojo P. P. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolai, duomenys apie nustatytą girtumo laipsnį ir giminystės ryšį.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilių neblaivumas), tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja O. Z. metu prieš ją smurtavo ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis R. Z. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo elgesį vertino kritiškai, pažadėjo, jog daugiau taip nebus. Su nukentėjusiąja planuoja gyventi kartu. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamajam neturi jokių pretenzijų, prašo jį išteisinti. Iš teismui atsiųsto 2017 m. balandžio 10 d. susitaikymo protokolo matyti, kad O. Z. ir R. Z. susitaikė, prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir R. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. R. Z. anksčiau neteistas (b. l. 63–64), baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios (b. l. 65–68), dirba, vedęs (b. l. 74–75). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. Z. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas R. Z. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pagal BK 72² straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi R. Z. padarė smurtinę nusikalstamą veiką šeimos nariui, jam skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsnio, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja O. Z., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.