Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant privataus kaltinimo skunda padavusiam asmeniui - R. R., jos atstovui Simui Bendoriui, išnagrinejusi Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutarties, kuria R. R. privataus kaltinimo skundas patraukti baudžiamojon atsakomyben A. D. perduotas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutartimi R. R. privataus kaltinimo skundas patraukti baudžiamojon atsakomyben A. D. perduotas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo, motyvuojant tuo, kad teismas neturi aiškiu duomenu, jog už minetame straipsnyje išdestytus teiginius baudžiamojon atsakomybe trauktinas savaitrašcio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorius A. D.. Nutartyje nurodama, kad redakcijai perduotas laiškas buvo anoniminis. Minetame straipsnyje aiškiai kalbama apie (duomenys neskelbtini)vidurine mokykla - minimos ne tik mokyklos direktores, bet ir kitu asmenu, realiai dirbanciu šioje mokykloje pavardes ir pareigos. Straipsnis yra pasirašytas, autoriumi ivardijant „Mokyklos bendruomene“. Susipažinus su šios mokyklos internetiniu tinklalapiu (duomenys neskelbtini) matyti, kad skiltyje „Mokyklos bendruomene“ nurodyta, jog ja sudaro administracija, mokytojai ir mokyklos taryba. Teismo isitikinimu, visu šiu asmenu apklausos išsiaiškinant, kas paraše mineta straipsni, užimtu daug laiko ir galimai nebutu efektyvios, o ikiteisminio tyrimo metu galimybes išsiaiškinti tikraji straipsnio autoriu yra žymiai platesnes, nei privataus kaltinimo proceso metu, nes teismas neatlieka baudžiamojo persekiojimo funkcijos ir neturi svertu ikaitinti kitus asmenis, nei prašoma privataus kaltinimo skunde. Todel kaltinamojo statuso suteikimas A. D., neišsemus visu istatymo numatytu galimybiu išsiaiškinti tikruosius straipsnio „Vilniaus mokytoju šauksmas“ autorius, butu skubotas ir pažeistu pastarojo asmens teises. Del šios priežasties, sprestinas klausimas del ikiteisminio tyrimo pradejimo (LR BK 409 str.).

Skundu Vilniaus apygardos teismui Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutarti ir priimti nauja sprendima: pradeti privataus kaltinimo bylos procesa pagal R. R. skunda. Nurodo, kad ši teismo nutartis yra nepagrista ir naikintina del netinkamo baudžiamojo proceso istatymo taikymo ir aiškinimo.

Prokuroro teigimu, teismas nepagristai remesi Lietuvos Respublikos BPK 409 str. l ir 3 d. nuostatomis. Pareiškeja R. R. teismui pateike privataus kaltinimo skunda, kuriame, be kitu istatymo reikalaujamu privalomu duomenu, taip pat nurodytas asmuo, pareiškejos nuomone, trauktinas baudžiamojon atsakomyben už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., padaryma. Ši nusikalstama veika, vadovaujantis LR BPK 407 str., priskirtina prie privataus kaltinimo bylu. Tuo tarpu teismas, nepradejes privataus kaltinimo proceso pagal mineta pareiškejos R. R. skunda ir neištyres pareiškejos pateiktu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybiu, prieme nutarti, kurioje nepagristai konstatavo, jog skunde nera pateikiama aiškiu duomenu, kad baudžiamojon atsakomyben trauktinas savaitrašcio „(duomenys neskelbtini)“, kuri leidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“, redaktorius A. D.. Pareiškeja R. R. nurode, kad A. D., budamas visuomenes informavimo priemones - savaitrašcio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, organizavo tikroves neatitinkancios informacijos apie pareiškeja, paniekinancios ir pažeminancios ja, pakertancios pasitikejima ja, paskelbima ir tokia informacija paskelbe per visuomenes informavimo priemone: 2010 m. balandžio 3-9 d. laikraštyje „Laivas laikraštis“, Nr. 13(279), rubrikoje „Nuomone" išspausdino anonimini straipsni „Vilniaus mokytoju šauksmas“. Kadangi šiuo atveju privataus kaltinimo skunde yra nurodytas asmuo, itariamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., padarymu, klausimas del jo kaltumo ar nekaltumo padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika gali buti sprendžiamas tik teismui, išnagrinejus privataus kaltinimo byla, priimant nuosprendi. Tokiu budu konstatuotina, jog nera pagrindo taikyti LR BPK 409 str. l ir 3 d. numatytu nuostatu ir spresti klausima del ikiteisminio tyrimo pradejimo, kai nera žinomas nusikalstama veika padares asmuo.

Teismo posedyje privataus kaltinimo skunda padavusi R. R. ir jos atstovas praše prokuraturos skunda atmesti.

Apie teismo posedi pranešta prokurorui, i skundo nagrinejima jis neatvyko, prašymu atideti skundo nagrinejima negauta.

Susipažinus su teismui pateikta skundo nagrinejimo medžiaga, konstatuotina, kad pareiškejo Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas netenkintinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutartis, kuria R. R. privataus kaltinimo skundas patraukti baudžiamojon atsakomyben A. D. perduotas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atlikimo, yra teiseta ir pagrista, priimta nešališkai ištiriant esmines skundo aplinkybes, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymu nuostatu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicija, šmeižimas reiškia paskleidima apie kita žmogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti šmeižima kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenes informavimo priemone ar spaudinyje arba asmens šmeižimas neva šis padare sunku arba labai sunku nusikaltima. Butini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kita žmogu, kuri gali ji paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikejima juo, ir kai ta informacija neatitinka tikroves; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padare sunku ar labai sunku nusikaltima. Šmeižimo objektas – žmogaus garbe ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvia, visuomenes akyse asmeni diskredituojancia informacija.

Nustatant šmeižimo turini sudarancius požymius, svarbu atriboti informacija nuo nuomones, nes tik už atitinkamo pobudžio informacijos paskleidima galima baudžiamoji atsakomybe pagal LR BK 154 straipsni. Bendraja prasme informacija reiškia žinia, t.y. konstatavima faktu ir duomenu apie reiškinius, ivykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, ju egzistavimas gali buti patikrintas irodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomone yra kokiu nors faktu supratimas, vertinimas, požiuris i faktus ir vertybes. Nuomone yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Iš teismui pateikto privataus kaltinimo skundo matyti, kad 2010 m. balandžio 3-9 d. visuomenes informavimo priemoneje - savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), rubrikoje „Nuomone“, savaitrašcio 13 puslapyje, buvo išspausdintas anoniminis straipsnis „Vilniaus mokytoju šauksmas“, kuriame apie R. R., t.y. (duomenys neskelbtini)vidurines mokyklos direktore, buvo pateiktos tikroves neatitinkancios, ja pažeminancios ir paniekinancios, pakertancios pasitikejima žinios, nurodant, kad „Mokyklos direktore R. R. piktnaudžiauja savo tarnybine padetimi“, „2007-2008 mokslo metais direktore falsifikavo b klases dienyna“, „Mokykloje klesti protekcionizmas. Priimtas i darba direktores meilužis V. S.“, „Socialine pedagoge A. D. - 25-eriu metu amžiaus direktores giminaite. Kriterijus - priklausomybe tai paciai tautinei grupei“, „Kuriame tautine mokykla, o iš direktores lupu girdime su panieka sakant: jus, lietuviai“, „Mokyklos direktore R. R. priimdama vaikus i mokykla niekada nepamiršta paimti iš ju teveliu 600-800 Lt kyšius“, „Profsajungos nariai akivaizdžiai persekiojami“, „Mokyklos direktore R. R. ir jos marionetes - pavaduotojai sistemingai ir tycia piktnaudžiauja tarnybine padetimi (už tai numatyta baudžiamoji atsakomybe pagal LR BK 228 str.) bei nuolat viršija savo igaliojimus, del to didele žala patiria mokykloje dirbantys mokytojai, o taip pat mokiniai“, „Piktybiškai ignoruojama ir niekinama mokyklos profesines organizacijos veikla, darbuotojai gasdinami, kad jiems bus blogai, jeigu istos i profesine sajunga“, „Direktore R. R. samoningai ir tycia trukdo profesiniu sajungu veiklai (už tai numatyta baudžiamoji atsakomybe pagal LR BK 177 str.), jos nariu teisetai veiklai. Tai daro sistemingai“. Neabejotina, kad apibudindamas mokyklos direktore R. R. ir jos galimus veiksmus, straipsnio autorius pateike negatyvu šio asmens vertinima. Nors vertinamieji teiginiai yra subjektyvaus pobudžio, taciau, kaip jau buvo mineta, ir jie turi buti pagristi faktais. Kaip matyti iš R. R. prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ del paneigimo paskelbimo ir informacijos suteikimo, ji, kreipdamasi i redaktoriu A. D., pastarojo praše pateikti duomenis apie galimu straipsnio užsakovu (autoriu) asmens duomenis, taciau jai nebuvo atsakyta, nors pagal Visuomenes informavimo istatymo 15 str. tai turejo buti padaryta. Visa tai leidžia pagristai teigti, kad minetame straipsnyje išspausdinti teiginiai galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., požymiu. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurode teismas, minetas straipsnis išspausdintas rubrikoje „Nuomone“ savaime neteikia pagrindo laikyti, jog straipsnio teiginiai atspindi tik autoriaus nuomone, nes pagal Europos Žmogaus Teisiu Teismo ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika, netgi vertinamieji samprotavimai privalo tureti pakankama faktini pagrinda.

Priešingai nei kad teigia prokuroras, skundžiamoje nutartyje pagristai konstatuota, kad baudžiamojon atsakomyben trauktinas ne tik savaitrašcio „(duomenys neskelbtini)“, kuri leidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“, redaktorius A. D., bet ir mineto straipsnio autorius. Pažymetina, kad straipsnis yra pasirašytas, autoriumi ivardijant „Mokyklos bendruomene“. Susipažinus su šios mokyklos internetiniu tinklalapiu (duomenys neskelbtini) matyti, kad skiltyje „Mokyklos bendruomene“ ivardinta, jog ja sudaro mokyklos administracija, mokytojai ir mokyklos taryba. Sprendžiant iš straipsnio, jame aiškiai kalbama apie (duomenys neskelbtini)vidurine mokykla - minimos ne tik mokyklos direktores, bet ir kitu asmenu, realiai dirbanciu šioje mokykloje pavardes ir pareigos, destomos darbuotoju ir moksleiviu problemos bei nurodomi labai konkretus mokyklos administracijos darbuotoju (direktores ir jos triju pavaduotoju) tarpusavio santykiai su mokytojais ir mokiniais, darbo tvarkos pažeidimai bei mokyklos tarnybiniu patalpu naudojimas. Aukštesniojo teismo nuomone, šios aplinkybes leidžia pagristai manyti, kad toki nepasitenkinima mokyklos direktore ir jos pavaduotojais galejo išreikšti tik labai gerai mokyklos aplinka pažistantis žmogus, galimai mokytojas, mokinys ar jo tevai. Del šios priežasties, siekiant nustatyti straipsnio autoriu, pritartina ikiteisminio tyrimo teisejo išvadai, kad byloje butina atlikti ikiteismini tyrima, nes privataus kaltinimo bylu procese visu šiu asmenu apklausos aiškinantis, kas paraše mineta straipsni, užimtu daug laiko ir galimai nebutu efektyvios.

Tuo paciu pažymetina, kad sprendžiant iš mineto straipsnio turinio, jo autoriaus teiginiuose galimai yra ir kito nusikaltimo, t. y. numatyto LR BK 170 str. (kurstymo prieš bet kokios tautos, rases, etnine, religine ar kitokia žmoniu grupe) požymiu. Tokia išvada leidžia daryti tokie straipsnio teiginiai: „Lietuvoje – gali, Lenkijoje – negaletu. Nepaisydami to, lenkai, be jokio teisinio pagrindo mus skundžia ES. Negana to, kad jie Viešpatauja Vilniaus rajono mokyklose sudarydami joms išskirtines salygas, dabar jie gviešiasi ir i Vilniaus mokyklas“, „Nesupranta nei vaikai, nei tevai, nei mokytojai, kodel vis daugiau priimama ne lietuviu tautybes darbuotoju <...>. Visi šie mokytojai kalba su stipriu akcentu, tarpusavyje bendrauja rusiškai arba lenkiškai, nesivaržydami kolegu ar mokiniu. Kodel toleruojamas valstybines lietuviu kalbos nemokejimas ir pedagoginis akcentas, leidžiama tarpusavyje mokiniu apsuptyje kalbetis ne lietuviškai, o lenkiškai arba rusiškai? Kuriame tautine mokykla, o iš direktores lupu girdime su panieka sakant: „Jus, lietuviai...“ Te nesuklaidina direktores R. R. lietuviška pavarde. Jos mamos laidotuves vyko lenku kalba. Apskritai, visa savo elgsena ji pabrežia savo lenkiškuma“, „Direktore R. R. nesiteike sutikti ir palydeti viešnios. Savaime suprantama. Juk ne Juzefas Pilsudskis atvyko i „(duomenys neskelbtini)“ vidurine mokykla“, „Ar musu vaikai ir mokiniai gins Lietuva su netikro lenko korta?“. Del veikos, numatytos LR BK 170 str., padarymo turi buti atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendima perduoti R. R. skunda ikiteisminiam tyrimui atlikti, priešingai negu nurodo prokuroras, tinkamai taike LR BPK 409 str. nuostatas. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutartis teiseta ir pagrista.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.