Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant vertėjai Eleonorai Pikulik, pareiškėjui V. K., jo atstovei advokatei A. A., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei Astai Vitėnienei uždarame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Įstatymo 86 straipsnyje nustatytos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga. Pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 77 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo suteikti jam prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Pagal minėtas įstatymines nuostatas, baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

Atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-09-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje (prieglobsčio byla, b. l. 100-111). Atsižvelgęs į pažymoje esančią informaciją apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje bei pareiškėjo bylos faktinę medžiagą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, o prieglobsčio prašymo pateikimo tikslas yra siekis išvengti ekstradicijos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2012-02-14 pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) g., Minskas. Iš kilmės valstybės išvyko 2011-12-10 tikėdamasis politinio prieglobsčio Lietuvoje, nes patyrė nepagrįstą teisėsaugos pareigūnų persekiojimą, išsigando jų grasinimų (prieglobsčio byla b. l. 5-13). 2012-06-22 prieglobsčio prašytojo apklausos metu nurodė, kad 2011-10-23 su draugu atsitiktinai priėjo „Skorinos“ aikštę, kurioje vyko mitingas – žmonės stovėjo tylėdami, plojo rankomis, jie taip pat paplojo. Tuo metu į aikštę suvažiavo autobusai tamsintais stiklais, išlipo civiliai apsirengę vyrai su racijomis. Prasidėjo sumaištis. Pareiškėjui su draugu išeinant iš aikštės prie jų priėjo du milicininkai, pareikalavo dokumentų. Pareigūnų elgesys buvo agresyvus ir įžeidžiantis, todėl draugas pasakė, kad apskųs juos, tada milicininkai sudavė jo draugui į veidą, o jam pargriuvus ant žemės ėmė spardyti kojomis. Pareiškėjui norint sulaikyti milicininką nuo jo atliekamų veiksmų, kitas milicininkas užlaužė jam rankas, o parkritus ėmė mušti, tačiau jam pavyko pabėgti. Kadangi draugo niekur nerado, po trijų dienų su jo tėvu milicijoje parašė pareiškimą dėl dingusio žmogaus, kai norėjo parašyti dar ir skundą dėl milicininkų neteisėtų veiksmų, jam liepta nesikišti, tačiau pareiškėjas skundą parašė. Netrukus sužinojo, kad jo draugas mirė. Pareiškėjas norėjo parašyti pareiškimą apie įvykdytą žmogžudystę, tačiau jam buvo pasakyta, kad tuo tik prisidarys sau problemų. Pareiškėjas pareiškimą parašė, nurodydamas, kad gali atpažinti milicininkus, mušusius jo draugą. Dar tą pačią dieną prasidėjo skambučiai su grasinimais, kad jei jis neatsiims pareiškimo, jam bus blogai, tada pareiškėjas nuvyko į miliciją ir parašė pareiškimą, kad jam yra grasinama, tačiau jam buvo atsakyta, kad to ir reikėjo tikėtis. Grasinimai nesiliovė. Kartą grįžus namo, jis buvo sumuštas, liepta atsiimti pareiškimą. Po šio įvykio pareiškėjas vėl parašė pareiškimą milicijoje. 2011 m. lapkričio mėnesį gavęs šaukimą, nuvyko į milicijos nuovadą, kur jam buvo pranešta, kad jo draugas mirė ne smurtine mirtimi, jis norėjo skųsti tokią išvadą, tačiau jam buvo liepta vėl nesikišti, nes bus dar blogiau nei jo draugui. Pareiškus, kad pareigūnų veiksmai bus skundžiami prokuratūrai, jis buvo pasodintas į kamerą ir vėliau sumuštas. Vakare paleistas į ligoninę nevažiavo, nes bijojo pranešti, kad jį sumušė milicininkai. Po dviejų dienų kreipėsi į prokuratūrą dėl pareigūnų elgesio. Praėjus 4-5 dienoms į jo namus atėjo milicininkai, vėl mušė ir grasino, nesulaukęs atsakymo iš prokuratūros, kurį laiką gyveno pas draugą, tačiau jį įgaliotinis rado ir ten, todėl pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą nes turėjo Lietuvos vizą. Iš mamos sužinojo, kad milicininkai namuose jo vis dar ieško. Apie ekstradiciją nurodo sužinojęs tik 2012-06-20 teismo posėdyje. Mano, kad grįžus į kilmės valstybę jam gresia mirtis (prieglobsčio byla b. l. 78-87).

Prieglobsčio teisėje yra taikomas „abejonės privilegijos“ principas, kuris yra įtvirtintas Europos Sąjungos Tarybos 2004-04-29 direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnyje. Prieglobsčio prašytojas turi pagrįsti prieglobsčio prašymą, nurodyti priežastis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu, t. y. pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, visus turimus dokumentus ir paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojo teiginiai atrodo įtikinami, nuoseklūs, neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams, o pats pareiškėjas kelia pasitikėjimą, net ir nesant pakankamai įrodymų, duomenys vertinami jo naudai. „Abejonės privilegijos“ principas netaikomas, jei prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi esminiai prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, o prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, nepatvirtinti rašytiniais dokumentais, pagrįstai laikomi nepatikimais ir atmetami.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo tarptautinė paieška už kyšininkavimą bei sukčiavimą paskelbta 2011-07-19, pareiškėjo paieška Lietuvos Respublikoje nutraukta 2012-08-08, iki klausimo dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje išsprendimo (prieglobsčio byla b. l. 98). Minsko m., (duomenys neskelbtini) raj., VRV Parengtinio tyrimo tardymo skyriaus pareigūno 2010-11-30 nutarimu pareiškėjas patrauktas kaltinamuoju pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamąjį kodeksą už nusikaltimus, kuriuos įvykdė laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. liepos mėn. (prieglobsčio byla b. l. 44-64). Pareiškėjas nurodė, kad apie paskelbtą paiešką sužinojo tik 2012-06-20 vykusios teismo posėdžio dėl jo santuokos pripažinimo fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento metu (prieglobsčio byla b. l. 85, 89-91). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas apie paskelbtą jo paieška sužinojo dar 2011-12-12 kai buvo atvykęs į Šalčininkų Migracijos poskyrį įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla b. l. 114, 95-96).

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (toliau - EBTT) 2009-02-17 sprendime byloje Nr. C-465/07 išaiškino 2004-04-29 Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punktą, aiškinamą kartu su minėtos direktyvos 2 straipsnio e punktu, pagal kuriuos „papildomą apsaugą galintis gauti asmuo - tai trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis arba ji būtų grąžintas (-a) į savo kilmės šalį, arba asmens be pilietybės atveju - į jo arba jos gyventą šalį, jam arba jai iškiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurtinius veiksmus, kuriam arba kuriai netaikomos 17 straipsnio 1 ir 2 dalys ir kuris arba kuri negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga“. Šios direktyvos 15 straipsnio c punktas ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad smurto veiksmus sudaro rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. EBTT konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo grėsmės egzistavimui įrodyti pakanka to, kad grąžinimo į kilmės valstybę ar regioną atveju asmeniui kiltų pavojus vien dėl buvimo toje teritorijoje ir joje paplitusio bendro pobūdžio smurto, tačiau kuris kyla būtent tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t.y. tik tada prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė jo asmeniu susijusių aplinkybių. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jo kilmės valstybėje kyla rimta grėsmė jo gyvybei ar pavojus dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl šių priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Skunde teismui ir teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė jokių papildomų aplinkybių ar argumentų, nenurodytų jo prašymo nagrinėjimo Migracijos departamente metu, teismas sprendžia, kad jo nurodomos priežastys nėra pagrindas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes neatitinka nei persekiojimo, nei smurto, nei diskriminacijos apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos bei tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose prieglobsčio suteikimą. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką, ir priėmė sprendimą remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį pavojaus kilmės šalyje, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde nurodytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.