Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Ridiko, Valdo Ciesiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. F. bei nuteistojo E. A. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 2 p. jis įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. F. 1027,31 Eur turtinę žalą.

N. R. F. ieškinys patenkintas iš dalies, priteista jam iš E. A. 1027,31 Eur turtinei ir 2895,20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. A. priteista 236,15 Eur Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos R. F. gydymo išlaidoms atlyginti.

Taip pat R. F. iš E. A. priteista 1335,94 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 28 d. apie 02 val. 22 min. (duomenys neskelbtini), konflikto metu atstūmė R. F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis atbulas krito ant grindų, po to padavė nukentėjusiajam kairę ranką ir šiam keliantis, abu virto ant suolo, po to grumtynių metu stūmė R. F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis krito aukštielninkas ant žemės, taip bendrais veiksmais nukentėjusįjį sužalojo, t. y. R. F. padarė poodinę kraujosruvą pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėse smilkininėje – momeninėje – kaktinėje skiltyse, dešinio smilkinkaulio lūžį mastoidinės ataugos projekcijoje, nesiekiantį piramidės, lūžusi tik išorinė plokštelė, bei lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkiai sutrikdė R. F. sveikatą.

Nukentėjusysis cituoja 2013-10-15 ekspertizės akto Nr(duomenys neskelbtini) kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas spręsdamas E. A. atsakomybės klausimą, išvadas (jų 4 punktą) dėl nukentėjusiajam 2012-07-05 nustatyto organinis emocinio labilumo (asteninio) sutrikimo bei jo ryšio su patirta galvos trauma. Tvirtina, jog šios ekspertizės išvadas pateikę teismo ekspertai ir specialistai, pasisakydami ir dėl nukentėjusiojo psichinės sveikatos būsenos, esamų sutrikimų atsiradimo priežasties ir laiko, viršijo savo įgaliojimus. Apeliantas skunde teigia, jog gydytoja J. D., priešingai nei buvo konstatuota ekspertizės akte, teigė, jog nukentėjusiajam diagnozuotas sutrikimas yra susijęs su patirta galvos trauma. Skunde nurodoma, kad ir kiti ekspertai bei specialistai patvirtina J. D. išvadą. Be to, skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo prašymą prie baudžiamosios bylos prijungti VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydymo stacionare istoriją, iš kurios matyti, jog būtent dėl 2011-12-28 patirtos traumos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos siuntimu R. F. buvo tirtas ir atlikus tyrimą buvo atleistas iš vidaus tarnybos, nustačius minėtą diagnozę. Taip pat skunde pažymima, jog po patirtos galvos smegenų traumos apeliantas nebegalėjo dirbti policijos struktūrose – neteko darbo, kuris buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jam nustatytas tik 45 proc. darbingumo lygis. Be visa to, skunde tvirtinama, kad dėl visų išvardintų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė BPK 20 str. 3-5 dalių nuostatas. Nukentėjusysis taip pat nesutinka ir su jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. Teigia, jog teismas turėjo įvertinti individualias šios bylos aplinkybes, tai yra, kad dėl patirtų sužalojimų jis neteko galimybės dirbti ir pabaigti karjerą tarnyboje policijos įstaigose.

Teismo posėdžio metu nagrinėjant apeliacinius skundus nukentėjusysis ir jo gynėjas prašo nukentėjusiojo skundą tenkinti, o nuteistojo atmesti, tuo tarpu nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atmesti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas pažeidė vieną iš esminių baudžiamojo proceso principų – buvo šališkas, dėl ko skundžiamas Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nuosprendis naikinamas.

Kaip matyti iš byloje esančių 2013-03-25 bei 2015-10-02 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžių, abu jie buvo priimti tos pačios teismo sudėties – teisėjos Z. G., abiem atvejais bylos nagrinėjamos tų pačių asmenų, t. y. R. F. ir E. A., atžvilgiu dėl jų to paties konflikto, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje atliktų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant 2013-03-25 nuosprendį E. A. baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) buvo nukentėjusysis, o R. F. kaltinamasis, kuris minimu nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamu 2015-10-02 nuosprendžiu R. F. baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o E. A. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d.

Teisminio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, metu buvo keliamas teismo šališkumo klausimas. 2015-04-09 nutartimi teisėja Z. G., išnagrinėjusi E. A. prašymą dėl teisėjos nušalinimo, jo netenkino ir nenusišalino. Šis sprendimas buvo argumentuojamas tuo, kad prašyme nurodomas BPK 58 str. 1 d. 4 p. numatytas nušalinimo pagrindas nebuvo pagrįstas, išnagrinėjusi kitą bylą teisėja prieš kaltinamąjį (E. A.) nepasisakė, o ir byloje atlikta daug procesinių veiksmų ir dėl to nušalinimas laikytinas dirbtinu ir nemotyvuotu.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str., reglamentuojančiame nušalinimo pagrindus, nurodytų aplinkybių. BPK 58 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad nušalinimo pagrindu gali būti ir proceso dalyvių nurodomos kitokios, tai yra šio straipsnio pirmosios dalies 1 – 3 punktuose ar antrojoje dalyje nurodytos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių BPK 57 str. 2 d. nurodyto asmens, taigi ir teisėjo, nešališkumu. BK 58 str. 1 d. 4 p. redakcija reiškia, kad įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašo. Atkreiptinas dėmesys, jog nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, o būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę. Pažymėtina, jog Anykščių rajono apylinkės teismas, priimdamas E. A. atžvilgiu 2015-10-02 apkaltinamąjį nuosprendį, jau 2013-03-25 nuosprendyje buvo išdėstęs savo vertinimą dėl nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių ir pakankamai išsamiai pasisakė byloje esančių įrodymų vertinimo klausimu. Išdėstydamas teismo motyvus nuosprendyje teismas nurodė, kad ,,<...> teismas mano, jog tokia nukentėjusiojo E. A. pozicija ir jo veiksmai kaltinant R. F. jo atžvilgiu atlikus chuliganiškus veiksmus, yra jo gynybinė pozicija, nes jis yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje padarius R. F. tą patį vakarą kavinėje sunkų kūno sužalojimą.“ Be to, teismas minimame nuosprendyje nurodė, jog „tokios išvados teismas prieina ištyręs visus byloje surinktus įrodymus dėl šio įvykio“.

Įvertinusi minimas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja jog, tas pats teisėjas negali dalyvauti procese ir pakartotinai nagrinėti bei vertinti jo jau vieną kartą aptartų ir įvertintų to paties įvykio aplinkybių bei spręsti dėl tų pačių proceso dalyvių, šiuo atveju – E. A. bei R. F., veiksmų vertinimo. Ta aplinkybė, kad abiejų teisminių procesų metu nurodomų asmenų procesinė padėtis keitėsi, daromos išvados nekeičia, kadangi šioje situacijoje reikšminga yra ne jų procesinė padėtis, o tai, kad teismas jau buvo padaręs savo išvadas dėl visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, taip pat ir įvertinęs tiek R. F., tiek E. A. parodymus.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas (BPK 58 str. 1 d. 4 p.). Skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir dėl to naikintinas, o byla perduotina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų teisėjų kolegija nepasisako, o dėl jų bus sprendžiama bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.