Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2023 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad būdamas nuteistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 1-erių metų laisvės atėmimo bausmė, ir atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Pravieniškių x-ajame kalėjime, esančiame Pravieniškių k., Kaišiadorių r., pagal Pravieniškių x-ojo kalėjimo viršininko 2023 balandžio 28 d. sprendimą Nr. NĮ-22-1xx6 ,,Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“ suteikta teise nuo 2023 m. gegužės 2 d. išvykti dirbti, nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytu laiku ir maršrutu į MB ,,A“ adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 3 d. nustatytu laiku iki 20.00 val. nesugrįžo į atviro tipo kalėjimą be svarbios priežasties.

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

3. Nuteistasis A. K. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes jis šios nusikalstamos veikos nepadarė, negrįžo į pataisos įstaigą ne dėl savo kaltės, nes jis buvo pagrobtas ir laikomas prieš jo valią. Skunde nuteistasis nurodo, kad prieš jį Pravieniškių kalėjime buvo naudojamas smurtas, jis buvo verčiamas pripažinti kaltę. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje apklaustos liudytojos S. O., jo buvusi sugyventinė ir jos draugė S. P. yra psichiškai nestabilios, jos turi neįgalumą, todėl jos viską atkartojo, ką joms liepė, jos buvo priverstos duoti parodymus prieš apeliantą, todėl prašo jų parodymais nesivadovauti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė Loreta Daukšienė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, nuosprendis pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymai.

6. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas už tai, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas laikinai išleistas iš bausmės atlikimo vietos ir turėdamas pareigą nustatytu laiku sugrįžti į įkalinimo vietą, be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo vietą negrįžo.

8. Iš Pravieniškių x-ojo kalėjimo viršininko 2023 balandžio 28 d. sprendimo Nr. NĮ-22-1xx6 ,,Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“ matyti, kad A. K. buvo suteikta teise nuo 2023 m. gegužės 2 d. išvykti dirbti, nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytu laiku ir maršrutu į MB ,,A“, su šiuo sprendimu A. K. buvo supažindintas pasirašytinai (t. 1, b. l. 24-25). Iš 2023 m. gegužės 2 d. rašytinio A. K. pasižadėjimo matyti, kad jis pasižadėjo, būdamas trumpai išleistas iš pataisos įstaigos, į ją laiku sugrįžti ir buvo įspėtas drausminės ir baudžiamosios atsakomybės už negrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (t. 1, b. l. 26). Iš 2023 m. gegužės 25 d. nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros Nr. 4, matyti, kad nuteistasis A. K. 2023 m. birželio 3 d. nuo 6.00 val. buvo išleidžiamas dirbti į MB ,,A“ objektą esantį (duomenys neskelbtini), ir įkalinimo įstaigą turėjo sugrįžti 2023 m. birželio 3 d. 20.00 val. (t. 1, b. l. 29-37). Pravieniškių x-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. G. 2023 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2023 m. birželio 3 d. 5.48 val. Pravieniškių x-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos 26-o būrio nuteistasis A. K. buvo išleistas į darbą UAB ,,A“. Iki 20.00 val. iš darbo į pataisos įstaigą jis negrįžo. Susisiekus su UAB ,,A“ vadovu paaiškėjo, kad A. K. į darbo vietą neatvyko. Su A. K. nuo 20.10 val. telefonu nepavyko susisiekti, jo telefonas buvo išjungtas. (t. 1, b. l. 10). Iš asmens paieškos skaitmeninės kopijos matyti, kad 2023 m. birželio 4 d. buvo paskelbta A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), paieška ROIK022300000xxx7. Paieška nutraukta jį suradus (t. 1, b. l. 13-17).

9. Šie duomenys patvirtina, kad A. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turėjo leidimą išvykti nustatytu laiku į darbovietę ir privalėjo nustatytu laiku grįžti į įkalinimo įstaigą. Apeliantas paties negrįžimo nustatytu laiku į pataisos įstaigą fakto taip pat neginčija, tačiau savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neigia motyvuodamas tuo, kad jis į pataisos įstaigą nustatytu laiku negrįžo ne tyčia, o dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių – kad pakeliui į darbą buvo pagrobtas ir kelias dienas laikomas nelaisvėje.

10. Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas A. K. kaltu pripažino vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, yra vertinamos kaip gynybos versija, kuri nepasitvirtinto, ir jo veiksmuose yra nustatyti visi inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nusikalstama veika pagal BK 242 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

11. Tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. savo kaltę dėl tyčinio pasišalinimo iš bausmės atlikimo įstaigos nuosekliai neigė ir pateikė savo versiją , t. y., kad 2023 m. birželio 3 d. jis ėjo į traukinį, turėjo važiuoti į darbą, tačiau prie jo privažiavo automobilis, kuriame sėdėjo du vyrai ir jį jėga įstūmė į automobilį, davė atsigerti vandens, nuo kurio jis apsvaigo ir nieko neprisiminė, jį laikė statybvietėje užrakintą sandėliuke, vertė dirbti, svaigino, dėl ko jis daug ko neatsimena. Tik po kurio laiko jis atsibudo Kauno mieste prie Neries upės, prie jo buvo padėtas jo mobiliojo ryšio telefonas, maišiukas ir piniginė, ir tuomet jis pasiskambino policijos pareigūnams, kurie atvykę jį sulaikė. A. K. iškeltą versiją paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai.

12. Liudytojas A. B. parodė, kad A. K. yra dirbęs pas jį įvairius darbus, tačiau dirbo laisva valia. A. K. jam sakė, kad užsiima individualia veikla, dėl to ir dirbo pas jį, dirbo samdomu darbininku, pats paskambindavo, kai sėdėjo Pravieniškėse rašydavo žinutes, klausdavo dėl darbų. Liudytojas patvirtino, kad birželio mėnesį atvažiavo į Pravieniškes su savo automobiliu ir pasiėmė A. K. iš Pravieniškių, tačiau jokios prievartos nebuvo, nuteistasis pats sutiko, jie buvo susitarę dėl darbo. Liudytojas nusivežė A. K. pas save į namus, kur reikėjo supjauti ir sukapoti malkas. Liudytojas A. B. nurodė, kad tuo metu, kai A. K. pas jį dirbo, jis pasiūlė pasiimti lovą, ir A. K. su kitu darbininku tą lovą nuvežė nuteistojo sugyventinei. A. K. savanoriškai ir neverčiamas dirbo visą dieną, o baigus darbą jis A. sumokėjo 60 eurų. Nuteistasis A. B. pasakė, kad reikia grįžti atgal į Pravieniškes, todėl jis A. K. nuvežė į Kauno geležinkelio stotį ir ten išleido. Liudytojas taip pat nurodė, kad telefone rado A. K. jam birželio mėnesį rašytas žinutes, kad šis nori padirbėti. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų apie tai, kad šis liudytojas siektų pakenkti apeliantui ir duotų jo nenaudai tikrovės neatitinkančius parodymus, be to A. B. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl jais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kaip patikimais įrodymais.

13. Skunde apeliantas prašo nesivadovauti liudytoja apklaustos jo buvusios sugyventinės S. O. ir jos draugės S. P. parodymais, nes, pasak A. K., jos yra psichiškai nestabilios, jos buvo priverstos duoti parodymus prieš apeliantą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi šių aplinkybių apeliantas nepagrindė, jų nepatvirtina ir bylos duomenys. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų S. O. ir S. P. parodymų nuoseklumą, atitikimą ties jų pačių duotiems parodymams, tiek kitų byloje surinktiems įrodymams, konstatuoja, kad šių liudytojų parodymų patikimumas pagrįstai pirmosios instancijos teismui nekėlė jokių abejonių, ir todėl teismas A. K. kaltę grindė ir liudytojų S. O. bei S. P. parodymais.

14. Liudytoja S. O. apklausta teisme visų įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu detaliai nurodė visas susitikimo su nuteistuoju aplinkybes, kad jis jai paskambino, pasiūlė susitikti, ji žinojo, kad jis atlieka bausmę Pravieniškėse, todėl susitikus paklausė jo, kodėl jis po darbo nevažiuoja į Pravieniškes, A. K. jai atsakė, kad nori pabūti su ja, pasiilgo, jie išgėrė alaus, paskui ji paskambino draugei S., pas kurią laikinai gyvena ir jie abu nuėjo pas ją, A. pas S. išsimaudė. Ji su A. K. pėsčiomis grįžo link namų, tačiau ėjo ne pagrindine gatve, nes A. nenorėjo, kad pamatytų policija. Ji A. klausė, gal jis pabėgo, tačiau jis teigė, kad nepabėgo, o tik niekas jo neparveža į Pravieniškes. S. O. sakė nuteistajam, kad jis turi pinigų ir kad sėstų į mikroautobusą ir pats važiuotų, tačiau A. K. vis kalbėjo, kad nori su ja pabūti. Naktį ji kelis kartus jam skambino ir klausė kur jis ir ką veikia, A. K. jai sakė, kad vaikšto prie autobusų stoties, vėliau, kad vaikšto Kalniečių parke. Jie susitiko dar kelias dienas, jis sakė, kad dirba, o apie tai, kodėl A. K. negrįžta į Pravieniškes, jai nieko neminėjo. Teisme liudytoja šiuos savo parodymus patvirtino kaip teisingus ir atitinkančius faktines aplinkybes.

15. Liudytojos S. O. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta jos draugė S. P., kuri parodė, kad birželio mėnesį ji A. K. buvo sutikusi du kartus, vieną kartą, kai A. K. su kitu asmeniu atvežė pas ją tuo metu gyvenančiai S. O. lovą, o kitą kartą, kai A. K. pas ją namuose maudėsi. Aplinkybę apie lovos atvežimą nurodė ir liudytojas A. B., kuris nėra pažįstamas su liudytoja S. P., kas neabejotinai pagrindžia, jog toks faktas iš tiesų buvo. Aptarti šių liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad A. K. 2023 m. birželio mėnesį nuo 3 dienos, kuomet fiksuotas jo pasišalinimas iš pataisos įstaigos, keletą dienų iš eilės iš tiesų dirbo pas A. B., tačiau, kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, tą jis darė laisva valia, taip pat tuo laikotarpiu jis buvo susitikęs su savo drauge S. O., leido su ja laiką, kelis kartus buvo pas jos draugę S. P.. A. B. patvirtino, kad po darbo jis nuvežė nuteistąjį į Kauno geležinkelio stotį, kad šis sugrįžtų į Pravieniškes, liudytoja S. O. patvirtino, kad ji ne vieną kartą klausė A. K., ar jis nepabėgo iš kalėjimo, siūlė jam grįžti, kas patvirtina, kad jo laisvė nebuvo suvaržyta ir nebuvo susiklostę kokios nors kitos aplinkybės, sutrukdžiusios nuteistajam grįžti į pataisos įstaigą, todėl pagrįstai konstatuota, kad jis to nepadarė savo apsisprendimu.

16. Apelianto pateiktą versiją apie jo pagrobimą ir mobilaus ryšio telefono atėmimą paneigia ir telefoninių pokalbių išklotinių duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuodugniai išanalizavo, todėl teisėjų kolegija šio įrodymo pakartotinai neanalizuoja, tik sutinka su padaryta išvada, jog pagal atliktą išklotinės analizę, akivaizdu, jog abonentiniu telefono numeriu +37068xxxxx5, kuris priklauso A. K., tuo laikotarpiu, kuomet apeliantas buvo pasišalinęs iš pataisos įstaigos, buvo aktyviai naudojamasi, dažniausiai Kauno miesto teritorijoje (t. 1, b. l. 93-94).

17. Aptartų duomenų visuma leidžia daryto neabejotiną išvadą, kad egzistavo ne tik objektyvioji BK 242 straipsnyje numatyta aplinkybė, t. y., kad jis, turėdamas teisėtą leidimą trumpai išvykai iš pataisos įstaigos, bet kartu turėdamas ir pareigą į ją laiku sugrįžti, nustatytu laiku į įkalinimo vietą negrįžo be svarbios priežasties, tačiau ir subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis, tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žinojo ir suprato savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengėsi išvengti jos atlikimo. Nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, veikė sąmoningai ir kryptingai, vedinas asmeninių priežasčių, todėl akivaizdu, kad suvokė savo veiksmų pavojingumą ir galinčius kilti padarinius. Visos šios aplinkybės pagrįstai apylinkės teismui leido darytą išvadą, kad nuteistojo A. K. negrįžimas į įkalinimo įstaigą buvo sąlygotas paties nuteistojo neatsakingumo, dėl to jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 145,83 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. K. išlaidas. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo informuotas, jog vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese. Nors A. K. šiuo metu atlieka bausmę pataisos įstaigoje, tačiau jis yra jauno, darbingo amžiaus, kaip patvirtina bylos duomenys, jis bausmės atlikimo metu turi galimybę dirbti, ką ir daro, už darbą gauna legalias pajamas, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, sudarančios 145,83 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penkis Eur 83 ct), priteistinos iš nuteistojo A. K. valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš nuteistojo A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, kurias sudaro 145,83 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki Eur 83 ct), susidariusias už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.