Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Pareiškėja J. P. ir A. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. P.. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo A. P. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 2005-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). J. P. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1994-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo į gytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d., 2 d.).

Po A. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja J. P. naudojasi turtu, moka komunalinius mokesčius. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinosi jo likusiu turtu, kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jį valdė ir prižiūrėjo, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir palikimu suinteresuotas asmuo, teismas neturi pagrindo.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja J. P. po sutuoktinio A. P. mirties naudojasi ir rūpinasi likusiu turtu. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. P. po sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.