Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to teismas išnagrinėjo bylą taip ir nepaklausęs bylos šalių nuomonės dėl bylos nagrinėjimo galimumo nedalyvaujant nukentėjusiajam K. K.. Apeliantas mano, kad nukentėjusiojo dalyvavimas buvo svarbus, siekiant išsiaiškinti svarbias įvykio detales. Apelianto nuomone, nesuprantamas policijos pareigūno A. B. siekis nepripažinti kad eismo įvykį sukėlė J. R., nors jis pats dėl to prisipažino. Apeliantas taip pat mano, kad teismas skirdamas nuobaudą neteisingai konstatavo, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, nes jis neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti K. K. ir Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti A. J.. Nėra ginčo ir dėl Audi 100 vairuotojo kaltės. Ginčas kyla tik dėl to, kas vairavo automobilį Audi 100, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, siekiant pagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 d., numatytus teisės pažeidimus.

ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 str. 1d. nurodyta, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia nepaklusimas uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 257 straipsnyje, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Todėl nustatant reikšmingas bylai aplinkybes vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog tik teismas sprendžia, pakanka ar ne surinktų duomenų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. J. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d.

A. J. savo kaltę dėl įvykdytų administracinės teisės pažeidimų kategoriškai neigia. Jis nuo pat bylos pradžios teigia, kad automobilio nevairavo, nes tuo metu kai įvyko eismo įvykis buvo visai kitoje vietoje, ir tai gali patvirtinti liudytojai. Jis teigia, kad 2013-02-18 automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė J. R., kuriam 2013-02-16 sutartimi šį automobilį buvo pardavęs. Tačiau pardavimo faktas nėra patvirtintas oficialiais užregistruotais dokumentais, todėl oficialiai įvykio metu jos savininkas buvo A. J.. Liudytoja apklausta A. J. žmona E. J. taip pat negalėjo patvirtinti, kad automobilis buvo kam nors parduotas. A. J. kiti pateikti įrodymai taip pat neginčijamai nepatvirtino jo versijos, kad eismo įvykio metu - 2013-02-18 16 val. 54 min. - jis negalėjo būti įvykio vietoje. Pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtino, kad pacientas lankėsi poliklinikoje 2013-02-18 12-14 val., t.y. beveik 3 val. iki eismo įvykio. Teismo posėdyje apklausto liudytojo K. B. parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes jie nesutampa su paties A. J. parodymais. K. B. teigė, kad A. J. užeigoje „(duomenys neskelbtini)“ sutiko apie 17 val. (b. l. 92) ir valgė apie 30 min., po to išsiskyrė (teismo protokole įrašyta, kad vasario 16 d., kadangi apeliantas tam prieštarauja, tai vertinama kaip klaida). A. J. parodymais užeigoje „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo apie 16 val., o apelianto pateiktoje įrašo iš užeigos „(duomenys neskelbtini)“ kopijoje matyti, kad jį A. J. įrašė 15.30 val. Taigi, matyti, kad visi šie duomenys nepatvirtina A. J. versijos, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu jis negalėjo ten būti.

J. R. prisipažinimas įvykdžius ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d. pažeidimus taip pat vertintinas kritiškai, kaip bandymas padėti A. J. išvengti atsakomybės. J. R. parodymai yra prieštaringi, jie neatitinka ne tik kitų liudytojų parodymų, bet ir paties A. J. parodymų. Teismas teisingai suabejojo liudytojo parodymais, nes jis net negalėjo teisingai nupasakoti eismo įvykio mechanizmo, painiojosi savo parodymuose (b. l. 91). Liudytojo parodymai nesutapo su eismo įvykio schema, automobiliams padarytais sugadinimais, kitų liudytojų parodymams. Jo parodymai kelia pagrįstų abejonių, kad liudytojas buvo eismo įvykio vietoje.

A. J. kaltę įrodo liudytojų V. M., N. M., kategoriškas paaiškinimas, kad įvykio metu automobilį vairavo A. J., nukentėjusiojo K. K. paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniai pranešimai.

Teismas neturi pagrindo abejoti V. M., N. M. paaiškinimais. Liudytojos paaiškinimai yra išsamūs ir pakankamai nuoseklūs, atitinkantys faktines aplinkybes. Abu liudytojai buvo tiesioginiai įvykio stebėtojai, todėl jų paaiškinimai atitinka įvykio aplinkybes. Nenustatytas ir liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi.

V. M. paaiškinime (b. l. 22) tvirtino, kad matė iš karto po įvykio iš Audi 100 automobilio išlipusį pliktelėjusį vyrą, kurį pažino kaip A. J., nes jis gyvena kaimynystėje. V. M. vairuotojo apibūdinimas atitinka A. J. išvaizdą ir visiškai priešingas J. R. išvaizdai. Šį savo paaiškinimą liudytojas patvirtino ir teisme (b. l. 65). N. M. apklausta teismo posėdyje taip pat buvo visiškai įsitikinusi ir patvirtino, kad automobilį Audi 100 vairavo A. J. (b. l. 102).

Liudytojų parodymus patvirtina ir nukentėjusysis K. K.. Savo paaiškinime (b. l. 20) ir apklaustas teisme (b. l. 64) K. K. patvirtino, kad liudytojas V. M. jam užrašė į jo automobilį VW Sharan atsitrenkusios Audi 100 duomenys, bei pasakė vairuotojo pavardę – J.. K. K. dėl savo neįgalumo pats negalėjo išlipti iš savo automobilio ir prieiti prie „Audi 100“ automobilio, kad sužinotų kas vairavo. „Audi 100“ vairuotojas taip pat prie jo nepriėjo. Pažymėtina, kad apelianto skundo teiginys, kad teismas byloje neapklausė K. K. yra paneigtas, nes jis buvo apklaustas 2013-04-15 teismo posėdyje.

Apelianto skundo argumentas, kad liudytojo V. M. ir nukentėjusiojo K. K. pirminiai jų pačių rašyti paaiškinimai neatitinka vėlesnių, duotų policijos pareigūnams apklausos metu ir teismo posėdžiuose, yra nepagrįsti, nes visuose paaiškinimuose esminės detalės sutampa ir nesikeičia. Pažymėtina, kad pirminius paaiškinimus asmenys rašė patys, taip kaip suprato, todėl šie paaiškinimai neišsamūs, lakoniški. Nebūdami specialistais, jie negalėjo žinoti, kokie duomenys yra esminiai ir būtini, todėl surašė tik tai, kas jų nuomone buvo reikalinga. Vėlesnes profesionalias apklausas atliko policijos pareigūnai, kurie tikslindami įvykio detales, uždavinėjo apklausiamiems asmenims tikslinamuosius klausimus, todėl vėliau surašyti paaiškinimai yra išsamesni, juose daugiau informacijos. Teisminio nagrinėjimo metu byloje surinkti duomenys dar išsamiau išanalizuojami, siekiant pašalinti visus prieštaravimus ir maksimaliai tiksliai atkurti buvusio įvykio vaizdą, bei nustatyti kaltus asmenis. Teismas yra aktyvus, todėl gali pats rinkti įrodymus, pvz. apklausti papildomus liudytojus. Dėl šios priežasties teismas apklausė N. M., kuri patvirtino V. M. parodymus.

Apeliantas skundžiasi, kad teisme nebuvo apklaustas eigulys, kurį jis sutiko 2013-02-18 Kudonių kaime apie 18 val., tačiau pats apeliantas jo neprašė iškviesti.

Taigi konstatuojama, kad priimdamas ginčijamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos nutarimą naikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo nutarimo motyvams.

Vertinant apelianto prieštaravimus dėl nuobaudos parinkimo, pasakytina, kad teismas teisingai konstatavo, kad A. J. yra anksčiau baustas už KET pažeidimus, bei tai, kad buvo jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), nes tokie duomenys pateikti Pažymoje apie asmens baustumą (b.l. 12-14). Iš pažymos matyti, kad A. J. yra baustas 2013-01-14 už greičio viršijimą ir nuobauda yra galiojanti (ATPK 36 str.), nors bauda ir sumokėta.

Taigi, parinkdamas nuobaudas teismas teisingai atsižvelgė į nuobaudos skyrimo taisykles, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytas sankcijos ribas, todėl jų keisti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. J. pagrįstai pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.