- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- I1-4575-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00478-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.1Civilinės atsakomybės samprata
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl nutarimo, įsakymo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir L. S.) 2021 m. vasario 24 d. skundu kreipėsi į administracinį teismą.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 22 d. nutartimi priėmė nagrinėti L. S. skundą dėl nutarimo skirti nuobaudą panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei nustatė, kad L. S. skundu kelia tokius reikalavimus: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 82/04-1493 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. N-5„Dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 82/04-1493 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. priimtu Nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Paaiškino, kad nuobauda buvo paskirta nustačius, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 24 val., jam miegant į kamerą Nr. 4, kurioje buvo kalinamas su dar vienu nuteistuoju, užėję pareigūnai jo lovoje neva rado mobiliojo ryšio telefoną L8STAR (toliau – ir telefonas L8STAR) su SIM kortele „Ežys“. Pareiškėjas nesutiko su pareigūnų teiginiu, jog jie į kamerą užėjo dėl to, kad buvo pastebėtas daromas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Mano, kad pareigūnams pastebėjus kameroje daromą pažeidimą, toks veiksmas turėjo būti užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Nurodė, kad prieš skiriant nuobaudą, nebuvo atliktas tyrimas, iš kur įsigytas telefonas, ar iš šio telefono buvo padarytas nusikaltimas. Pareiškėjas teigė, kad nuobauda paskirta vien už tai, kad jis žurnalistui papasakojo apie tai, kaip buvo apsunkintos kalinimo sąlygos, perkėlus jį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Marijampolės PN. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau nuobauda nebuvo panaikinta. Paaiškino, kad dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos patyrė moralinį, dvasinį, psichologinį spaudimą ir tyčiojimąsi, negalėjo sutuoktinei pervesti dukros reikmėms pinigų, kadangi dėl paskirtos nuobaudos iš jo sąskaitos buvo nuskaičiuota 39 Eur suma. Padarytai neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 5 000 Eur (b. l. 1–3).
Atsiliepimas
Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. teismui pateiktame atsikirtime į atsakovės atsiliepimą (originale – pareiškimas) papildomai paaiškino, kad 2019 m. vasario 19 d. perkėlus jį iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN, buvo visapusiškai apsunkintos kalinimo sąlygos, įskaitant ir sąlygas socialiniams ryšiams palaikyti. Tvirtino, kad apie pasikeitusias kalinimo sąlygas papasakojo žurnalistui, rašančiam straipsnius naujienų svetainėje „Alfa.lt“. Dėl šios priežasties Marijampolės PN, siekdami su juo susidoroti, nepagrįstai paskyrė nuobaudą. Be to, nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nenumato tokios nuobaudos kaip baudos skyrimas, kuri jam buvo paskirta Nutarimu (b. l. 74–75).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas L. S., iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti jo skundą. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad nesutinka su Nutarime nurodytu pažeidimo padarymo laiku (22 val. 35 min.), nes pareigūnai į kamerą užėjo, kai jis jau miegojo ir tai tikrai buvo po 24 val. 00 min. Paaiškino, kad ne visi Drausmės komisijos nariai dalyvavo posėdyje, nebuvo psichologės ir Drausmės komisijos nario K. L. (toliau – ir K. L.). Teigė, kad Drausmės komisijos posėdžio metu su juo kalbėjo tik Marijampolės PN direktorius, kuris jam pasakė, jog jis kaltas tuo, kad kalbėjo su žurnalistais. Patvirtino, kad su pareigūnais, 2020 m. rugsėjo 27 d. naktį užėjusiais į kamerą, anksčiau nebuvo susidūręs ir su jais konfliktų neturėjo, iš į kamerą užėjusių pareigūnų buvo matęs tik pamainos viršininką.
Atsakovui ir Lietuvos valstybės atstovui Marijampolės PN, atsakovui Kalėjimų departamentui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Nurodytų bylos proceso dalyvių atstovai į teismo posėdį neatvyko, atsakovai atsiliepimais prašė bylą nagrinėti be jų atstovų (b. l. 33, 55).
Atsiliepimas
Atsakovai Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas pateiktais atsiliepimais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Marijampolės PN atsiliepime paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 22 val. 35 min. pareigūnams uždarojoje zonoje užėjus į 4-ąją kamerą, L. S. lovoje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas L8STAR su SIM kortele „Ežys“. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies, 2 punkto, 12 straipsnio 2 dalies bei 112 straipsnio 4 punkto reikalavimus, buvo nutarta skirti jam vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nurodė, kad L. S. dėl šio pažeidimo raštu atsisakė pasiaiškinti, o Nutarime nurodė, kad su juo nesutinka. Teigė, kad surinkti duomenys patvirtino, jog pareiškėjas nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų ir Marijampolės PN nustatytos tvarkos. Tvirtino, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, Marijampolės PN pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo, Nutarimas priimtas, tinkamai įvertinus visas pažeidimo aplinkybes bei vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142, 143 straipsnių nuostatomis, nepažeidžiant terminų ir kitų reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, kad, pagal Marijampolės PN direktoriaus nustatytą tvarką, visi vaizdo stebėjimo įrašai sistemos laikmenose saugomi ne trumpiau kaip septynias paras, todėl vaizdo registratoriaus įrašyto vaizdo teismui negali pateikti (b. l. 52-56).
Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. buvo gautas L. S. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Nutarimu paskirtą nuobaudą. Kalėjimų departamente buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir surašyta 2021 m. vasario 2 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. LV-464 „Dėl nuteistojo L. S. 2020 m. spalio 27 d. skundo“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo įvykdytas pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, Nutarimas pagrįstas objektyviais duomenimis, nuobauda skirta, tinkamai įvertinus pažeidimo aplinkybes. Be to, Išvadoje buvo konstatuota, kad nors pažeidimas ir tinkamai atskleistas ir užfiksuotas dokumentinėje medžiagoje, tačiau netinkamai kvalifikuotas pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Įvertinus tai, kad Nutarimu pareiškėjo veikos buvo kvalifikuotos ir pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata siejama su nuteistųjų pareigomis laikytis teisės aktų jiems nustatytų reikalavimų bei atitinkamų elgesio taisyklių, pripažino, jog tokia nuoroda į veiką kvalifikuojantį straipsnį neturėjo lemiamos įtakos pažeidimo įvertinimui. Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. N-5 „Dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 82/04-1493 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pakeitimo“ pakeitė Nutarimo kvalifikuojančią dalį ir paliko nepakeistą nutarimu skirtą nuobaudą. Teigė, kad Kalėjimų departamentas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundžiamas aplinkybes ir skundžiamą Įsakymą priėmė, vadovaudamasis teisės aktais (b. l. 32-34).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog Marijampolės PN Drausmės komisija 2020 m. rugsėjo 28 d. parengė teikimą Nr. 14107-3610 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir pasiūlė pataisos įstaigos direktoriui skirti L. S. nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (b. l. 46).
Marijampolės PN direktorius, nustatęs, kad L. S. 2020 m. rugsėjo 27 d. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 2 dalies ir 112 straipsnio 4 punktą, 2020 m. rugsėjo 28 d. priimtu Nutarimu L. S. paskyrė nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (b. l. 18).
L. S. 2020 m. spalio 27 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių ir prašė panaikinti Nutarimą (b l. 39-41).
Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. N-5 „Dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 82/04-1493 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė Nutarimą ir nurodė, kad L. S. savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 21 punkto reikalavimus, bei paliko Nutarimu paskirtą nuobaudą (b. l. 37).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pataisos įstaigos priimto nutarimo skirti nuteistajam nuobaudą teisėtumo.
Sprendžiant dėl L. S. keliamo ginčo, visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl turi specifinį teisinį statusą, dėl kurio jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio nuostatas, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis.
Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, yra nurodyta, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai; įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas (žr., pvz., 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010 ir kt.).
Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas). Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, jog L. S., turintis nuteistojo statusą, turėjo imperatyvią prievolę laikytis pataisos įstaigų tvarkos ir nepažeidinėti pataisos įstaigos režimo.
Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis suteikia teisę nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais, tačiau tuo pat metu nustato ir tam tikrus šios teisės ribojimus, kuriais siekiama užtikrinti nustatytą pataisos įstaigų režimą ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei dienotvarkės laikymąsi. Įstatymų leidėjas nuteistųjų teisės naudotis elektros prietaisais įgyvendinimo tvarką nustatyti pavedė Kalėjimų departamento direktoriui (Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalis).
Vidaus tvarkos taisyklių III skyriuje numatyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų bendra masė. Nuteistiesiems galimų naudotis elektros prietaisų sąrašas numatytas Vidaus tvarkos taisyklių 20.4 punkte, kuris nustato, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 punktuose nurodytų elektros prietaisų (televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.; kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą; barzdaskutę; elektrinį virdulį; LED skaitymo lempą (maitinamą elementais).
Taigi, pagal tokį teisinį reguliavimą, mobiliojo ryšio telefono įsigijimas ir turėjimas nuteistiesiems nenumatytas, disponavimas telefonu yra draudžiamas. Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.1 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti kortelių, skirtų skambinti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) įrengtu telefonu (toliau – telefono kortelės), tačiau nuteistiesiems turėti SIM kortelių Vidaus tvarkos taisyklės nenumato.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad Marijampolės PN direktorius Nutarimą priėmė, surinkęs pakankamai ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių L. S. kaltę padarius teisės normų pažeidimą. Tokia išvada daroma, įvertinus Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialistų V. C. (toliau – V. C.) ir J. S. (toliau – J. S.) parengtus tarnybinius pranešimus, nuteistojo asmens kratos protokolą bei protokolą dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu.
Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas V. C. 2020 m. gruodžio 4 d. surašytame tarnybiniame pranešime Nr. 106/05 2305 „Dėl atliktos kratos uždaroje zonoje“ nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 22 val. 35 min., su Saugumo valdymo skyriaus specialistu J. S. (toliau – ir J. S.), Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu A. Š. (toliau – ir A. Š.), Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu K. L. (toliau – ir K. L.) priėjus prie kameros Nr. 4 ir atidarius kameros duris, pastebėjo kaip nuteistasis iki gyvos galvos L. S., gulėdamas lovoje kalba mobiliojo ryšio telefonu; nuteistasis, pamatęs pareigūnus, staigiu dešinės rankos judesiu bandė už galvos paslėpti telefoną; prie minėto nuteistojo priėjęs Saugumo valdymo skyriaus specialistas J. S. L. S. nurodė atsikelti iš lovos, o jam atsikėlus, ant nuteistojo pagalvės buvo rastas telefonas L8STAR su SIM kortele „Ežys“; nuteistajam buvo nurodyta pasiaiškinti raštu, tačiau nuteistasis atsisakė (b. l. 36);
Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas J. S. 2020 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo iki gyvos galvos L. S. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo“ nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 22 val. 35 min., uždarojoje zonoje užėjus į kamerą Nr. 4, nuteistojo L. S. lovoje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas L8STAR su SIM kortele „Ežys“; tuo metu nuteistasis gulėjo lovoje; pasiaiškinti raštu nuteistasis atsisakė; L. S. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus (b. l. 43).
Marijampolės PN 2020 m. rugsėjo 27 d. Protokolo Nr. 60/05-3220 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ duomenimis, L. S. atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 22 val. 35 min., kameroje Nr. 4 nuteistojo lovoje rasto mobiliojo ryšio telefono (b. l. 44).
Marijampolės PN 2020 m. rugsėjo 27 d. Nuteistojo asmens kratos protokole nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. buvo atlikta L. S. asmens krata ir jo daiktų patikrinimas, kurios metu nuteistojo lovoje rastas mobilaus ryšio telefonas L8STAR su SIM kortele „Ežys“; nuteistasis paaiškinimų dėl įvykio neteikė; atsisakė pasirašyti (b. l. 45).
Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos, įvertinant byloje esančius įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintas taisykles. Šiame straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis), o faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialistų V. C. ir J. S. parengtus tarnybinius pranešimus, Nuteistojo asmens kratos protokolą, Protokolą Nr. 60/05-3220 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“, daroma išvada, jog, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti šiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialistų V. C. ir J. S. tarnybiniuose pranešimuose L. S. padaryto pažeidimo aplinkybės apibūdintos nuosekliai, tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys neprieštarauja tarpusavyje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad su į kamerą Nr. 4 įėjusiais pareigūnais anksčiau nėra susidūręs, su jais turėjęs konfliktų. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai V. C. ir J. S., nustatydami L. S. padarytą teisės normų pažeidimą, būtų elgęsi šališkai, dėl asmeninių ar kitokių priežasčių būtų turėję suinteresuotumą siekti, kad pareiškėjas būtų nubaustas. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialistų V. C. ir J. S. veiksmai 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 22 val. 35 min. uždarosios zonos kameroje Nr. 4 buvo susiję su pareiškėjo duotu interviu žurnalistui, kurio metu jis paviešino faktus apie nuteistųjų kalinimo sąlygas Marijampolės PN.
Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų V. C. ir J. S. tarnybinių pranešimų duomenys patvirtina, kad, pareiškėjas kameroje Nr. 4 naudojosi mobiliuoju telefonu ir, pamatęs įėjusius pareigūnus, staigiu rankos judesiu tiesdamas ranką virš galvos, bandė jį paslėpti. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo nuteistiesiems draudžiamą daiktą – telefoną L8STAR su SIM kortele „Ežys“ ir juo naudojosi.
Pareiškėjas, ginčydamas Nutarimą, nurodė, kad prieš skiriant nuobaudą nebuvo aiškintasi, ar ginčo telefonu buvo padarytas nusikaltimas, ir kam šis telefonas priklausė (b. l. 2).
Minėta, kad Nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta už nuteistiesiems neleistinų daiktų turėjimą. Teisės aktuose imperatyvus reikalavimas dėl kiekvieno pažeidimo atlikti tyrimą nenumatytas, tyrimas atliekamas atsižvelgiant į pažeidimo padarymo faktines aplinkybes.
Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryto teisės normų reikalavimų pažeidimo aplinkybės buvo aiškios, pataisos įstaigos direktoriui skiriant nuteistajam nuobaudą už mobiliojo ryšio telefono, kaip draudžiamo daikto, turėjimą, neprivaloma nustatyti, ar jis buvo panaudotas vykdant nusikalstamą (-as) veiką (-as). Nuteistojo asmens kratos protokole nėra užfiksuota pareiškėjo pareikštų pretenzijų dėl kratos atlikimo, pareiškėjas dėl pas jį rasto mobiliojo ryšio telefono su SIM kortele paaiškinimų neteikė ir pasirašyti Nuteistojo asmens kratos protokole atsisakė (b. l. 45). Aplinkybę, kad pareiškėjas atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl įvykio, patvirtina Marijampolės PN 2020 m. rugsėjo 27 d. Protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 60/05-3220 (b. l. 44). Teismas tokį pareiškėjo elgesį vertina kaip atsisakymą bendradarbiauti su pareigūnais, todėl jo teiginiai, kad prieš skiriant nuobaudą nebuvo aiškintasi, iš kur įsigytas telefonas, ar telefonas nebuvo naudojamas vykdant nusikalstamas veikas, vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjo teiginį, kad Nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas (22 val. 35 min.) yra neteisingas, nes, pareiškėjo teigimu, pareigūnai 2020 m. rugsėjo 27 d. į kamerą Nr. 4 užėjo po 24.00 val., nes jis miegojo. Teismas pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenis, kaip įrodymus, įvertino kaip nekeliančius abejonių, todėl neturi pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta aplinkybe apie pažeidimo padarymo laiką.
Vertinant pareiškėjo teiginį, kad pažeidimui įrodyti turi būti pateiktas vaizdo kamerų įrašas, atsižvelgiama į Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 4/07-211 patvirtintos Marijampolės pataisos namų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkoje (toliau – Tvarka) įtvirtintas nuostatas. Tvarkos 1.6 punkte nustatyta, kad vienas iš vaizdo stebėjimo tikslų yra pareigūnų, kitų asmenų ir nuteistųjų nusikaltimų, teisės ir drausmės pažeidimų išaiškinimas ir prevencija, o pagal šios tvarkos 3.1 punktą, vaizdo stebėjimo įrašai sistemos laikmenose saugomi ne trumpiau kaip septynias paras, išimtinais atvejais atskiri vaizdo stebėjimo duomenys gali būti saugomi ir ilgiau, jei tokie duomenys reikalingi kaip įrodomoji medžiaga panaudoti ikiteisminiame ar kitame tyrime (b. l. 69-71).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad negali pateikti vaizdo registratoriaus įrašyto vaizdo įrašo, kadangi visi vaizdo stebėjimo įrašai sistemos laikmenose saugomi ne trumpiau kaip septynias paras (b. l. 53).
Bylos duomenimis, surašant Nuteistojo asmens kratos protokolą, Protokolą Nr. 60/05-3220 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“, pareiškėjas prašymo išsaugoti vaizdo kameros įrašus nepareiškė, prašymo peržiūrėti vaizdo kameros įrašų duomenis pareiškėjas nepareiškė ir Drausmės komisijos posėdžio metu ar Marijampolės PN direktoriui sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad per Tvarkos 3.1 punkte nustatyta terminą būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją prašymu leisti jam susipažinti su vaizdo kameros įrašu, kuriame užfiksuotas pažeidimo įvykis, ir (ar) prašęs jį išsaugoti ilgiau nei numatyta Tvarkoje ir toks jo prašymas būtų netenkintas. Teismas vertina, kad pareiškėjas, siekdamas nustatyta tvarka apskųsti, jo nuomone, nepagrįstą Nutarimą, elgėsi neaktyviai ir skundu į Kalėjimų departamento direktorių kreipėsi paskutinę nustatyto termino dieną. Taigi, akivaizdu, kad, praėjus Tvarkos 3.1 punkte nurodytam laiko tarpui, vaizdo kamerų įrašai nebuvo išsaugoti.
Pareiškėjas, ginčydamas Nutarimo teisėtumą, tvirtino, kad Drausmės komisijos posėdyje dalyvavo ne visi jos nariai, posėdyje nedalyvavo psichologė ir Drausmės komisijos narys K. L.. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad Drausmės komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė jos narių.
Vidaus tvarkos taisyklės nustato, kad drausmės komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių drausmės komisijos narių balsų dauguma; drausmės komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia drausmės komisijos pirmininko arba jį pavaduojančio komisijos nario balsas (154 punktas).
Marijampolės PN veikiančios Drausmės komisijos veiklą reglamentuojančių Pataisos įstaigos drausmės komisijos nuostatų 4 punkte nustatyta, kad Drausmės komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai; dėl svarbių priežasčių kai kuriems jos nariams neatvykus, Drausmės komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti Drausmės komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. parengto teikimo skirti L. S. nuobaudą teisėtumu.
Byloje pateikto Marijampolės PN Drausmės komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. teikimo Nr. 14107-3610 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ duomenimis, Drausmės komisijai Resocializacijos skyriaus specialistas K. P. pateikė medžiagą apie nuteistojo iki gyvos galvos L. S. 2020 m. rugsėjo 27 d. padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. kad uždaroje zonoje, apie 22 val. 35 min., pareigūnams užėjus į kamerą Nr. 4, L. S. lovoje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas L8STAR su SIM kortele "Ežys", ir kad nuteistojo veika kvalifikuota pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 2 dalį, 112 straipsnio 4 punktą.
Teismas sprendžia, kad Drausmės komisijos posėdyje buvo aptartos L. S. padaryto teisės normų pažeidimo faktinės aplinkybės; veiksmai, kuriais pareiškėjas padarė teisės aktų pažeidimus ir nurodytos pažeistos teisės aktų nuostatos; pareiškėją charakterizuojantys duomenys (t. y. kad jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas trisdešimt tris kartus, turi vienuolika galiojančių nuobaudų); Drausmės komisijos teikime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, redakcija galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.) 155 punktu, nutarta pataisos įstaigos direktoriui siūlyti L. S. skirti nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (b. l. 46).
Teismas daro išvadą, kad Drausmės komisijos teikimas atitinka Vidaus tvarkos taisyklių 155.1–155.7 punktuose nustatytus reikalavimus.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad jam buvo paskirta nuobauda, kuri nėra numatyta teisės aktuose. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kokios nuobaudos gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems gali būti skiriama vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Akivaizdu, kad pareiškėjui Nutarimu paskirta nuobauda yra numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje.
Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Teismas sprendžia, kad Kalėjimų departamento parengtoje Tarnybinio tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas netinkamai kvalifikuotas pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalyje suformuota nuostata siejama su nuteistųjų pareigomis laikytis teisės aktų jiems nustatytų reikalavimų bei jiems nustatytų atitinkamų elgesio taisyklių ir Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintu teisėtumo principu. Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad teisėtumo principas reikalauja, kad nuteistajam privalomas elgesio modelis ne tik būtų nustatytas įstatymo, bet ir būtų jam žinomas bei suprantamas arba būtų preziumuojama, kad jis yra jam žinomas. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pareiškėjui yra žinomos bendrosios ir specialiosios nuteistųjų teisės ir pareigos. Nutarime L. S. padarytas pažeidimas įrodytas, kvalifikuotas ir pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį, todėl nuorodos į jo veiką kvalifikuojančius Bausmių vykdymo kodekso BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 112 straipsnio 4 dalį neturėjo lemiamos įtakos pažeidimo įvertinimui.
Remiantis byloje įvertintų duomenų visetu, daroma išvada, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog L. S., turėdamas nuteistiesiems draudžiamą daiktą, t. y. telefoną L8STAR su SIM kortele „Ežys“, nesilaikė nuteistiesiems nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 21 punkto reikalavimus, kaip konstatavo Kalėjimų departamento direktorius priimtame Įsakyme.
Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje, kurioje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka, nurodyta, jog nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant šio kodekso 142 straipsnio 1 dalyje išvardintas nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas trisdešimt tris kartus, turi vienuolika galiojančių nuobaudų, todėl teismas sprendžia, kad L. S. nuobauda paskirta, nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje nustatytų taisyklių.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas, Marijampolės PN direktorius, priimdamas Nutarimą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimą ir išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusio Kalėjimų departamento priimtą Įsakymą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas vertina, kad vienas iš pagrindinių viešosios atsakomybės elementų yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga spręsti dėl kitų atsakomybės sąlygų. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad, nagrinėjant bylą, nustačius, jog Marijampolės PN, priimdami Nutarimą, nepažeidė materialiųjų ir procesinių teisės aktų, t. y. nesant neteisėtų veiksmų, kaip vieno iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.