- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-05
- Bylos Nr.
- ATP-873-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-004327-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo L. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. nutarimu L. I. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., ir paskyrė jam trijų šimtų penkiasdešimties litų baudą už tai, kad jis 2014 m. balandžio 11 d. 12.23 val. (teismo pastaba: administracinio teisės pažeidimo protokole – 12.33 val.) žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo virtuvėje yra girtaujama.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su nutarimu, L. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą. Teigia, kad jis specialiąsias tarnybas kvietė pagrįstai. Apelianto nuomone, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nes liudytojais neapklausė nei policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę pagal iškvietimą, nei G. Š., nei I. M.. L. I. atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nutarime neteisingai nurodė, jog byla išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant, nors jis dalyvavo teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados viršininkas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. I. apeliacinio skundo netenkinti.
L. I. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad L. I. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis melagingai iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 1). Apeliantas savo kaltę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė, nurodė, jog jis pareigūnus iškvietė dėl to, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje buvo girtaujama, ten jis buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamų asmenų. Teigė, kad atvykus policijai pareiškimo neparašė, nes su pareigūnais nebuvo susitikęs, nors kur buvo tuo metu, kai atvyko pareigūnai, jis nežino (arba savo kambaryje, arba išėjęs nusipirkti cigarečių).
Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas L. I. pateiktą versiją. Pirmiausia, teismas, neapklausė liudytojais policijos pareigūnų, kurie buvo nuvykę pagal apelianto pranešimą, taip pat nenustatė ir neapklausė liudytojomis Kaune, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje buvusių moterų, nors policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jiems atvykus nurodytu adresu, bendro naudojimo virtuvėje buvo maždaug septynios moterys ir du mažamečiai vaikai (b. l. 3, 5, 6). Be to, apylinkės teismas skundžiamame nutarime neanalizavo ir neįvertino apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis bendro naudojimo virtuvėje buvo sumuštas, dėl ko jis tą pačią dieną kreipėsi į medikus (b. l. 12).
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra naikintinas, L. I. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
L. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.