Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-05 · Byla Nr. ATP-873-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-05
Bylos Nr.
ATP-873-327/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-004327-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-873-327/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-004327-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 48.8; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo L. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. nutarimu L. I. pripažino pa­da­rius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažei­dimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., ir paskyrė jam trijų šimtų penkiasdešimties litų baudą už tai, kad jis 2014 m. balandžio 11 d. 12.23 val. (teismo pastaba: administracinio teisės pažeidimo pro­tokole – 12.33 val.) žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo virtuvėje yra girtaujama.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su nutarimu, L. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pa­nai­kinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą. Teigia, kad jis specialiąsias tarnybas kvietė pagrįstai. Apelianto nuomone, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nes liudytojais neapklausė nei policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę pagal iškvietimą, nei G. Š., nei I. M.. L. I. atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nutarime neteisingai nurodė, jog byla išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant, nors jis dalyvavo teismo posėdyje.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos ko­mi­sa­riato Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados viršininkas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. I. apeliacinio skundo netenkinti.

L. I. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­dimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai iš­aiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos reika­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pa­rei­gūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuos­tatų nesilaikė.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad L. I. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis melagingai iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 1). Apeliantas savo kaltę pir­mo­sios instancijos teismo posėdžio metu neigė, nurodė, jog jis pareigūnus iškvietė dėl to, kad Kau­ne, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje buvo girtaujama, ten jis buvo užpultas ir su­muš­tas nepažįstamų asmenų. Teigė, kad atvykus policijai pareiškimo neparašė, nes su pareigūnais nebu­vo susitikęs, nors kur buvo tuo metu, kai atvyko pareigūnai, jis nežino (arba savo kambaryje, arba išėjęs nusipirkti cigarečių).

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teis­mas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiš­ki­ni­mus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įro­dy­mais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­me­nų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines prie­mones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagri­nė­jan­čiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teis­mas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­singumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remia­si, o kitus atmeta.

Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesinaudojo įstatymo sutei­kia­mo­mis galimybėmis, tikrindamas L. I. pateiktą versiją. Pirmiausia, teismas, neapklausė liu­dytojais policijos pareigūnų, kurie buvo nuvykę pagal apelianto pranešimą, taip pat nenustatė ir neap­klausė liudytojomis Kaune, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje buvusių mote­rų, nors policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jiems atvykus nurodytu adresu, bendro naudojimo virtuvėje buvo maždaug septynios moterys ir du mažamečiai vaikai (b. l. 3, 5, 6). Be to, apylinkės teismas skundžiamame nutarime neanalizavo ir neįvertino ape­lianto nurodytos aplinkybės, jog jis bendro naudojimo virtuvėje buvo sumuštas, dėl ko jis tą pačią dieną kreipėsi į medikus (b. l. 12).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplin­ky­bių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvir­ti­nan­čių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užda­vi­nius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiks­liai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­linti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra naikintinas, L. I. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

L. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą ir grąžinti adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas