Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK Varėnos R PK) Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2009-03-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 716425 (toliau – Protokolas) dėl R. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., nes R. J. 2009-03-13 apie 12.00 val., Varėnos rajone, kelio Babriškės-Varėna-Eišiškės 12,770 kilometre, vairuodama automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, sukdama į kairę pusę, nedavė kelio ją lenkiančiai transporto priemonei Mercedes Benz S350, v. n. (duomenys neskelbtini) todėl su ja susidūrė ir apgadino abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 161 p. reikalavimus (b. l. 11, 16, 22, 23).

Alytaus AVPK Varėnos R PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyr. specialistas, išnagrinėjęs R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-03-27 nutarimu Nr. E 716425 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis LR ATPK 30 str. 30² str. ir 127 str. 2 d., R. J. paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 8, 17).

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra LR ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai yra patenkintos visos sąlygos, t. y.: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašoma tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas.

Kaip matyti iš Protokolo, jame R. J. suformuluotas kaltinimas dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. kad R. J. 2009-03-13 apie 12.00 val., Varėnos rajone, kelio Babriškės-Varėna-Eišiškės 12,770 kilometre, vairuodama automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, sukdama į kairę pusę, nedavė kelio ją lenkiančiai transporto priemonei Mercedes Benz S350, v. n. (duomenys neskelbtini) todėl su ja susidūrė ir apgadino abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė KET 161 p. reikalavimus (b. l. 11, 16, 22, 23).

KET (KET redakcija aktuali administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) 161 p. reglamentuoja, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Pagal LR ATPK 127 str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (...).

Teismas pažymi, kad administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 127 str. 2 d. kilti yra svarbus ne tik veikos padarymas – KET pažeidimas, bet ir pasekmės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas bei priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Pasekmės ir priežastinis ryšys yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementai, kurie administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir pati veika, turi būti įrodyti. Taip pat pastebi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Byloje esantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. 2009-03-13 paaiškinimas Alytaus AVPK Varėnos R PK, pateiktas iš karto po eismo įvykio tvirtina, kad ji 2009-03-13 apie 12.00 val. Vytauto g. važiavo iš darbo namo. Kadangi ji ketino sukti į Žiedo g., todėl pakankamai anksti, prieš sukdama į kairę, pradėjo rodyti kairįjį posūkio signalą, sulėtino greitį iki 23-30 km/h ir stebėjo, kas vyksta už jos vairuojamos transporto priemonės. Paskui jos vairuojamą automobilį važiavęs baltos spalvos krovininis mikroautobusiukas taip pat sulėtino greitį. Kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, yra draudžiama lenkti, nes apie 400 m. tęsiasi ištisinė kelio linija. Sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis yra „T“ formos. Pažymėjo, kad prieš pradėdama manevrą, pasižiūrėjo į šoninį kairįjį veidrodėlį, kuriame matė minėtą autobusiuką. Įsitikinusi, kad iš paskos važiuojanti transporto priemonė sulėtino greitį, pradėjo sukti į kairę pusę ir pajuto stiprų smūgį į automobilio kairįjį šoną. Į jos vairuojamą transporto priemonę įsirėžęs Mercedes Benz markės automobilis jos vairuojamą automobilį stūmė kelio danga. Mercedes Benz markės automobilis kirto ištisinę kelio liniją ir atlikdamas dvigubą lenkimą, sukėlė eismo įvykį (b. l. 9, 20).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. paaiškinimus, kad ties sankryža yra ištisinė kelio linija, patvirtina Autoavarijos vietos schemoje užfiksuotas kelio Babriškės-Varėna-Eišiškės horizontalusis ženklinimas (b. l. 10, 21, 22).

Iš autoavarijos vietos schemos matyti, kad ties eismo įvykio vieta iki posūkio į kairę yra ištisinė siaura linija 1.1 reiškianti, jog ji skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą (KET 3 priedas „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“). Pagal minimą Autoavarijos vietos schemą, nuo pažymėtos ištisinės linijos pradžios iki sankryžos ištisinės linijos ilgis yra 180 m. (vienas schemos langelis lygus 1 m.). Joje taip pat pažymėta, kad prieš ištisinę liniją yra siaura brūkšninė – artėjimo linija 1.6, kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių (KET 3 priedas „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“). Schemoje pažymėta ir siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas (1.7), žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms ir tarptautiniams keliams. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių (KET 3 priedas „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“) (b. l. 10, 21, 22).

Anksčiau nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl kelio atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, horizontalaus ženklinimo, patvirtina ir byloje esančios 2009-03-31 fotonuotraukos, kurias administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. pridėjo prie skundo (b. l. 12, 13).

Byloje esantis policijos pareigūno 2009-03-13 tarnybinis pranešimas tvirtina, kad dėl 2009-03-13 įvykusio eismo įvykio administracinėn atsakomybėn buvo patraukta ne tik R. J., bet ir Mercedes Benz automobilio vairuotojas A. T. (A. T.). Jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už LR ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nes minimo eismo įvykio metu pažeidė KET 8 p. (b. l. 23).

Teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) ir kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (LR ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai yra įstatymo nustatyta tvarka gauti parodymai apie byloje jiems žinomas aplinkybes. Tai duomenys, kurie priskiriami prie pirminių įrodymų, nes neegzistuoja tarpinė grandis tarp įrodymų ir įrodinėjamųjų faktų. Teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu automobilio važiavimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Administracinio teisės pažeidimo protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio – policijos pareigūnų teiginių – išraiška. Protokolas vien dėl to, kad informacija jame pateikta rašytine forma, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai – nepatikimi dėl tos priežasties, kad jis apkaltintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04).

Teismas akcentuoja, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ABTĮ 57 str. 6 d.).

LR ATPK 250 str. 1 p. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (LR ATPK 257 str., LR ABTĮ 57 str. 6 d.): Protokolą (b. l. 11, 16), R. J. 2009-03-13 paaiškinimą Alytaus AVPK Varėnos R PK (b. l. 9, 19) ir jos paaiškinimus teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), Autoavarijos vietos schemą (b. l. 10, 21, 22), policijos pareigūno 2009-03-13 tarnybinį pranešimą (b. l. 23) ir fotonuotraukas (b. l. 12, 13), daro pagrįstą išvadą, kad Mercedes Benz S350, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. T., kirsdamas ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sutrukdė automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojai R. J. atlikti kairįjį posūkį. Tokie Mercedes Benz vairuotojo A. T. veiksmai buvo pagrindine priežastimi 2009-03-13 eismo įvykiui Varėnos rajone, kelio Babriškės-Varėna-Eišiškės 12,770 kilometre kilti (KET 142 ir 145.1 p.) A. T. negalėjo atlikti lenkimo manevro, t. y. išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Jis privalėjo važiuoti paskui jo vairuojamą automobilį važiavusią transporto priemonę arba apvažiuoti ją iš dešinės pusės.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinėn atsakomybėn R. J. buvo patraukta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl jos skundas tenkintinas. Nutarimas, kuriuo R. J. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal LR ATPK 127 str. 2 d., naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. J. atžvilgiu nutrauktina nenustačius jos veiksmuose LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str. ir 250 str. 1 p., teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą patenkinti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyr. specialisto 2009-03-27 nutarimą Nr. E 716425, kuriuo R. J., vadovaujantis LR ATPK 30 str. 30² str. ir 127 str. 2 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio piniginė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. J. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.