- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2-1666-911/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15702-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Atsakovas
- J. U.
- Kategorijos
nedalyvaujant ieškovės bankrutavusios J.Urnikienės individualios įmonės atstovui bankroto administratoriui M. Ž., atsakovei J. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios J. Urnikienės individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. Ž., ieškinį atsakovei J. U. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 9499,88 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-05 nutartimi iškėlė J.Urnikienės individualiai įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. Ž. ir įpareigojo Įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nurodo, kad įmonės savininkė J. U. nustatytos pareigos iki šiol neįvykdė ir įmonės dokumentų, turto ir savo turimo turto sąrašo bankroto administratoriui nėra perdavusi. Teigia, kad už paminėtos pareigos nevykdymą Klaipėdos apygardos teismas 2017-07-19 nutartimi skyrė atsakovei baudą. Ieškovės teigimu, atsakovė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė ir žinodama realią įmonės finansinę būklę neįgyvendino jai įstatyme nustatytos pareigos, todėl privalo atlyginti tokiais savo veiksmais sukeltus ieškovo nuostolius. Teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jos, kaip įmonės vadovės ir savininkės Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimu – juridinio asmens vadovo ir/ar įmonės savininko (dalyvio) pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o šiuo atveju pareiškimą teismui dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius. Ieškovė teigia, kad įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – VSDFV) ėmė formuotis nuo 2013 m. rugsėjo mėn., kai iki 2013-09-30 nebuvo sumokėti mokesčiai už 2013 m. rugsėjo mėn. Nuo 2013-09-30 įmonė VSDFV Klaipėdos skyriui priskaičiuotų mokesčių nebemokėjo, todėl ieškovės įsipareigojimai šiam kreditoriui nuo 2013-09-30 buvusio 6,07 Eur (20,96 Lt) įsiskolinimo išaugo iki 4505,95 Eur. Todėl, ieškovės teigimu, įmonė jau 2013-09-30 buvo nemoki, kadangi įmonės įsiskolinimas kreditoriams reguliariai didėjo, tuo tarpu įmonė jokio turto neturėjo, vėliau jo neįgijo ir su kreditoriais neatsiskaitė. Dėl to, jog atsakovė neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kilusios žalos dydis sudaro 9499,88 Eur sumą, kuri susideda iš 4499,88 Eur skolos VSDFV Klaipėdos skyriui ir 5000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimo. Bankroto administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo ir kreditorių visuotinio susirinkimo nustatytas administravimo išlaidas, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka. Kadangi įmonės turto, iš kurio turėtų būti išmokamas atlyginimas administratoriui ir padengiamos administravimo išlaidos, nėra, todėl savo esme nesumokėtas administratoriaus atlyginimas ir nepadengtos administravimo išlaidos yra padaryta žala įmonei. Nurodo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, todėl atsakovė privalo atlyginti Ieškovo patirtus nuostolius.
2018-03-14 teisme gauti ieškovės paaiškinimai, kuriose nurodyta, kad bankrutavusios J.Urnikienės individualios įmonės kreditorių susirinkimas 2017-08-10 susirinkime nutarimu Nr. 7 patvirtino 5000 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir šią sumą iš esmės paskirstė taip, kad bankroto administratoriaus atlyginimui skiriama 5000 Eur suma, o bankroto administravimo išlaidos (antstolio, finansininkų, teisininkų, juridinių asmenų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrų paslaugoms apmokėti, kurui, kanceliarinėms prekėms įsigyti, dokumentų archyvavimui, pašto, telekomunikacinių ir kitoms būtinoms išlaidoms apmokėti) – apmokamos iš bankroto administratoriaus atlyginimui skiriamų lėšų, tai yra iš 5000 Eur sumos. Nurodo, kad paminėtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis, todėl įmonė turi įsipareigojimą sumokėti bankroto administratoriui atlyginimą už jo atliekamą darbą, o administratorius turi pagrįstą reikalavimo teisę gauti atlygį už įmonės bankroto administravimą, tai yra už ĮBĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų jam pareigų vykdymą administruojant įmonę.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. 2018-05-14 teisme gautas ieškovės raštas, kuriuo prašo bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei ieškinys ir šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tai yra paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu Debreceno g. 47-138, Klaipėda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1126-826/2017 iškėlė bankroto bylą J.Urnikienės individualiai įmonei, bankroto administratoriumi paskyrė M. Ž. ir įpareigojo bankrutuojančios J.Urnikienės individualios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą (e.b.l. 8-9). Remiantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniu 2017-03-17 išrašu nustatyta, kad įmonei nuo 1995-09-28 vadovavo J. U. (e.b.l. 10-12). Aplinkybę, jog atsakovės vadovaujamos įmonės įsiskolinimai VSDFV susidarė nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, patvirtina 2017-10-13 informacija apie J.Urnikienės individualios įmonės įmokas ir delspinigius (e.b.l. 20-21). Atsakovei nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, Klaipėdos apygardos teismas 2017-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1126-826/2017 skyrė atsakovei 800 Eur baudą (e.b.l. 18-19). Klaipėdos apygardos teismas 2017-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1126-826/2017 patvirtino bankrutuojančios J.Urnikienės individualios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tai yra patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą 4505,95 Eur sumai (e.b.l. 13-14). Remiantis ieškovo pateiktu 2017-08-10 bankrutuojančios J.Urnikienės individualios įmonės kreditorių susirinkimo protokolu Nr.1 nustatyta, kad kreditoriai patvirtino 5000 Eur įmonės bankroto administratoriaus atlyginimą (e.b.l. 15-17). Iš 2018-04-27 išankstinės sąskaitos – faktūros matyti, kad už J.Urnikienės individualios įmonės bankroto administravimą buvo išrašyta 5000 Eur sąskaita bankrutavusiai J.Urnikienės individualiai įmonei (e.b.l. 52), bankroto administratoriaus patirtas išlaidas administruojant įmonę patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (e.b.l. 53-55). Atsakovė prašomo priteisti žalos dydžio bei jos pagrįstumo neginčija (CPK 12, 178 straipsniai).
Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pareiga dėl ieškovo nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo savo kaltės dėl laiku nesikreipimo iškelti bankroto bylą, tai yra kaltės prezumpcijos nepaneigė. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-05 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1126-826/2017 matyti, kad dėl J. U. individualios įmonės bankroto iškėlimo kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (b.l. 8-9). Ieškovė nurodo, kad pagal kreditorinius reikalavimus J. U. įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais nuo 2013 metų. Aplinkybę, jog atsakovės vadovaujamos įmonės įsiskolinimai VSDFV susidarė nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, patvirtina 2017-10-13 informacija apie J. Urnikienės individualios įmonės įmokas ir delspinigius (e.b.l. 20-21). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei, einant J.Urnikienės individualios įmonės vadovo pareigas, įmonės būklė 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo sunki, nes įmonė nemokėjo privalomų mokėjimų, jos įsiskolinimas kreditoriui didėjo, turto neturėjo (e.b.l. 20-22), tačiau atsakovė dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, tai yra atsakovės delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui. Aplinkybė, kad ieškovui kilo žala, rodo, kad atsakovė neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Žala atsirado dėl atsakovės neveiklumo, tarp žalos ir neveikimo yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovė buvo įmonės vadovė, todėl jai tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Žala šiuo atveju yra kreditoriniai įsipareigojimai (skolos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikoma, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 4499,88 Eur žalos atlyginimą kreditoriams (e.b.l. 6-7, 13-14) yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Ieškovas prašo priteisti 5000 Eur įmonės bankroto administratoriaus atlyginimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017-08-10 bankrutuojančios J.Urnikienės individualios įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą - atlyginimas bankroto administratoriui 5000 Eur, į šią sumą yra įskaitytos ir bankroto administravimo išlaidos (e.b.l. 15-17). Byloje įrodymų, kad atsakovė kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatą ginčijo, nėra (CPK 178 straipsnis). Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).Teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 5000 Eur atlyginimą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pripažintina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų - nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai ir ieškovė patyrė 9499,88 Eur dydžio žalą. Nustatyta, kad atsakovės žalą ieškovei sudaro 4499,88 Eur suma nepatenkintų kreditorinių reikalavimų ir 5000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas, į kurį yra įskaitytos ir bankroto administravimo išlaidos , tai yra iš viso 9499,88 Eur dydžio žala. Minėtą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas (atsakovė), kadangi jai kyla civilinė atsakomybė (CK 6.247 straipsnis). Atsakovei laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, stengiantis padengti įsiskolinimą kreditoriams, būtų buvę galima išvengti patirtos žalos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2017-12-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 214 Eur žyminis mokestis ir 5,46 Eur pašto išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 9499,88 Eur (devyni tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt devyni eurai aštuoniasdešimt aštuoni centai) nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 9499,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai J.Urnikienės individualiai įmonei, į.k. 141281445.
Priteisti valstybei iš atsakovės J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 214 Eur (du šimtai keturiolika eurų) žyminį mokestį ir 5,46 Eur (penki eurai keturiasdešimt šeši centai) pašto išlaidas valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.