Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-640-437/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-28
Bylos Nr.
II-640-437/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimondas Blauzdžius
Nukentėjusysis
V. P., P. P.
ATP byla Nr. II-640-437/2008
Procesinio sprendimo kategorija 37
NUTARTIS(S)Vilnius, 2008 m. gegužės 28 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei, dalyvaujant nukentėjusiesiems V. P., P. P., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovei Vaidai Misiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. R. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patrauktas administracinėn atsakomybėn A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2008-01-09 nutarimą, kuriuo jam pagal LR ATPK 188 str. paskirta 150 litų bauda. A. R. nubaustas už tai, kad jis 2007-11-11 savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, neturėdamas projektinių dokumentų, atitvėrė bei uždarė rakinamais garažo vartais automobilių parkavimo vietas Nr. 17 ir 18 bei V. ir P. P. nuosavybės teisėmis priklausančią parkavimo vietą Nr. 19 adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo neteisėtai apribojo galimybę naudotis parkavimo vieta, priklausančia jiems nuosavybės teisėmis.

Šalies argumentai

A. R. skundžia nutarimą, prašo jį panaikinti. Skundą motyvuoja tuo, kad pažeidimo nepripažįsta. Teigia, jog įsigijus butą 2001 metų gruodžio mėnesį, buvo pradėta naudotis ir 29,90 kv.m. garažu. Parkavimo vietų Nr. 17 ir Nr. 18. Įsikeliant į butą garažo vartai jau buvo įrengti. Garažas įrengtas tarp laikančiųjų namo konstrukcijų - kolonų. Turtas registruotas sutuoktinės M. R. vardu. Trečias automobilis ten netelpa. Mano, kad atsakomybę turėtų prisiimti buvęs GNSB pirmininkas, kuris V. P. ir P. P. pardavė automobilio parkavimo vietą Nr. 19, nes trečias automobilis tarp kolonų netelpa. Toje vietoje buvo suprojektuotos dvi automobilių stovėjimo vietos, o parduotos trys. A. R. pripažįsta, kad neleidžia šiems asmenims naudotis automobilio stovėjimo vieta Nr. 19, nes automobilių stovėjimo aikštelę įsigiję R.. A. R. neigia pastatęs metalinius garažo vartus. Tvirtina, kad perkant butą su automobilių stovėjimo aikštele, metaliniai vartai jau buvo pastatyti.

Nukentėjusieji V. P. ir P. P. skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad butą pirko su garažu. R. jiems geranoriškai davė garažo raktą ir leido statyti mašiną. Po kurio laiko grįžęs iš užsienio A. R. automobilių stovėjimo vieta naudotis nebeleido.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė A. R. skundą prašė atmesti, paaiškino, kad pagal projektus vartai automobilių stovėjimo aikštelėms nenumatyti, todėl manytina, kad jie buvo pastatyti vėliau.

Liudytoja apklausta N. Š. paaiškino, kad ji yra nukentėjusiųjų V. P. ir P. P. mama. Vaikams tapus buto ir automobilio stovėjimo aikštelės savininkais, ji nuėjusi pas R. žmoną, kuri davė raktus nuo garažo ir jos sūnus apie pusę metų garažu naudojosi. Iš užsienio grįžęs A. R. automobilio stovėjimo aikštele naudotis nebeleido. Buvęs jos vaikams dabartiniu metu priklausančio buto savininkas K. B. sakęs, kad garažo vartus pastatė būtent A. R..

Liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad 2004 metais jis butą ir automobilių stovėjimo aikštelę Nr. 19 pardavė V. P. ir P. P.. Kaimynė R. liudytojui sakiusi, kad metalinius vartus pastatė jos vyras A. R..

Skundas atmestinas. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai išsiaiškino bylos aplinkybes, teisingai taikė įstatymą. LR ATPK 188 str. savavaldžiavimą apibrėžia kaip savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų interesams. A. R. veika pilnai atitinka šią pažeidimo sudėtį. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad A. R., nesilaikydamas nustatytos tvarkos, savavališkai atitvėrė V. P. ir P. P. nuosavybės teisėmis priklausančią automobilio parkavimo vietą Nr. 19, (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir neteisėtai jiems apribojo galimybę šia vieta naudotis. V. P. ir P. P. nuosavybės teisę į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę patvirtina Valstybės įmonės registro centro Vilniaus filialo 2005-02-01 pažymėjimas (b.l. 22), kuriame nurodyta, kad jiems nuosavybės teise priklauso automobilių stovėjimo aikštelė R1-1 (29/1000 iš 897,23 kv.m.). A. R. neigia, kad būtent jis pastatė metalinius vartus, tačiau tą aplinkybę patvirtino liudytojas K. B., nurodydamas, jog šią informaciją žino iš A. R. sutuoktinės. Liudytoja N. Š. patvirtino, kad K. B. jai sakęs, jog garažo vartus pastatė būtent A. R.. Tokiais K. B. parodymais netikėti pagrindo nėra. Aplinkybę, kad V. P. ir P. P. neleidžia naudotis nuosavybe A. R. pripažįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., 129 str.,

nutarė:

A. R. skundą atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjas Raimondas Blauzdžius