- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-191-135-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- D. U., ir G
- Kategorijos
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-135/2008
Teisėjas Vytautas Butvilas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 9 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-03-17 nuosprendžio, kuriuo D. U. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-29 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė D. U. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. U. nuteistas už tai, kad jis 2007-12-01 apie 01 val. Pagomerčių k., Radviliškio r., veikdamas su padėjėju G. K., įsibrovęs į J. J. garažą, pasikėsino pagrobti J. J. priklausantį 2500 Lt vertės automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesugebėjo užvesti automobilio variklio.
Be to, D. U. nuteistas už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kartu su G. K. įsibrovę į J. J. gyvenamąjį namą, pagrobė J. J. priklausančius 2131,60 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Apelianto teigimu, jis J. J. atsiprašė, šis jam atleido. Nuteistasis nurodo atlyginęs padarytą žalą. Jis dirbo pas J. J. trejus metus, tačiau jam nebuvo sumokėta. Būdamas laisvėje jis mokėsi (miestas) technologijų ir verslo mokykloje, ėjo į vienuoliktą klasę, mokslai sekėsi gerai, grįžęs į kaimą pas tėvus padėdavo jiems ūkio darbuose. Jis pasižada nebenusikalsti, anksčiau jį versdavo vogti dėdė. Laisvės atėmimo vietoje jam labai sunku, kiti kaliniai jį muša, žemina, atiminėja laiškus. D. U. apeliaciniu skundu prašo sumažinti paskirtą bausmę arba skirti baudą ar viešuosius darbus.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį bei ją papildančią ir individualizuojančią specialią nepilnamečiams taikomų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. Skirdamas D. U. bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgė ir į LR BK 91 str. įtvirtintus bausmės individualizavimo nepilnamečiams ypatumus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad D. U. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, įvertino D. U. asmenybę, tai, kad jis nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau du kartus teistas taipogi už nusikaltimų nuosavybei padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, teismas pripažino D. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 238). To, kad, kaip nurodo nuteistasis, nukentėjusysis J. J. nesumokėjo jam už darbą, nepatvirtina bylos medžiaga, be to, tai nepateisina nusikaltimų padarymo ir nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Tai, kad, pasak apelianto, anksčiau jį versdavo vogti dėdė, neturi jokio ryšio su šia byla, šiuo atveju jis buvo nusikaltimų iniciatorius, veikė kartu su kitu nepilnamečiu. Kad nuteistasis būdamas laisvėje mokėsi, yra teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau neatsveria aukščiau aptartų jį bei jo veikas apibūdinančių duomenų. Aptarti duomenys rodo, kad D. U. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia pasitaisyti, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti nepakanka. Teismas išanalizavo bei tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes, jų visumą ir D. U. skyrė žymiai mažesnes negu straipsnio sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes. Po to, pritaikęs LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 64 str. 1 d., 3 d. numatytas bausmių bendrinimo taisykles, skyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant nurodytų įstatyminių nuostatų. Nors nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo vietoje jam labai sunku, kiti kaliniai jį muša, žemina, atiminėja laiškus, tai neturi įtakos paskirtai bausmei, nėra bausmės švelninimo pagrindas.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam D. U. paskyrė teisingą bausmę. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo D. U. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti, skiriant švelnesnę jos rūšį ar mažinant jos dydį, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.