Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. A. Ž., jo atstovui advokatui S. M.,

išnagrinėjusi P. A. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. Ž. 2016-11-01, apie 1.22 val., Vilniuje, L. A. g. 14, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., reikalavimus, nes vairavo automobilį L. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,64 promilių (pritaikius paklaidą 0,62 prom.), girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu P. A. Ž. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2016-10-31 dieną prieš medžioklę išgėrė viena taurelę stipraus alkoholinio gėrimo ir medžioklės pabaigoje dar vieną. Pirmą kartą pavartojo alkoholį apie 16.30 val., po to apie 20.00 val. Daugiau negėrė. Jautėsi labai gerai, neapsvaigęs nuo alkoholio. Buvo įsipareigojęs vairuoti ir parvežti kitus medžiotojus. Grįžo po medžioklės į miestą, prie draugo namo draugas sukonfliktavo su savo kaimynu. Iškvietė policiją, konfliktui malšinti. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis pasakė, kad vairavo automobilį, nes nebuvo prasmės neigti. Policijos pareigūnai pasiūlė pasitikrinti girtumą. Jis net neprieštaravo. Medžiotojus nuvežė į policiją, o jis liko laukti Kelių policijos pareigūnų, nes alkotesterio parodymai rodė virš 0,6 promilių girtumą. Policijos pareigūnams neneigė, kad vairavo automobilį išgėręs (b. l. 16-17).

Teismo posėdžio metu liudytojas ekspertas J. M. P. paaiškino, kad nuo alkotesterio parodymų užfiksavimo iki kraujo paėmimo praėjo 103 minutės. Valandos bėgyje alkoholis kraujyje skaidosi minimaliai 0,1 promilės ir maksimaliai 0,25 promilės. Ypatingais atvejais per valandą išsiskaidyti alkoholio iš kraujo gali 0,3 promilės. Šiuo atveju kraujyje buvo nedidelė koncentracija alkoholio ir pažeidėjas nėra stipriai geriantis žmogus, todėl apskaičiuojant galima taikyti kraujyje sudegančio alkoholio 0,1 promilės kiekį. Nors taikant ir didžiausiąją 0,25 alkoholio sudegimo promilių kiekį, esmė nesikeičia. Praėjus 103 minutėms galima apskaičiuoti. Tikrinimo metu alkoholio kraujyje buvo 0,31 promilės, pridedant per tą laiką sudegantį kiekį promilėmis 0,17 gaunasi 0,48, tai jau viršija leistiną normą. O jei imsime didžiausią promilių per valandą sudegimo kiekį 0,25 promiles, praėjus 103 minutėms 0,4 promilės, taip pat gausis neleistina norma. Alkotesterio parodymai ne visuomet būna tokie tikslūs, kaip kraujo tyrimai. Tai gali priklausyti nuo esančio oro plaučiuose, pūtimo intensyvumo. Kraujo tyrimų rodmenys yra objektyvesni. Paklaida atliekant kraujo tyrimus yra 0,03 promilės alkoholio kraujyje. Iš esmės nagrinėjamu atveju tai rezultato nekeičia. Valanda skaičiavimui yra patogesnis intervalas. Nustatant alkoholio kiekį kraujyje galima vieną valandą rasti alkoholio, kitą nebe. Svarbu kokiu metu alkoholis pasišalino iš kraujo. Nagrinėjamu atveju alkoholio kiekis viršijo leistiną girtumo kiekį.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad tvirtina tarnybinį pranešimą. Jo porininkas tikrino A. Ž. girtumą. Įvykio vietoje konfliktavo asmenys, kurie turėjo ginklus ir buvo neblaivūs. Vienas iš konfliktuojančių asmenų, pareiškėjas, pasakė, kad A. Ž. vairavo automobilį. A. Ž. iš visos kampanijos buvo blaiviausias. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Alkotesterį panaudojo ne todėl, kad jis vairavo, bet todėl, kad A. Ž. turėjo ginklą, būdamas neblaivus. Iškvietus kelių policijos patrulius, jiems buvo atiduotas alkotesterio kvitas su parodymais dėl A. Ž. girtumo. Paties vairavimo fakto liudytojas nematė, bet apie tai informavo vienas iš konfliktuojančių asmenų, kuris vėliau parašė pareiškimą. Antrą kartą pažeidėjui girtumo nenustatinėjo. Nustatant girtumą jie laikosi nustatytų taisyklių. Prie pažeidėjo akių išima alkotesterio antgalį. A. Ž. neprieštaraudamas pasitikrino girtumą. Jis vizualiai atrodė normaliai, nebuvo toks girtas, kaip jo kolegos, kurie buvo daug girtesni, tačiau ir nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Teismo posėdžio metu liudytojas N. R. paaiškino, kad gavo iškvietimą dėl muštynių. Įvykio vietoje rado konfliktuojančius asmenis. Jie turėjo ginklus, buvo neblaivūs. Vienas iš konflikto dalyvių nurodė, kad A. Ž. vairavo automobilį. Jis (N. R.) vairavimo fakto nematė. Iš to dalyvio buvo paimtas pareiškimas, kurio pagrindu buvo surašytas protokolas A. Ž.. Protokolą surašė kelių policijos patruliai. A. Ž. girtumas buvo nustatinėjimas dėl to, kad jis turėjo ginklą, būdamas neblaivus. Jis (N. R.), paklausė kuris iš konflikto dalyvių yra blaivus ir galės pasirūpinti ginklais. A. Ž. teigė, kad ginklais gali pasirūpinti jis. Dėl to tikrino jo girtumą. A. Ž. sutiko tikrintis blaivumą, sakė, kad vartojo nedidelį kiekį alkoholio, bet jaučiasi gerai. Pagal taisykles jie neturi girtumo nustatinėti kelis kartus. Nesiūlė tikrintis girtumo antrą kartą, nes nematė reikalo. Pats pažeidėjas taip pat to nereikalavo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio A. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2016 lapkričio 1 dieną apie 00.50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad L. A. g. 14 konfliktas kieme, muštines. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas I. N., kuris paaiškino, kad kieme tarp L. A. g. 14-16 namų vidury važiuojamosios dalies sustojo automobilis L. R., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš L. R. išlipo trys vyrai apsirengė medžiokliniais rūbais ir pradėjo krauti daiktus iš automobilio. Kadangi pranešėjui reikėjo išvažiuoti iš kiemo, o automobilis L. R. trukdė eismui, I. N. priėjo prie vyrų ir paprašė patraukti automobilį į šoną, kad jis galėtu išvažiuoti, vyrai liko labai nepatenkinti tokių prašymu ir užpuolė I. N., pradėjo jį stumdyti ir mušti. Įvykį matė liudytoja N. S. (jos pareiškimas pridedamas). Policijos pareigūnams bendraujant su L. R. vairuotoju P. A. Ž., nuo jo jautėsi ryškus alkoholio kvapas, patikrinus vyrą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,64 promilių girtumas. Kadangi policijos pareigūnai vairavimo fakto nematėme, iš I. N. buvo priimtas pareiškimas į įvykio vietą iškviestas kelių policijos ekipažas protokolui surašyti.

Alkotesterio kvito duomenimis, P. A. Ž. 2016-11-01, 1.22 val., nustatytas lengvas, 0,64 promilių, girtumo laipsnis (b. l. 6).

Iš patikros sertifikato kopijos matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2017 m. sausio 26 d. (b. l. 5).

Pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo duomenimis, P. A. Ž. 2016-11-01, 02.10 val., nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo.

I. N. pareiškimo duomenimis nustatyta, kad 2016-11-01, apie 00.40 val., Vilniuje, L. A. g. 14-16 namų kieme pastebėjo važiuojantį automobilį L. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotojas sustojo ir neleido jam pravažiuoti pro bromą, esantį L. A. g. 14 kieme. Iš automobilio išlipo vienas iš trijų vyrų neaukšto ūgio apie 168 cm su medžiotojo rūbais. Po to įvyko incidentas ir visi trys vyrai jį užpuolė (b. l. 4).

Specialisto išvados T-A 7852/16(01) duomenimis nustatyta, kad P. A. Ž. kraujyje, paimtame 2016 m. lapkričio 1 d. 03.05 val., rasta 0,31 promilių etilo alkoholio.

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1223 matyti, kad alkotesteriu P. A. Ž. 2016-11-01, 03.08 val., ir 03.23 val., nustatytas 0,27 promilių girtumas (b. l. 6).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. A. Ž. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl pažeidėjas baustinas.

Asmuo baudžiamas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumas. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad P. A. Ž. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis vairavo transporto priemonę, kai jo apsvaigimas viršijo teisės aktuose numatytą leistiną maksimalią tokio apsvaigimo ribą.

Iš liudytojų A. G. ir N. R. parodymų, duotų teisme, matyti, kad gavo iškvietimą dėl muštynių. Įvykio vietoje rado konfliktuojančius asmenis, kurie turėjo ginklus, buvo neblaivūs. Vienas iš konflikto dalyvių nurodė, kad automobilį vairavo P. A. Ž.. Pats pažeidėjas taip pat neneigė vairavęs automobilį. Patikrinus jį alkotesteriu, buvo nustatytas 0,64 promilių girtumas. Liudytojų duoti parodymai visiškai atitinka A. G. tarnybiniame pranešime, alkotesterio rodmenų kvite užfiksuotus duomenis. Policijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu P. A. Ž. neblaivumas nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0132. Alkotesterio matuoklio rodmenų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo. Teigtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumas neparodo tokios asmens būsenos, kuri buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Akivaizdu, jog asmens organizmas per tam tikrą laiko tarpą skaido etilo alkoholį ir jo kiekis organizme mažėja. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių realių vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, kurie būtų galėję nulemti neteisingą neblaivumo lygmens nustatymą. Čia teismas pastebi ir tai, kad aplinkybė, jog P. A. Ž. organizme skirtingu metu buvo nustatytas skirtingas etilo alkoholio kiekis, neleidžia abejoti alkotesterio matuoklio rodmenų teisingumu. Pažymėtina ir tai, jog alkotesterio matuoklio rodmenys yra objektyvūs, teisme patvirtino ir ekspertas J. M. P.. Jis nurodė, kad nuo P. A. Ž. alkotesterio parodymų ir kraujo paėmimo praėjo 103 minutės. Valandos bėgyje alkoholis kraujyje skaidosi minimaliai 0,1 promilės ir maksimaliai 0,25 promilės. Ypatingais atvejais per valandą išsiskaidyti alkoholio iš kraujo gali 0,3 promilės. Šiuo atveju kraujyje buvo nedidelė koncentracija alkoholio ir pažeidėjas nėra stipriai geriantis žmogus, todėl apskaičiuojant galima taikyti kraujyje sudegančio alkoholio 0,1 promilės kiekį. Praėjus 103 minutėms (1 val. 43 min.) buvo alkoholio kraujyje tikrinimo metu 0,31 ir pridedant per tą laiką sudegantį kiekį promilėmis 0,17, gaunasi 0,48, o tai jau viršija leistiną normą. Specialisto teigimu, net ir taikant 0,25 alkoholio sudegimo promilių kiekį valandos bėgyje, esmė nesikeičia, nes gaunasi taipogi neleistina norma. Paklaida atliekant kraujo tyrimus yra 0,03 promilės alkoholio kraujyje. Iš esmės tai taip pat rezultato nekeičia.

Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuotina, kad P. A. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą ir spręsdamas dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo tikslingumo, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą alkoholio kiekį, į tai, kad pažeidėjas dirba, anksčiau baustas administracine tvarka, į tai, kad nenustatyta, jokių išimtinių aplinkybių. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus P. A. Ž. minimalią baudą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Pagal ATPK 313 str. 3 d., asmens rašytiniu prašymu, atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į P. A. Ž. prašymą, paskirtos baudos dydį, į jo turtinę padėtį – gaunamas pajamas, vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., prašymas dėl paskirtos baudos išdėstymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 224, 286, 287 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutarė:

P. A. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą bei jam paskirti 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 28,90 Eur, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pradedant kitų (2017 m.) metų sausio mėnesiu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16062898651.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).