- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-397-262/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09621-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž., V. Ž.
- Kategorijos
- 5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž. ir V. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. Ž., V. Ž. kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Ieškovai nurodė, kad B. Ž., kuris 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarė testamentą, dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti veiksmų ir jų valdyti, jam buvo sutrikusi atmintis, nepažino artimųjų, gydytojai buvo diagnozavę Parkinsono ligą, lėtinę smegenų išemiją. Testamentas buvo sudarytas V. Ž. naudai, kai atsakovas V. Ž. slapta B. Ž. įsodino į automobilį ir nuvežė pas notarą, pasirinkęs momentą, kai namuose nebuvo sutuoktinės, kitų asmenų. Ieškovai apie testamentą sužinojo tik po B. Ž. mirties.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž. prašo ieškinį atmesti, nes B. Ž. pats paprašė nuvežti pas notarą, todėl atvykęs su B. Ž. seserimi O. M., tuo metu, kai nebuvo kitų asmenų, nuvežė B. Ž. pas notarą, kur jis laisva valia sudarė testamentą. Nurodė, kad tėvas buvo blaivaus proto, nes 2009-09-03 jam atidavė 15 000 Lt, kuriuos atsakovas, perdavė O. M., prašydamas juos panaudoti po jo mirties kapo tvarkymui, paminklui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai- B. Ž. 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarytas testamentas pripažintas negaliojančiu ir panaikintas Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro 2010 m. balandžio 13 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas V. Ž. notarinio registro Nr. 2-3483.
Teismas, remdamasis testamento sudarymo aplinkybėmis, liudytojų parodymais bei ekspertizės išvada, sprendė, kad testamento sudarymo metu- 2009 m. rugsėjo 30 d. testatorius B. Ž. buvo tokios sveikatos ir psichinės būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų kontroliuoti, todėl ginčo testamentu nebuvo išreikšta tikroji jo valia. Dėl išvardintų priežasčių teismas panaikino ginčijamą testamentą ir jo pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: skirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę tiriamajam B. Ž.; tuo atveju, jeigu teismas neskirtų pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip esant neatskleistai bylos esmei; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Nurodė, kad teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą dėl to, kad netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, padarė neteisingą išvadą kad B. Ž., sudarydamas 2009-09-30 testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, be to netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Nebuvo ištirtos bylai svarbios aplinkybės apie testatoriaus būseną ir valią testamento sudarymo metu, nepagrįstai atmesti paaiškinimai ir liudytojų parodymai, neapklausti reikiami liudytojai ir tai lėmė, kad CK 1.89 str. ir CK 5.16 str. 2 d. buvo taikomi netinkamai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas, priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje esančią medžiagą. Įvertinęs ekspertizės išvadą, byloje esančius medicininius dokumentus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būklės, kuri iš esmės paveikė jo sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik tam tikrų, o ne visų liudytojų parodymais, taip pat netinkamai vertino ekspertizės išvadas, t.y. neteisingas liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų vertinimas sąlygojo, nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo pareiga yra išsiaiškinti ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir ar pagrįstai konstatavo, kad testatorius B. Ž. testamento sudarymo metu dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų.
Tiek CPK, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą testamentų nuginčijimo bylose, turi įvertinti visas byloje esančias aplinkybes- t.y. tiek ekspertizės išvadas, tiek byloje esančius įrodymus, tiek kitas svarbias ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip ir padarė: kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jame labai išsamiai aptartos visos ginčijamo testamento sudarymo aplinkybės, aptarti visų liudytojų parodymai, išnagrinėtos visos įmanomos galimybės- galėjo ar negalėjo testatorius, sudarydamas testamentą, suprasti savo veiksmus. Taigi, byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai buvo vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą, įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo (CPK 185 str.). Šiuo atveju tiek ieškovai, tiek atsakovas pasinaudojo teise kviesti savo liudytojus. Remiantis protingumo principu, akivaizdu, kad testatoriaus B. Ž. kaimynai ir kiti arti jo buvę asmenys, galėjo geriau apibūdinti testatoriaus būklę, nei atsakovas ar kiti asmenys, matydavę testatorių tik kartą per metus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent kaimynų ir kitų dažnai B. Ž. mačiusių asmenų parodymais. Testamentą patvirtinusios notarės parodymai vertintini kritiškai dėl dviejų priežasčių: pirma- ši notarė taip pat galimai buvo suinteresuota bylos baigtimi, nes gynė savo patvirtintą sandorį, nenorėdama, kad jis būtų panaikintas, antra- notaras tvirtina labai daug sandorių, nuo testamento sudarymo iki teismo posėdžio praėjo labai daug laiko, todėl dėl šių faktorių notarės parodymai galėjo ir nebūti tikslūs. Be to, kaip teisingai nurodo pats apeliantas, nei vienas iš liudytojų (kaip ir bylos šalys) neturi specialių psichologijos ar psichiatrijos žinių, todėl tikrajai B. Ž. būsenai nustatyti buvo būtina specialisto išvada. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta- paskirta pomirtinė B. Ž. teismo psichiatrijos ekspertizė.
Teismo medicinos ekspertai ekspertizės akte (b.l. 196-198) padarė išvadą, jog tikėtina, kad B. Ž., sudarydamas testamentą (2009 m. rugsėjo 30 d.) dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nes tuo metu jam pasireiškė įgyta silpnaprotystė- demencija, sergant kitur klasifikuojamomis ligomis. Atsakovas su tokiomis išvadomis nesutinka, nes jo nuomone, ekspertai nenustatė tikslios B. Ž. būsenos konkrečiu metu- testamento sudarymo dieną. Atsakovas prašo skirti pakartotinę pomirtinę B. Ž. teismo psichiatrinę ekspertizę.
Teismas pažymi, kad atsakovas nustatyta tvarka neginčijo atliktos ekspertizės išvadų, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pakartotinės ekspertizės paskirti neprašė. CPK 314 str. draudžia priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent šis būtų atsisakęs juos priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju atsakovas turėjo teisę ir galimybę bylai esant pirmosios instancijos teisme ginčyti atliktos ekspertizės aktą, prašyti pakartotinės ekspertizės. Kadangi atsakovas šia savo teise nepasinaudojo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., atmeta apelianto prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.
CPK 218 str. yra nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
Kaip minėta, ekspertės išvada šiuo atveju nuginčyta nebuvo, o byloje esantys įrodymai nepaneigia, bet priešingai- kaip tik patvirtina ekspertės išvadas. T.y. teismo medicinos ekspertė, atlikdama ekspertizę rėmėsi visais įmanomais B. Ž. medicininiais dokumentais (šie medicininiai dokumentai yra ir byloje). Kaip matyti iš medicininių dokumentų ir iš ekspertizės išvados, B. Ž. jau ilgą laiką iki testamento sudarymo sirgo keliomis nepagydomomis ligomis, kurioms progresuojant organizme įvyksta negrįžtami procesai, įskaitant ir nuolatinius psichikos sutrikimus. Būtent tai atsispindėjo ir ekspertų išvadoje- testamento sudarymo B. Ž. pasireiškė įgyta silpnaprotystė- demencija, t.y. esant tokiai organizmo būklei, net ir šiuolaikinės medicinos priemonėmis jos jau nebeįmanoma pagerinti.
Todėl, esant visoms šioms išvardintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia ekspertizės išvada, t.y. teismas teisingai taikė CPK 218 str., nes šiuo atveju nei įrodymų, nei argumentų, kodėl teismas turėtų nesutikti su ekspertės išvada, į bylą pateikta nebuvo.
Kadangi B. Ž. dėl savo psichinės būsenos testamento sudarymo metu negalėjo suprasti ir kontroliuoti savo veiksmų, akivaizdu, kad sudarant testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 1. 89 str., 5.16 str. 2 d., pripažino B. Ž. 2009 rugsėjo 30 d. sudarytą testamentą negaliojančiu ir panaikino 2010 m. balandžio 13 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą V. Ž..
Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovams priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. Ž. ieškovams A. Ž. ir V. Ž. lygiomis dalimis 400 Lt, t.y. po 200 Lt kiekvienam, teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.