Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-07-04 · Civilinė byla Nr. 2S-411-755/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
2S-411-755/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05109-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Atsakovas
G. V., M. V., UAB „Stuko ūkis“
Ieškovas
UAB „Alginsta“

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 411– 755 / 2014

Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05109-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.10.3; 121.14; 121.17;122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-123-828/2012 pagal ieškovo UAB „Alginsta“ ieškinį atsakovams G. V., M. V. ir UAB „Stuko ūkis“ (J. Stuko įmonės teisių ir pareigų perėmėjas) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Alginsta“ prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento CK 6.66 str., 6.67 str. 1 d. 1 p. pagrindais atsakovų sudarytus sandorius: 2010-03-22 galvijų dovanojimo-pardavimo sandorį tarp atsakovų G. V. ir M. V., 2010-08-23 galvijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP-003 tarp atsakovų M. V. ir UAB „Stuko ūkis“, kuriais buvo perleisti atsakovui G. V. priklausę 96 vnt. galvijai ir jų prieaugis, bei leisti nukreipti išieškojimą į nurodytus gyvulius pagal 2011-04-19 du vykdomuosius raštus, išduotus civilinėje byloje Nr. 2-1541-452/2011 ir 2011-01-18 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1212-278/2010.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2010-03-22 sandorį, pagal kurį G. V. perleido M. V. 108 vnt. galvijų bendros 156 706,50 Lt vertės, 2010-08-23 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PP-003, pagal kurią M. V. perleido 94 vnt. gyvulių pardavė J. Stuko įmonei už 185 009 Lt, taikė restituciją: nukreipė išieškojimą pagal UAB „Alginsta“ išduotus 2011-01-18 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1212-278/2010 dėl 126 099,30 Lt skolos, 15,21 proc. metinių palūkanų, 2 971 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko G. V., 2011-04-19 vykdomuosius raštus Nr. VR-629 civilinėje byloje Nr. 2-1541-452/2011 dėl 40 000 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų G. V. ir M. V., į 2010-08-23 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP-003, kuria M. V. perleido gyvulius (94 vnt.) UAB „Stuko ūkis“ , objektu buvusius gyvulius bei jų prieauglį, esančius UAB „Stuko ūkis“ valdyme; priteisė UAB „Stuko ūkis“ iš M. V. 162 624 Lt.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ir 2012-12-17 papildomu sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą iš dalies panaikino ir priėmė naują sprendimą, kurį išdėstė taip: pripažinti negaliojančiais 2010-03-22 gyvulių perleidimo sandorį, kuriuo G. V. perleido gyvulius (108 vnt., bendros 156 706,50 Lt vertės) M. V. ir 2010-08-23 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PP-003, kuria M. V. perleido gyvulius (94 vnt.) J. Stuko įmonei už 185 009 Lt, nuo jų sudarymo momento; ieškinio reikalavimą taikyti restituciją, t. y. leisti nukreipti išieškojimą į nurodytus gyvulius, kuriuos šiuo metu valdo UAB „Stuko ūkis“, pagal 2011-04-19 du vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-1541-452/2011 ir 2011-01-18 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1212-278/2010, atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Alginsta“ kasacinį skundą, 2013-06-21 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-29 sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo ir leidimo nukreipti išieškojimą į UAB ,,Stuko ūkis“ esančius gyvulius, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, 2012-12-17 papildomą sprendimą ir grąžino šią bylos dalį Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-29 sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismo sprendimo dalis, kuria ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, įsiteisėjo 2013-06-21 (CPK 18 str., 279 str. 3 d.). Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi priėmė ieškovo UAB „Alginsta“ atsisakymą nuo ieškinio dalies atsakovams UAB „Stuko ūkis“, G. V., M. V. dėl restitucijos taikymo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir leidimo nukreipti išieškojimą į UAB ,,Stuko ūkis“ esančius gyvulius, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šioje dalyje bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Atsakovas G. V. 2014-03-04 pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimo išaiškinimo dalyje dėl ginčo gyvulių bandos priklausymo nuosavybės teisėmis po minėto sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Nurodė, kad be išaiškinimo negalimas ginčo galvijų bandos registravimas valstybinėse institucijose, pieno tiekimo sutarčių sudarymas ir kitų reikšmingų klausimų sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-03-04 nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-03-14 nutartimi aukščiau minėtą nutartį panaikino gavus G. V. atskirąjį skundą, atmetė atsakovo G. V. prašymą išaiškinti 2012-04-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą byloje. Pripažino, kad 2014-03-04 nutartis gali būti vertinama kaip nepakankamai motyvuota, todėl naikinama (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 334 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, kad sprendimą priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.), išaiškinti galima tik tai, dėl ko yra nuspręsta sprendime. Tuo tarpu 2012-04-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti restitucijos po sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimai (tuo pačiu ir teisių į sandorių objektu buvusią gyvulių bandą klausimai po sandorių pripažinimo negaliojančiais – ką ir prašo išaiškinti atsakovas), panaikinta, negalioja ir neįsiteisėjo. Pripažino, kad tokiu būdu 2012-04-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl teisių į ginčytų sandorių objektu buvusią gyvulių bandą, ir dėl to šioje dalyje (dėl teisių į gyvulius) 2012-04-19 sprendimą priėmęs Panevėžio miesto apylinkės teismas negali išaiškinti sprendimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti, kam po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimo dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priklauso galvijų banda (apeliantui ar UAB „Stuko ūkis‘). Nurodo, kad nėra aišku, kam priklauso galvijai po to, kai buvo pripažinti negaliojančiais 2010-03-22 galvijų dovanojimo-pardavimo sandoris tarp atsakovų G. V. ir M. V., kuriuo G. V. perleido 108 vnt. galvijų už 156706,50 Lt, 2010-08-23 galvijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP-003 tarp atsakovų M. V. ir UAB „Stuko ūkis“, kuriais įmonei buvo perleisti 96 vnt. galvijai.

Atskirasis skundas dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti G. V. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-03-04 nutartį, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti teismo sprendimą, prašo išaiškinti, kam šiuo metu po sandorių pripažinimo negaliojančiais priklauso galvijų banda.

Tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimas gali būti išaiškinamas tik tada, kai jis dar nėra įvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (278 str.1 ir 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), negalimą atlikti po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Įstatymo dalies nuostata, kad, aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007).

Atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas dalyje, kuria negaliojančiais nuo sudarymo momento pripažinti sandoriai, buvo priimtas nereikalingas priverstinai vykdyti sprendimas dėl pripažinimo, sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs. Sprendimo rezoliucinė dalis, kuria pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2010-03-22 sandoris, pagal kurį G. V. perleido M. V. 108 vnt. galvijų bendros 156 706,50 Lt vertės, 2010-08-23 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-003, pagal kurią M. V. perleido 94 vnt. gyvulių pardavė J. Stuko įmonei už 185 009 Lt, suformuluota suprantamai ir vienareikšmiškai, šioje dalyje ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas dalyje yra panaikintas, byla nutraukta dalyje dėl restitucijos taikymo, leidimo nukreipti išieškojimą į UAB ,,Stuko ūkis“ esančius gyvulius, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo. Taigi minėta sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo yra panaikinta, neįsiteisėjusi, todėl jos aiškinti nėra galimybės. Kadangi restitucija netaikyta, t.y. nepasisakyta dėl teisinių pasekmių, byloje nebuvo sprendžiami teisių į sandorių objektu buvusią gyvulių bandą klausimai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą atmetė. Iš prašymo esmės sprendžiama, jog pareiškėjas prašydamas pasakyti kas yra bandos savininku prašo išaiškinti ne teismo sprendimą, bet paaiškinti įstatymus reglamentuojančius sandorių negaliojimo ir restitucijos netaikymo kaip šiuo atveju pasėkmes.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikštas remiantis CK 6.66 str., numatančiu kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), todėl sandorių pripažinimas negaliojančiais sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi buvo priimtas UAB „Alginsta“ atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl restitucijos taikymo, leidimo nukreipti išieškojimą į UAB ,,Stuko ūkis“ esančius gyvulius, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo, kadangi UAB ,,Stuko ūkis“ su UAB „Alginsta“ 2014-01-21 sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias visas reikalavimo teises į skolininkus M. V. ir G. V. UAB „Alginsta“ perleido UAB ,,Stuko ūkis“, o UAB ,,Stuko ūkis“ ieškovui sumokėjo 109500 Lt. Šiuo atveju UAB ,,Stuko ūkis“, remdamasi CK 6.51 str., įvykdė prievolę už skolininką. Tokiu būdu pripažintina, kad kreditoriui UAB „Alginsta“ nebekeliant reikalavimų skolininkui dėl restitucijos taikymo, 2010-03-22 sandorio, pagal kurį G. V. perleido M. V. 108 vnt. galvijų bendros 156 706,50 Lt vertės, bei 2010-08-23 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP-003, pagal kurią M. V. perleido 94 vnt. gyvulių J. Stuko įmonei už 185 009 Lt, šalių faktinė situacija išlieka tokia pati, kokia buvo iki sandorių pripažinimo negaliojančiais. Sandorių šalys tarp jų kilusius ginčus dėl sutarčių vykdymo turi spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas kaip dalyvaujantis byloje asmuo dalyvauja civilinės bylos pagal UAB“Stuko ūkis“ ieškinį dėl jam ir M. V. dėl ginčo karvių bandos išreikalavimo nagrinėjime.Šioje byloje G. V. pozicija yra tokia, kad banda priklauso jam. Tas rodo, kad pareiškėjas supranta prašomą išaiškinti teismo sprendimą, pagal jį formuoja savo procesinę poziciją ir elgesį.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinio sprendimo išaiškinimą, pagrįstai netenkino G. V. prašymo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutartį, kuria buvo atmestas G. V. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo. Atskirajame skunde apeliantas skundžia pirmosios instancijos nutartį visa apimtimi, nors nemotyvuoja, kodėl nesutinka dėl teismo nutarties panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutartį.

Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis visa apimtimi, taip pat ir toje dalyje, kuria panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutartis. Pažymėtina, kad minėta teismo nutartis panaikinta pirmosios instancijos teismui sutikus su apelianto skundu CPK 334 str. 2 d. 1 p. numatyta tvarka. Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (334 str. 1 d. 1-2 p.). Pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p. apeliacinis skundas (atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Minėto straipsnio 5 d. numato, kad jeigu tokia aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Kadangi teismo nutartis dalyje, kuria išsprendžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutarties panaikinimo klausimas, nėra skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl dalies atskirojo skundo reikalavimų nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms atskirasis skundas dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, yra nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.),o apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria išsprendžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutarties panaikinimo klausimas, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nutarties dalies, kuria išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutarties panaikinimo klausimas, nutraukti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka