Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-232-806/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
1-232-806/2013
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01140-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nukentėjusysis
D. R., R. R., E. R.
Kaltinamasis
N. P.
Advokatai
Vytenis Dziegoraitis, Antanas Damulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-232-806/2013Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01140-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei, Rugilei Dičkalnytei, Ingai Mitrulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,nukentėjusiesiems D. R., R. R., E. R.,jų atstovui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,kaltinamajam N. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Damuliui,Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei O. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. 2012-05-08 apie 18.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), paėmė mažametį nukentėjusįjį D. R., gim. (duomenys neskelbtini), už dešinės ausies ir tempė pastarąjį už minėtos ausies, po ko paėmė pastarąjį už gerklės ir taip jį laikė, tuo sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmą.

Apklaustas teisme kaltinamasis N. P. kaltės nepripažino ir parodė, jog dėl to, kad vaikui tempė už ausies ir smaugė neprisipažįsta. Kaltinamasis paaiškino, kad gegužės 8 dieną, grįžus iš darbo, apie 18:30 val. jis buvo su žmona virtuvėje ir pamatė per langą kaip vaikai trinasi prie automobilių. Tie vaikai priėjo prie jų, P. automobilio, vienas iš vienos pusės, kitas prie kitos pusės. Pasak N. P., jis matė, kaip vaikas, kuris buvo prie dešinės pusės automobilio, kažkokiu daiktu iš viršaus į apačią daro kažkokius judesius. Kilo įtarimas, kad gali būti subraižytas automobilis. Jis, N. P. nusileido į kiemą ir priėjęs prie automobilio pamatė tris dryžius. Automobilis buvo subraižytas. Iš namų, jis, N. P., pastebėjo, kad vaikas, kuris braižė automobilį, buvo su kepure su snapeliu ir geltonas kažkoks tai užrašas. Tą vaiką jis, N. P. rado kieme, žaidimų aikštelėje. Jis, N. P. vaiką pakvietė, bet jis neatsišaukė, tada prie jo priėjo, pritūpė ir paklausė ką jis padarė. Jis tylėjo ir nieko nesakė. N. P. suprato, kad reiktų tada bandyti surasti jo tėvus ir garsiai pradėjo vaikų klausti ar pažįsta šitą vaiką ir kur gyvena jo tėvai. Antrą kartą jam, N. P. sušukus, pamatė kaip prieina panelė prie jų, šito berniuko D. sesuo ir paklausė kas nutiko. Jis, N. P. pasakė, kad subraižė automobilį, jie priėjo prie mašinos trise ir jis, N. P. parodė tą automobilį ir jie visi nuėjo link laiptinės pas tėvus. Po kurio laiko išėjo D. tėvas ir jis, N. P. pasakė, kad jo vaikas subraižė automobilį. Jis, N. P. pasiūlė 2 variantus, kad kviesti policiją arba bandyti tartis. D. tėtis pasakė, kad bando tartis. Jis, N. P. pasakė, kad kai išsiaiškins kiek, kaip kas kainuos ir paskambins. Išsiaiškinęs jis, N. P. paskambino ir paminėjo sumą 600 Lt. Išgirdo atsakymą, kad tiek daug mokėti už vaiko išdaigas, pasitars su žmona ir paskambins rytoj. Jis, N. P. išvažiavo ir tarp 21, 22 val. sulaukė skambučio, kad sumušė vaiką. Vaiko ausis raudona, ant kaklo pirštų pėdsakai. Jis, N. P. pasakė, kad skambina policijai ir formina įvykį. N. P. paaiškino, kad kai priėjo prie vaiko jis buvo nusisukęs nuo jo nugara. Jis, N. P. padėjo ranką ant peties, buvo tuo metu pritūpęs ir atsuko į save, su dešine ranka pasuko vaiką į save ir paklausė ,,ką tu padarei“. Jokios reakcijos iš jo pusės nebuvo. N. P. neprisimena, ar detaliau jam ką paaiškino.Vaikas nieko neatsakė, tada paklausė bežaidžiančių vaikų ar pažįsta jį, kur jo tėvai gyvena. Nepamena ar kas stovėjo šalia be D. Pasak N. P., sesei vaikas paaiškino ir parodė, kad subraižė automobilį. Pakilo iki buto. Vaikai nuėjo į butą, o jis, N. P. išėjo su jų tėvu. Kaltinamasis parodė, kad 2 vaikus pastebėjo pro virtuvės langą. Kai nuėjo prie automobilio, tie vaikai jau buvo nuėję nuo automobilio ir grįžę į aikštelę. Nuo laiptinės iki tų vaikų buvo gal 15, 20 metrų. Kiek kaltinamasis atsimena vaikas buvo žaidimų aikštelėje ir jis atokiau stovėjo, o jis priėjo ir nereikėjo jam grūstis tarp vaikų. Kai jis, N. P. priėjo prie D. nepamena ar daugiau šalia jo stovėjo vaikų. Kai ėjo nuo automobilio prie jo, tada pakvietė, bet jis neatsišaukė, priėjo prie jo arčiau, uždėjo dešinę ranką ant dešinio peties. Lengvai pasuko į save. Daugiau vaiko nelietė. Tuo metu jis, N. P. manė, kad buvo teisinga parodyti vaikui automobilį. Jie buvo prie automobilio su D. tėčiu, matė kaip D. stovėjo balkone. Tada ranką pakėlė ir su juo pasisveikino. Jis, N. P. tą vakarą buvo išvažiavęs ir grįžo po skambučio kaip jis atseit sumušė vaiką. Tai buvo apie 21, 22 val. N. P. nematė kaip D. D. buvo atėjęs. N. P. matė kaip padarė tris brūkšniukus ant automobilio sparno, nes pats buvo priėjęs prie automobilio. Apgadintas buvo tik sparnas. Mano, kad civilinis ieškinys nepagrįstas.

Apklaustas teisme teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. R. parodė, kai atėjo vyriškis paėmė jį, D. R. su dešine ranka už ausytės, o kaire ranka paėmė už apykalės ir paklausė „gal į snukį nori“. Tada atėjo jo, D. R. sesė ir paklausė kas čia buvo. Sesė sėdėjo ant suoliuko su draugais. Vyras pasakė „koks tavo reikalas“, sesė pasakė, kad yra jo, D. R. sesė ir nusivedė jį namo. Po to vyriškis atėjo jiems iš paskos. Jis, D. R. pasislėpė po lova ir verkė. D. R. parodė, kad tas vyras supyko, nes jam, D. šovė kvaila mintis subraižyti mašiną. Mašiną braižė su akmenuku ir su pirštu. Vyras atsirado, kai kažkas pradėjo pro langą sakyti, kad „tas su kepure“. Jis, D. R. buvo su kepure. Vyras tas atėjo iš kažkokio namo. Dešine ranka paėmė už ausies, o kaire už apykaklės ir truputį pakratė už kaklo. O po to dviem rankom uždėjo ant kaklo ir pakratė. Jam, D. R. skaudėjo. Verkė po lova, nes skaudėjo. Bijojo, kad tas vyras jį dar pasigaus ir kažką sakys. Pasak D. R., ausytė, kai važiavo pas daktarą, buvo raudona ir patinusi ir dar jis krenkštė. Ausytę jam, D. R. skaudėjo nuo tada kai palindo po lova iki vakaro. Pas gydytoją skaudėjo. Grįžo namo ir iš karto bėgo po lova slėptis ir verkė. Namie buvo tėtis ir jo, D. sesė. Pas jį, D. buvo atėjęs tėtis, bet neatsimena ką tėčiui sakė. U. paskambino tėčiui ir pasakė. Tikriausiai, kai buvo išėjusi. Jis, D. išsipasakojo mamai, kai ji grįžo. Pasakė, kad subraižė mašiną. Mama sakė, kad blogai. Tėtis irgi pabarė, sakė, kad blogai padarė. Pas gydytoją, jį D. vežė tėtis. Tai vyko tą pačią dieną, vakare. Tą dieną daugiau į lauką jis, D. nėjo. Visą savaitę nėjo, nes bijojo dėdės. Dėdė jam, D. paėmė už galo ir už drabužių, ir už kaklo. Ausytę matė mama ir pasakė, kad jo, D. ausis paraudusi ir tada nuvažiavo pas daktarą. Labiausiai skaudėjo ausį. Dar kaklą truputį. Kaklą skaudėjo, kai grįžo namo. Vyras jį, D. truputį už kaklo palaikė gal minutę ir paleido. Kai vyras kalbėjo su jo, D. sese, vyras jį po truputį ruošėsi leisti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad iškart po darželio 2012-05-08 persirengė ir apie 17.30 val. išėjo į lauką kartu su sese U. Jis kartu su draugu N., gyv. (duomenys neskelbtini). Ir jis nusprendė prie juodos spalvos mašinos, kad nori nupiešti ant šios 3 brūkšniukus. Jis turėjo rankose akmenuką ir su tuo akmeniu ant mašinos šono, priešingai tos pusės, kur pilamas kuras, jis pabrėžė vieną nedidelį ruožą ir išmetė akmenuką. Likusius 2 ruožiukus jis su nagučiu raižė ir iškart nuėjo žaisti. Vėliau prie jo priėjo dėdė, pradėjo tampyti už ausies, čiupo už kaklo ir pasakė, kad duos jam į snukį. Šis jį už kaklo pakėlė, jis pasistiebė, tada paėmė už sprando, tada atėjo jo sesė, pradėjo klausinėti, kas čia vyksta. Šis jo sesei atsakė, kad tai ne jos reikalas. Visą laiką, kol kalbėjo su jo sese, šis jį laikė už sprando. Tada šis sesės paklausė, kuriame bute gyvena ir kai sesuo pasakė kur, šis, laikydamas jį už sprando, liftu nuvažiavo į namus. Jis įbėgo į kambarį ir savo kambaryje verkė. Automobilis buvo pastatytas iškart šalia vaikų žaidimo aikštelės. (b.l. 13-14)

Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu D. R. savo ankščiau duotus parodymus patikslino tuo, kad apie įvykį, kad jis subraižė svetimą mašiną, jau papasakojo, papasakojo kaip viskas buvo. Tas dėdė, kuris prie jo pribėgo, iš karto jį paėmė už jo ausytės, paėmė už kairės ausytės ir taip laikė. Tada kita ranka šis dar paėmė jį už gerklytės, bet ne iš priekio, o iš nugaros pusės, ten, kur plaukai auga. Ir taip šis jį laikė. Tada kai šis jį taip laikė, šis dar sakė, kad ,,duos jam į snukį”. Kai tik šis prie jo pribėgo ir sugriebė už ausies, labai išsigando. Dabar jau nelabai gerai prisimena, ką būtent tas dėdė jam sakė, ar jis šiam ką nors sakė. Kai tas dėdė laikė jį už ausies ir kaklo, tai jam labai skaudėjo ir ausytę, ir kaklą. Kai šis jį taip laikė, tai priėjo sesuo U., ir tas dėdė, kai pradėjo kalbėtis su U. ir ši šiam pasakė, kad ši jo sesuo, tai šis paleido savo ranką nuo jo kaklo. Atrodo, kad paleido ir ausytę. Tada šis pasakė, kad reikia eiti pas jo tėvus. Tada su dėde ir su U. ėjo pas jį namo. Lifte tas dėdė jo nelaikė nei už ausies, nei už kakliuko. Kai atėjo namo, tai nubėgo į savo kambarį, kur pradėjo verkti, nes labai skaudėjo ausytę ir sprandą. Ausytė buvo raudona, patinusi. Vakare su tėveliu važiavo į ligoninę, nes jam labai skaudėjo ausytę. (b.l. 14)

Apklausta teisme teisiamajame posėdyje liudytoja U. R. parodė, kad ji buvo kieme su broliu. Brolis lakstė su draugu, o ji sėdėjo su kitais draugais. Tai buvo praeitų metų gegužės mėnesį. Iš balkono ji, U. R. išgirdo „tas su kepure“, matė kas sakė, tai buvo moteris. Atsisuko ir pamatė, kad vienintelis su kepure buvo jos brolis. Matė, kaip vyras eina link brolio. Ji, U. R. atsistojo. Vyras dešine ranka paėmė broliui už ausies. Vyras sakė „tau dabar snukį išmalti“. Ji, U. R. buvo netoli gal pora metrų nuo jų. Jau buvo atsistojusi nuo suoliuko. Tada vyriškis paėmė brolį už sprando. Paskui paėmė rankomis už kaklo ir kilstelėjo. Ji, U. R. paklausė kas atsitiko. Tas vyras pasakė, kad ne jos reikalas. Ji, U. pasakė, kad yra sesuo. Paskui vyras pasakė, kas atsitiko ir ji pasakė, kur jie gyvena. Viskas truko gal pusę minutės. Brolis buvo išsigandęs ir drebėjo. Iš galo ji, U. R. nematė jo reakcijos. Paskui visi jie nuėjo į laiptinę ir visi važiavo liftu į namus. Brolis nubėgo į miegamąjį ir pradėjo garsiai verkti. Tėtis paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad gal jis subraižė mašiną, ir kad kaimynas laukia už durų, tėtis nuėjo su kaimynu pasikalbėti. Ji, U. R. nuėjo pas brolį. Brolis visas buvo pabalęs ir labai verkė. Ji, U. R. neatkreipė dėmesio kaip atrodė ausis, gal pabalusi. Brolis verkė ilgai. Tėtis turėjo išvažiuoti į darbą ir išvažiavo. Brolis kukčiojo atsisėdęs ant lovos, vis nenusiramino. Ji, U. R. paskambino mamai ir viską papasakojo. Paskui dar paskambino tėčiui. Jis atvažiavo ir išsivežė brolį į ligoninę. Buvo gal 8 val., gal 9 val. vakaro. Tėtis brolį pabarė, kad galimai subraižė mašiną, bet nei rėkė, nei ką. Brolį tėtis vežė į ligoninę, nes brolis negalėjo užmigti, kukčiojo, atrodo ir jam temperatūros buvo. Brolis visą laiką verkė ir neatsakinėjo į klausimus. Mama grįžo apie 11 val. vakaro. Tai buvo vėlai. Ji, U. R. neprisimena ar brolis buvo grįžęs iš ligoninės, kai grįžo mama, nes jau miegojo. Brolis neatsakinėjo į klausimus. Nelabai suprato dėl ko brolis verkia. Brolis sakė, kad jam svaigsta galva ir jį pykina.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja apklausta U. R. parodė, kad kada viskas prasidėjo, neatsimena datos. Lauke buvo šilta. Gali būti, kad tai buvo gegužės 8 diena. Su vaikais buvo kieme. Neatsimena visų, žino R. R. K.. Brolis buvo atokiau, šis buvo taip pat kieme. Brolis su draugu žaidė aplink mašinas, bėgiojo po kiemą. Nematė, kad šie bėgiotų tarp automobilių. Vaizdas jai matėsi gerai. Ji sėdėjo kitoje kiemo pusėje. Išgirdo kaimynę iš 5-to aukšto sušunkant – „tas, su juoda kepure”. Nesupratusi, atsisuko pažiūrėti. Vienintelis su kepure buvo jos brolis, todėl ir atkreipė dėmesį. K. N. (šio vardą sužinojo iš tėčio) ėjo link brolio D. Brolio draugas tuo metu buvo atokiau, netoliese. Pastarajam iki brolio buvo likę 3-4 metrai, kai ji išgirdo, kad N. pasakė „tau reikia už tai snukį išmalti”. Ji buvo už 6-7 metrų nuo šių. Iš pradžių ėjo lėtai, vėliau pagreitino žingsnį. Eidama paklausė, kas atsitiko. N. atsakė, kad tai ne šios reikalas. Nesuprato, kas vyko, stovėjo šalia. Pamatė, kad N. dešine ranka paėmė brolį už dešinės ausies stovėdamas lygiagrečiai vienas šalia kito (N. stovėjo broliui iš dešinės pusės). Po to matė, kaip N. kaire ranka paėmė broliui už sprando, tuo pačiu paleido dešinę ausį ir paėmė dešine ranka broliui už kaklo iš priekio. Taip laikydamas brolį už kaklo, šį lyg kilstelėjo ar timptelėjo aukštyn. Ji negirdėjo, kad brolis sakytų įtariamajam, kad šį paleistų. Tada ji tarp jų įsiterpė, atitraukdama D. atgal. Pasakė, kad sesuo. N. paklausė, kur gyvena, nes nori pasikalbėti su tėvais. Pasakė kur. Visi trys ėjo link laiptinės. Pakilo liftu ir nuėjo link durų. Ji atrakino duris, brolis pirmas įbėgo į butą ir nubėgo tiesiai į savo kambarį. Šis nubėgo, pasislėpė po antklode ir pradėjo verkti. Pradėjo verkti, kai įėjo į namus. Lifte šis stovėjo galvą nuleidęs, stengėsi neverkti. Tėčiui paaiškino, kad D. galimai subraižė mašiną. N. jai pasakė, kad brolis subraižė mašiną. Tai pasakė, kai tarp šių įsiterpė. Ji to nematė. Tėtis pradėjo klausti D., ar subraižė. Šis nieko neatsakė, tik verkė. Pasakė tėčiui, kad už durų laukia kaimynas. Tėtis išėjo pasikalbėti, o jai liepė nuraminti D. Ji nuėjo pas D., bandė šį kalbinti, bet šis jai nieko nesakė. Šis tik verkė, buvo visas raudonas. Ji nežiūrėjo, ar brolis sužalotas, ar buvo paraudimai. Paskui ji išėjo į kiemą, matė, kad tėtis su N. buvo pritūpę prie N. automobilio. Ką šie kalbėjo, negirdėjo. Pati nuėjo pas draugus ir pasakė, kad kieme nebebus. Tada grįžo namo. Su tėčiu praktiškai kartu parėjo namo, net nežino, kuris pirmas. Tėtis jos klausė, kaip ten buvo. Ji atsakė, kad nieko nežino ir nematė. Prieš išvažiuodamas į darbą, tėtis buvo užėjęs pas D. Ką kalbėjo, negirdėjo. Tėtis išvažiavo į darbą. Vakare D. negalėjo užmigti, verkė, sėdėjo kamputyje ir kūkčiojo. Paskambino tėčiui, pasakė apie tai. Tėtis grįžo ir nuvežė D. į ligoninę. Tai buvo apie 22 val. Tada tėčiui ir papasakojo, kad kaimynas N. buvo D. paėmęs už ausies, kaklo. Tai papasakojo telefonu. Tėtis griežtas. Bara už blogus darbus. Tėtis, kol nežinojo apie ausį ir kaklą, barė D. Barė ir prieš, ir po pokalbio su kaimynu. D. nieko nesakė. Girdėjo, kad tik tėtis rėkė ant D. Matė, kaip brolis su tėčiu išvažiavo į ligoninę. Kai šie grįžo, nematė. Ausies viršutinė dalis buvo paraudusi, o apačia – pabalusi. Kaklo nematė. Tėtis brolį apžiūrėjo prieš vežant į ligoninę. Iki šios dienos brolis nieko nesakė apie automobilio apibraižymą. Šis dar bijo, kad gali atsitikti kažkas panašaus. Jai girdint tėtis su broliu nekalbėjo apie mašinos subraižymą. (b.l. 38-39).

Apklaustas teisme nukentėjusysis R. R. parodė, kad pradžioje N. P. nepažinojo. Susipažino su juo per tą įvykį. Tai nutiko 2012-05-08, buvo apie 19:00 val., jis, R. R. ruošėsi į darbą. Į namus grįžo verkdamas sūnus D. ir atsigulė į lovą. Jis, R. R. paklausė kas atsitiko, sūnus jam nieko nesakė, iš paskos atėjo dukra U., ji pasakė, kad laiptinėje laukia kaimynas ir kad D. subraižė jo automobilį. Jis, R. R. išėjo į bendrą laiptinę, kaimynas sakė eiti apžiūrėti į apačią ką jo sūnus padarė jo automobiliui. Kaimynas parodė savo mašiną ir tą vietą, kuri buvo subraižyta, tai buvo galinis automobilio dešinės pusės sparnas, buvo trys brūkšniukai įbrėžti. Jis, R. R. paklausė ar tai padarė jo vaikas. Kaimynas pasakė, kad jo žmona matė per langą, kad tai padarė jo, R. R. vaikas. Tačiau jis, R. R. nesuprato, kaip ji galėjo matyti, kadangi automobilio tos pusės sparnas, kuris buvo subraižytas per langą tikrai nesimatė, matėsi tik automobilis. Norėjo susitarti su kaimynu, pasiūlė jam užpoliruoti sparną. Dar buvo apibraižytas bamperis, tačiau dėl jo kaimynas jokių pretenzijų neturėjo, iš karto tai pasakė. Susitarė, kad paskambins į servisą, sužinos kiek tai kainuos, jis, R. R. sutvarkys automobilį ir taip išspręs šią problemą. Tada pasikeitė telefonų numeriais ir jis, R. R. išvažiavo į darbą. Po valandos paskambino U. ir pasakė, kad D. verkia, nervinasi, kūkčioja, nenusiramina. U. paaiškino, kad kai buvo lauke kaimynas griebė D. už sprando ir paėmęs už ausies atsivedė jį prie durų. Tada jis, R. R. paklausė dukters, kodėl ji iš karto to nepasakė. Buvo trumpas laiko tarpas, gal 15 minučių kol jis, R. R. tarėsi su kaimynu išėjęs į lauką. Pasakė dukrai, kad paskambintų mamai. Tuo metu jam paskambino kaimynas, pasakė, kad susiskambino su serviso darbuotojais, pasakė, kad už subraižytą sparną norės 1500 litų. Jis, R. R. pasakė, kad tiek tikrai nekainuoja, tai gali kainuoti apie 500 litų. Jis pasakė, kad jo mašina kasko drausta. Jis, R. R. pasakė, kad tiek negali sumokėti, taip pat užsiminė jam, kad jis mušė jo sūnų, tada kaimynas pasiuntė R. R. ,,ant trijų raidžių“ ir pasakė, kad dabar su juo kalbės jo advokatas. Tada jis, R. R. atsiprašė iš darbo, grįžo namo, paėmė D. ir nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, ten apžiūrėjęs pasakė, kad turi vežti į Santariškių vaikų ligoninę. Kuomet grįžo su sūnumi iš ligoninės matė, kad yra atvykusi policija ir forminamas įvykis. Kai sūnus įbėgo į namus jis, R. R. matė, kad jo ausis raudona, neturėjo supratimo kas galėjo atsitikti, jis parbėgo ir iškart atsigulė į lovą, pasislėpė po antklode. Jis, R. R. įėjo į kambarį ir paklausė kas atsitiko, tuo metu įėjo dukra ir pasakė, kad kaimynas laukia. Jis, R. R. išėjo pasiaiškinti kas atsitiko, o kaimynas pasakė, kad subraižyta mašina. Jis, R. R. iš lauko grįžo persirengti važiuoti į darbą. Sūnus tebeverkė, nieko neaiškino. 18:45 val. jis, R. R. išėjo pasiaiškinti į lauką su kaimynu, 19:00 val. jis turėjo išvažiuoti į darbą. Kai sūnus įbėgo į kambarį, buvo apsiverkęs, dešinė ausis buvo raudona. Važiuojant į ligoninę sūnus mažai ką pasakojo, viską papasakojo U. telefonu, kad jiems būnant lauke kaimynas pribėgo prie D., paėmė jį už ausies ir kaklo, klausė, kur gyvena tėvai, ir atėjo pas juos. Dukra pati taip matė ir papasakojo. Pasak R. R., ligoninėje sūnus pasakojo, kad kaimynas jam griebė už kaklo ir ausies. Pokalbis vyko važiuojant į ligoninę. Sūnus minėjo, kad dėdė buvo piktas, pribėgo ir ėmė purtyti už kaklo ir ausies. Sūnus skundėsi sprando skausmais, dėl ausies taip pat skundėsi. Kuomet sūnus bendravo su daktarais jis, R. R. buvo šalia. R. R. paaiškino, kad kaip ir kiekvienoje šeimoje, reikia vaikus pabarti už blogą elgesį. Mano, kad sūnus grįžo verkdamas ir gulėsi į lovą, kadangi buvo išsigandęs. Jis, R. R. net nežinojo, kodėl jis grįžo verkdamas ir pasislėpė lovoje, tik išėjęs į laiptinę sužinojo priežastį. Sūnus geras, neturėjęs jokių įspėjimų mokykloje, labai pavyzdingas vaikas. Sūnus buvo išsigandęs, kadangi kaimynas sakė, kad „išmals jam snukį“. Po šio įvykio gal savaitę laiko sūnus bijojo išeiti į kiemą, kadangi bijojo to asmens. Pasak R. R., vėliau sužinojo, kad kaimynas nebegyvena, išsikraustė. R. R. parodė, kad jis dirba policijoje, Vyriausiajame policijos komisariate. Tuo momentu, kai sūnus prabėgo pro jį, R. R. namuose matė jo raudoną dešinę ausį. Matė prabėgimo momentu. Jis, sūnus buvo apsiverkęs, kitos ausies nepastebėjo, tik į dešinę ausį atkreipė dėmesį. Buvo tik Lazdynų ir Santariškių ligoninėse, į jas kreipėsi, Šeškinės poliklinikoje nebuvo. Nesikreipė dėl teismo medicininės ekspertizės, kadangi buvo paaiškinta, kad yra medicininė pažyma iš ligoninės ir jos užtenka. Savo ieškinį dėl žalos ir išlaidų apmokėjimo palaiko, nežinojo, kad į teismo posėdį reikia pristatyti kvitus už kurą, šiuo metu gal jau daugiau kaip 200 litų yra sumokėjęs už kurą, reikalingą važiuoti į teismus, pas gynėją, pas pareigūnus, pas psichologą. Ar į lauką buvo išėjęs sūnus tą dieną jis, R. R. pats nematė.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad 2012-05-08 būnant darbe sužinojo, kad sūnus D. įbrėžė mašiną. Tiksliai nepamena, kadangi tai buvo seniai, taigi nepamena ar ji paskambino dukrai ar ji jai paskambino. Nuliūdusiu balsu ji pasakė, kad atsitiko bėda, D. įbrėžė automobilį. Tada ji, E. R. pradėjo aiškintis su dukra, vyru kas nutiko. Vyras pasakė, kad kaimynės vyrui D. įbrėžė mašiną. Ji kaip mama negalėjo patikėti, kad jis taip galėjo padaryti, darželyje, mokykloje jis apibūdinamas kaip ypatingai ramus vaikas, pavyzdingo elgesio, nebuvo dėl jo jokių nusiskundimų. Ji, E. R. paklausė dukros U. kaip D., jai pasakė, kad jis guli lovoje ir verkia, dreba, jį pykina, jam bloga ir skauda. Ji, E. R. negalėjo išeiti iš darbo, todėl vyras atsiprašęs iš darbo grįžo namo. Ji, E. R. pasakė vyrui, kad reikia kažką daryti, nuvežti vaiką į ligoninę apžiūrėti. Vyras atsiprašė iš darbo ir nuvežė sūnų į ligoninę. Ji, E. R. grįžo namo apie 22:00 val., vaikas buvo šoko būsenoje, visas drebėjo, nelabai bendravo. Visą naktį pragulėjo šalia jo, buvo nerami naktis. Ji, E. R. matė, kad vaikas yra sukrėstas, norėjo, kad jis nusiramintų, klausė kas yra, kodėl pykina, skauda galva, klausė kas atsitiko, jis pasakė, kad dėdė smaugė, ėmė už kaklo. Vaikas atrodė pabalęs, sukrėstas. Akys pilnos siaubo, nuraminti buvo sunku. Fizinio smurto žymių nebuvo matyti. Ji, E. R. visą vaiką apžiūrėjo, akivaizdžių traumų požymių nebuvo. Sūnus sakė, kad dėdė šaukė ant jo, kad ,,išmals jam snukį“. Tuo pačiu metu jį smaugė, to momento nedetalizavo. Vaiko žodžiais jam atrodė, kad jį smaugė. Sakė, kad jį dėdė kėlė už ausies. Pasak R. R., sūnus skundėsi galvos skausmais, pykinimu, nenorėjo miegoti. Paklausė sūnaus ko jis verkia, jis pasakė, kad blogai jaučiasi, jam skauda galvą, jį pykina. Tuo metu nesiskundė, kad kažko bijo, vėliau tik pasakė, kad bijo dėdės. Tuo momentu skundėsi tik dėl blogos savijautos. E. R. parodė, kad iš dukros buvo girdėjusi, kad sūnus buvo smaugiamas ir pan., dukra tai pasakė telefonu. Ne iš karto pasakė, kad automobilis subraižytas. Dukra pasakojo, kad D. guli lovoje ir verkia. Ugnė pasakojo, kad kai buvo lauke, išgirdo triukšmą, šaukiančią kaimynę per balkoną, atsisukusi pamatė brolį ir dėdę prie automobilio. Išgirdo kaip dėdė sakė, kad ,,išmals snukį“. Priėjusi dukra prie dėdės paklausė, kodėl jis šaukia ant jos brolio, kodėl paėmęs už sprando ir ausies. Tai dukra papasakojo telefonu. Pasak nukentėjusiosios, po šio įvykio jos, E. R. sūnų ištiko nervinis tikas, kuris nuolat kartojais nevalingai. Sutriko miegas, poilsis, įgavo daug baimės, išgyveno didelį stresą. Padėtis šiek tiek pagerėjo, kuomet sužinojo, kad dėdė nebegyvena jų laiptinėje. Sūnus taip pat išgyveno dėl bylos, kad reikės liudyti teisme, vykti pas policijos pareigūnus. Praeitą kartą atvykus į teismą ir pamačius N. P., pasak E. R., sūnus pasislėpė po suolu koridoriuje. Pasakė, kad jo labai bijo. Tokia buvo vaiko reakcija. Vaiko teisių apsaugos atstovei vaikas pasakė, kad neliudys prie to žmogaus. Sprendimą kreiptis į psichologą priėmė ji pati, E. R., turi draugę, kuri baigusi šiuos mokslus, ji patarė esant tokiai situacijai kreiptis pagalbos, kadangi aiškiai matosi, kad vaikas jautrus ir sunkiai išgyvena. Šiuo metu yra 6 vizitas pas psichologą. Kadangi ji, E. R. yra mama, tai kas vyksta su vaiku nėra nieko svarbiau. Tą savaitę po įvykio, pasak E. R., vaikas ėjo su ja į kiemą. Jis sakė, kad bijo, nors į kiemą norėjo eiti.

Mažametis liudytojas R. K. 2012-10-03 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad tikslios datos neprisimena, tai buvo apytiksliai liepos – rugpjūčio mėnesį. Jis, R. K. buvo su savo broliu ir jo draugu D., bei jo seserimi kieme. Matė, kaip D. akmenuku pabraižė kieme stovinčią mašiną. Taip pat matė, kaip iš jų namo laiptinės išėjo kaimynas, kurį šiandien matė teisme, kaimynas buvo mašinos, kurią apibraižė D. savininkas. Kaip D. braižė mašiną jis nematė, vėliau pamatė dryžikius prie automobilio benzino bako dangtelio. Kaimynas išėjęs iš namo laiptinės priėjo prie D. ir paėmė jį už ausies. Jis pasakė, ką jam dabar daryti, D. buvo isterijoje, verkė. Vėliau kaimynas paleido D. ausį, paėmė jį už gerklės, už kaklo, neatsimena kurią vietą tiksliai ir šiek tiek kilstelėjo nuo žemės. Jis, R. matė kaip D. kojos buvo pakeltos nuo žemės. Prie kaimyno priėjo D. sesuo ir paklausė, kas atsitiko. Kaimynas visiems liepė eiti pas D. tėvus. Jis, R. matė kaip visi trys nuėjo link laiptinės. Pasak R. K., apie tai, kad D. apibraižė mašiną sužinojo iš pačio D., po to kai jis vėliau buvo išėjęs į lauką. Moteris, kuri stovėjo balkone, bute, kuriame gyvena kaimynas, nurodė, kad tai berniukas su kepure, D. Viskas įvyko vasarą, buvo atostogos, kieme dar buvo N. berniukas, iš kito kiemo, jis mokosi Taikos gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Jis, R. nematė kaip buvo braižoma mašina, brėžinius matė vėliau. Prieš įvykį kaimyno mašinos nepažiūrėjo, prie mašinos matė savo broliuką ir D., ką darė broliukas nematė, kadangi šnekėjo su D. seserimi. Jo, R. broliuko kaimynas nebuvo sugriebęs už kaklo. Teta su kuria gyvena kaimynas buvo išėjusi į balkoną ir sakė, kad tai padarė tas berniukas su kepure. Kaimynas su D. stovėjo vienas priešais kitą, jis, R. neatkreipė dėmesio už kurios ausies buvo paimta D., taip pat kuria ranka. D. stovėjo 10-20 metrų atstumu nuo jo, R., matė kaip kaimynas laikė D. už ausies, ausį kaimynas paleido jo akivaizdoje. Kaimynas viena ranka paėmė už kaklo priekio, kita jo ranka buvo prie šono, matė kaip jis truputį pakėlė D. nuo žemės. Ausis buvo paraudusi, D. verkė, jam buvo isterija, vėliau matė D. kieme, jis su broliuku žaidė. D. sesuo irgi buvo išėjusi į kiemą. Nieko neklausė D. Kai vakare D. išėjo į kiemą, jo ausis dar buvo paraudusi. Galėtų parodyti, kurioje vietoje stovėjo mašina ir kur viskas įvyko. ( b.l. 49-51)

Apklaustas teisme liudytojas D. D. parodė, kad žino, kad buvo įvykis, kurio metu jo pažįstamo mašina buvo subraižyta, pats to įvykio nematė, bet atsimena, kad buvo praeitą vasarą, tikslios datos neatsimena. Buvo vasarą, ne gegužės mėnesį. Tiksliai negali pasakyti, įvykis jo gyvenamojo namo kieme. Jis, D. D. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis, D. D. matė šį žmogų (rodo į nukentėjusįjį) šnekantį su kitu vyru (kaltinamuoju) prie jo žmonos mašinos. Po to, žino, kad tai svarbu, matė nukentėjusiojo vaiką žaidžiantį kieme, tą pačią dieną, po pokalbio. Kaltinamasis pažįstamas kaip kaimynas. Asmeniškai nepažįsta nei vieno, nei kito, tik gyvena tame pačiame name. Po pokalbio minėtą vaiką matė iki valandos tame tarpe. Jis, D. D. buvo įšėjęs į lauką, nes ėjo į stadioną sportuoti. Jis, D. D. išėjo, matė žaidė kvadratą vaikai. Matė tą vaiką ir jį atpažintų. Matė vaiką iš kokių 5, 6 metrų. Jis, D. D. neatsimena, kad sekančią dieną vaikas būtų žaidęs kieme. Po viso įvykio, kai grįžo po sporto, jo, D. D. kaltinamojo žmona paprašė, kad ateitų pasišnekėti, jis užėjo. Buvo grįžęs po sporto. Eidamas sportuoti tą vaiką jis, D. D. matė. Eidamas sportuoti nežinojo apie ką kalbės su kaimyne J. Neatsimena ar grįždamas iš sporto matė tą vaiką lauke. Jam, D. D. išeinant pamatė vaikus žaidžiančius. Neatsimena ką tą dieną vaikas buvo apsirengęs. Su kaimyne kalbėjosi, kad vaikas subraižė mašiną. Pasakė patį faktą. Nieko bendro tarp jo ir kaimynės nėra, ji yra jo sena kaimynė, jo sesers draugė, jos bendraudavo ir bendrauja ir tiek. Jis, D. D. nematė kaip vaikas braižė automobilį. Nematė suaugusiųjų kalbančių su vaikais kieme. Matė kaip šie asmenys stovėjo prie automobilio ir šnekėjosi. Kai nuėjo pas kaimynę, ji pasakė, kad tas įvykis buvo porą valandų pieš tai. Pasak D. D., vieną vaiką be R. pažįsta, jo vardas R.

Apklausta teisme liudytoja E. P. parodė, kad apie 18 val. ji stovėjo virtuvėje prie lango, gal gegužės 7 dieną, ir matė kaip vaikai žaidžia aplink mašiną. Pamatė kaip du berniukai stovėjo prie jos, E. P. mašinos. Vienas nuėjo toliau. Kitas berniukas, kuris buvo su kepuraite su snapeliu, kažką braižė ant sparno. Kai vaikas kažką numetė ji, E. P. suprato, kad gali būti padaryta žala. Vyras nuėjo į žaidimų aikštelę ir ji, E. P. jam pasakė pro balkoną, kad tai tas vaikas su kepure. Vyras su tuo berniuku kalbėjo. Vaikas žinoma buvo išsigandęs. Mergaitė priėjo, kai mergaitė pamatė, kad vyras kalba su berniuku. Mergaitė paklausė D. ką padarei, ji, E. P. suprato iš kokios tie vaikai šeimos. Vyrui pasakė, kad nesiaiškintų su vaikais ir pasakė, kad eitų pas tėvus. Ji, E. P. matė, kaip visi trys įėjo į laiptinę. Vėliau matė, kaip vyras su tuo tėvu nuėjo prie automobilio ir jie abu pakilo pas juos ir pasikeitė telefonais. Kaimynas, kuris gyvena aukščiau, vėliau paklausė, kas atitiko. Tas vaikas jau po 10 minučių žaidė kieme. E. P. parodė, jog ji nesupranta, kaip vaikas gali būti sumuštas, jei jis spardo kamuolį. Ji, E. P. tai matė, nes kalbėjo apie tai su kaimynu, abu buvo balkone. Kai vyras išėjo į lauką ji, E. P., kad neatidarinėti lango, nuėjo į balkoną. Atstumas tarp balkono ir įvykio vietos - tai penktas aukštas ir šiek tiek įstrižai. Ji, E. P. girdėjo tik „D., ką padarei“. Ji, E. P. girdėjo, kaip jos sutuoktinis pakvietė tą vaiką ir jis neatėjo. Vyras padėjo jam ranką ant peties ir kalbėjo kažką. Vyras stovėjo už berniuko. Vyras buvo šonu. Vaikas irgi šonu. Vaiko ji, E. P. matė nugarą. Vaikas buvo prieš vyrą. Matė, kad ranka buvo padėta ant peties. Pasak E. P., ji tikra, kad berniuką vėliau matė kieme. Taip jos vyras bendravo su berniuko tėvu. Jie abu išėjo į lauką ir apžiūrinėjo automobilį. E. P. parodė, kad tikriausiai dešinė vyro ranka buvo ant berniuko. Vaizdas iš balkono kiek dešiniau. Berniukas nekalbėjo, o jos, E. P. vyras nėra skardžiabalsis, todėl girdėjo tik mergaitės žodžius. Po to ji, E. P. vaikus atpažino ir per balkoną pasakė tai vyrui ir jie nuėjo į laiptinę. Jie visi įėjo į laiptinę. Vyras ant berniuko peties ranką laikė gal minutę, neilgai. Jie daugiau nestovėjo kieme, o iš karto po jos, E. P. pasakymo nuėjo į laiptinę. Ji, E. P. nematė, kad buvo paimta už ausies ar už kaklo. Kaimynas, kuris yra iš viršaus matė, stovinčius vyrus ir paklausė, kas ten buvo. Vyras eidamas į laiptinę nelaikė niekaip vaiko. Vaiką kieme dar matė D. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1122/12(01) nustatyta, kad D. R. po įvykio 2012-05-08 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. (b.l. 17-18)

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą, ir gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Nors kaltinamasis N. P. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui D. R. nepripažino, teigdamas, jog priėjo prie D. R. arčiau, uždėjo dešinę ranką ant dešinio peties. Lengvai pasuko D. R. į save. Daugiau vaiko nelietė. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamojo gynybinę versiją, nes tokie pastarojo parodymai yra paneigti byloje surinktu įrodymu visetu. Nukentėjusysis D. R. apie jam sukelto fizinio skausmo aplinkybes iš esmės davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teisme D. R. paaiškino, kad vyras atsirado, kai kažkas pradėjo pro langą sakyti, kad „tas su kepure“. Jis, D. R. buvo su kepure. Vyras tas atėjo iš kažkokio namo. Dešine ranka paėmė už ausies, o kaire už apykaklės ir truputį pakratė už kaklo. O po to dviem rankom uždėjo ant kaklo ir pakratė, paklausė „gal į snukį nori“. Jam, D. R. skaudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad tas dėdė, kuris prie jo pribėgo, iš karto jį paėmė už jo ausytės, paėmė už kairės ausytės ir taip laikė. Tada kita ranka šis dar paėmė jį už gerklytės, bet ne iš priekio, o iš nugaros pusės, ten, kur plaukai auga. Ir taip šis jį laikė. Tada kai šis jį taip laikė, šis dar sakė, kad ,,duos jam į snukį”. Apie D. R. sužalojimo aplinkybes iš esmės analogiškus parodymus davė ir betarpiškai įvykį mačiusi D. R. sesuo U. R. bei R. K.. Apie įvykio aplinkybes nukentėjusysis R. R. ir E. R. sužinojo iš dukters U. R. bei pačio D. R. pasakojimų. Apie matytą paraudusią ausį davė parodymus R. R., U. R. bei R. K.. D. R. parodė, kad labiausiai skaudėjo ausį. Dar kaklą truputį. Kaklą skaudėjo, kai grįžo namo. Teismo medicinos specialistai išvadoje Nr. G 1122/12(01) nenustatė jokių kūno sužalojimų, tačiau N. P. savo smurtiniais veiksmais sukėlė mažamečiui fizinį skausmą ir tai nereiškia, kad buvo padaryti sužalojimai vaikui. Aukščiau aptartiems nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymams prieštarauja N. P. sutuoktinės E. P. parodymai. Pastaroji apklausta teisme teigė, jog sutuoktinis N. P. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo D. R. bei buvo uždėjęs pastarajam ant peties ranką, tačiau teismo vertinimu ši liudytoja gali sąžiningai klysti, nurodydama tokias aplinkybes, nes ji įvykio vaizdą matė iš penkto aukšto, kas galėjo iškreipti vaizdą ar subjektyviai vertinti aplinkybes, juolab, kad tai prieštarauja šalia buvusių vaikų parodymams, kurie tą vaizdą matė iš arti, apie porą metrų nuo nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Apklaustas liudytojas D. D. paties įvykio nematė. Nurodė tik tai, kad matė, išeidamas į kiemą pasportuoti, nukentėjusįjį D. R. žaidžiantį su kitais vaikais. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, jog yra surinkta pakankamai įrodymų, kad N. P. 2012-05-08 apie 18.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), paėmė mažametį nukentėjusįjį D. R., gim. (duomenys neskelbtini), už dešinės ausies ir tempė pastarąjį už minėtos ausies, po ko paėmė pastarąjį už gerklės ir taip jį laikė, tuo sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmą, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes byloje tikslina, kad N. P. D. R. tempė už dešinės ausies. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nekeičia kaltinimo esmės, neturi esminės įtakos kaltinamojo teisės į gynybą realizavimui. Pagal liudytojos U. R., nukentėjusiojo R. R. parodymus D. R. buvo paraudusi dešinė ausis, kairę ausį nurodė tik D. R., tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastarajam įvykio metu buvo tik šeši metai, akivaizdu, kad jis galėjo supainioti kuri ausis yra dešinė, o kuri kairė.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteistas, dirbantis, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikalstamą veiką įvykdė išprovokuotas netinkamo nukentėjusiojo elgesio, todėl kaltinamajam neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri, kaip vienintelė bausmės rūšis, yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje, t.y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes, ir bausmės dydis nustatytinas sankcijos minimumas.

N. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusysis ir nukentėjusiojo D. R. atstovas pagal įstatymą R. R. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak R. R., jo vaikui padarytos neturtinės žalos dydis sudaro 2000 Lt, o kitiems šeimos nariams 1000 Lt.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju, dėl N. P. įvykdyto nesunkaus nusikaltimo, mažamečiui D. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto, mažametis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, atsižvelgiant ir į pastarojo amžių 6 metus, ką patvirtina tėvų E. R., R. R. bei sesers U. R. parodymai. Emocinius išgyvenimus, nepatogumus šiuo atveju dėl vaiko patyrė ir pastarojo tėvai. Esant nustatytoms nusikalstamos veikos pasekmėms (sukeltas fizinis skausmas), atsižvelgus į visumą išdėstytų aplinkybių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis dirbantis, dirba dviejuose darbovietėse, susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose, civilinis ieškinys tenkintinas dalyje ir iš N. P. nukentėjusiajam D. R. priteistinas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, R. R. – 500 Lt.

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą R. R. pateikė automobilio Audi A6 (savininkas G. S.) registracijos liudijimą ir prašo priteisti dėl N. P. veikos padarytą turtinę žalą transporto kuro išlaidas. R. R. teismo posėdyje paaiškino, kad įgaliojimo dabar nereikia, važinėja su ta mašina seniai, kurios registracijos liudijimą pateikė. Neturi išlikusių kvitų dėl sunaudoto kuro, tačiau susirašęs kur važiavo. Iš Dariaus ir Girėno g. 50 važiavo į (duomenys neskelbtini), čia maždaug apie 13 km., iš darbo paėmė vaiką iš namų. Po to, iš namų važiavo į Lazdynų ligoninę, apie 10 km. Iš ligoninės važiavo namo į (duomenys neskelbtini), apie 10 km. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į Santariškių ligoninę, apie 10 km. Iš Santariškių važiavo į (duomenys neskelbtini), apie 10 km. ir vėl sugrįžo į Dariaus ir Girėno g. 50, apie 23 km. Iš Dariaus ir Girėno g. 50 važiavo į 6 policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Grįžo į (duomenys neskelbtini), po to vėl važiavo į 6 policijos komisariatą, apklauso. Iš Dariaus ir Girėno g. 50 važiavo į Buivydiškių nuovadą apklausai. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į Buivydiškių nuovadą apklausai. Iš (duomenys neskelbtini) į Laisvės pr. 79a, į teismą. Iš darbo - Dariaus ir Girėno g. 50 važiavo į teismą. Vėl atgal važiavo į darbą. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo pas advokatą 4 kartus. Kilometrais gaunasi apie 250 Lt. Kilometrų 280 km.

Teismas vertina, kad minėta turtinė žala nėra pagrįsta įrodymais, todėl nepriteistina. Nors R. R. pagal bylos aplinkybes tikrai vyko į jo nurodytas įstaigas, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų - kuro išlaidas patvirtinančių kvitų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, paaiškino, kad išlikusių kvitų neturi, atsižvelgiant į tai ieškinys dalyje dėl turtinės žalos – 200 Lt atmestinas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 124,33 Lt civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog nesutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog D. R. buvo suteiktos vaikų ortopedo traumatologo, radiologo paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 124,33 Lt. Nukentėjusiajam paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos po įvykio ir praėjus keletui dienų po jo. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą R. R. pateikė pinigų priėmimo kvitus apie teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų apmokėjimą, iš kurių matyti, kad advokatui V. Dziegoraičiui už teisines paslaugas buvo sumokėti 800 Lt (b. l. 110). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertina, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, t. y. advokatas nukentėjusįjį atstovavo 4 teismo posėdžiuose teisme, susipažino su bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį, konsultavo teisiniais klausimais. Darytina išvada, kad už teisinę pagalbą sumokėti pinigai advokatui atitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl prašomų iš N. P. priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. (2007-06-28 įstatymo nr. X-1233 redakcija), bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Paskirti N. P. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (780 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Priteisti iš kaltinamojo N. P. nukentėjusiajam R. R. 800 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo D. R. atstovo pagal įstatymą R. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo N. P. atlyginti 1000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiojo D. R. ir 500 Lt R. R. naudai, turtinę žalą -200 Lt atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš N. P. 124,33 Lt žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė