Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2S-628-567/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2S-628-567/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28676-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
UAB „Krestona“
Ieškovas
I. M., D. L.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2S-628-567/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28676-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.2.6.6.5; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Krestona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35018-566/2019 pagal ieškovo I. M. ir D. L. ieškinį atsakovui UAB „Krestona“ dėl negrąžinto avanso, baudos priteisimo ir atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovai I. M. ir D. L. pateikė ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Krestona“ 10 500 Eur negrąžinto avanso, 14 500 Eur baudos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir pripažinti atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu. Nurodė, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė preliminarią būsimo namo/turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. liepos 31 d. pats arba pasitelkęs trečiuosius asmenis pagal sutarties sąlygas, projektinius dokumentus ir teisės aktų reikalavimus žemės sklype pastatyti 120,50 kv. m gyvenamąjį namą ir parduoti pastatytą namą su žemės sklypu ieškovams. Ieškovai pagal sutartį atsakovui sumokėjo 10 500 Eur dalį avanso, o likusios dalies nesumokėjo, nes atsakovas negavo statybą leidžiančio dokumento ir nepradėjo statybų. 2019 m. gegužės 8 d. ieškovai atsakovui pateikė pretenziją dėl sutarties nutraukimo nuo 2019 m. gegužės 28 d. 2019 m. gegužės 30 d. ieškovai pakartotinai informavo atsakovą dėl sutarties nutraukimo ir 10 500 Eur avanso grąžinimo bei 14 500 Eur baudos pagal sutartį sumokėjimo. 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, nes ieškovai, neva, nepagrįstai nutraukė sutartį. Sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neįgijo teisės įskaityti ieškovų sumokėtos avanso sumos į baudą, kurią atsakovas turėtų teisę reikalauti iš ieškovų, jei sutartis būtų nutraukta be priežasties (CK 6.71 str., 6.130–6.131 str., 6.165 str., 6.309 str.).

2. Atsakovas UAB „Krestona“ atsiliepimo į ieškovų ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovams I. M. ir D. L. iš atsakovo UAB „Krestona“ 10 500 Eur negrąžinto avanso, 14 500 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 128 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė preliminarią būsimo namo/turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. liepos 31 d. pats arba pasitelkęs trečiuosius asmeninis pagal sutarties sąlygas, projektinius dokumentus ir tesės aktų reikalavimus žemės sklype pastatyti 120,50 kv. m gyvenamąjį namą ir parduoti pastatytą namą su žemės sklypu ieškovams, o ieškovai nupirkti turtą už 145 000 Eur. Atsakovas turėjo pateikti ieškovui statybą leidžiančius dokumentus ir pradėti namo statybas iki 2019 m. sausio 15 d., o užbaigti darbus – ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 31 d. Ieškovai 2018 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo atsakovui 10 500 Eur avansą. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovai 2019 m. gegužės 8 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą dėl atsakovo kaltės. 2019 m. gegužės 30 d. ieškovai pranešimu pakartotinai informavo atsakovą dėl sutarties nutraukimo ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 10 500 Eur avansą bei sumokėti sutartyje numatytą 14 500 Eur baudą, tačiau atsakovas 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė ieškovams pareiškimą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teismas padarė išvadą, kad CK 6.131 str. 1 d. nustatytų įskaitymo sąlygų nebuvo, todėl atsakovo prievolė ieškovams negalėjo pasibaigti įskaitymu. Teismas nustatė, kad atsakovas darbų pagal šalių sudarytą sutartį neatliko, todėl nusprendė ieškovų naudai iš atsakovo priteisti 10 500 Eur sumokėto avanso. Teismas nustatė, kad pagal sutarties 10.2.5 p. šalys sutarė, jog ieškovui nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, atsakovas sumoka baudą, lygią 10 procentų nuo visos sutartos sumos, t. y. 14 500 Eur nuo bendros 145 000 Eur sumos. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl baudos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl priteisė iš atsakovo 14 500 Eur baudą ieškovų naudai (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.71 str., 6.73 str., 6.130–6.131 str., 6.156 str.; CPK 123 str., 142 str., 178 str.).

Šalies argumentai

4. 2020 m. sausio 6 d. atsakovas UAB „Krestona“ pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad apie sprendimo už akių priėmimą sužinojo, gavęs iš antstolio I. G. raginimą įvykdyti sprendimą. Procesiniai dokumentai nebuvo siunčiame įmonės vadovui, akcininkui ar elektroniniu paštu, todėl iš esmės buvo įteikti fiktyviai įmonės registracijos adresu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta dėl ieškovų kaltės. Ieškovai panoro statytis namą kitame žemės sklype, nei šalys sulygo sutartyje. Kitas žemės sklypas buvo mažesnis, todėl turėjo būti koreguojamas namo projektas, tačiau šalys niekaip negalėjo susitarti dėl naujo namo projekto sprendinių. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovų prašoma priteisti bauda yra pernelyg didelė (CK 6.73 str.; CPK 178 str., 185 str.).

5. 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarė: atnaujinti terminą atsakovui UAB „Krestona“ pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priimti atsakovo UAB „Krestona“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, išsiųsti pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims, nurodant, jog per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo raštu pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla.

6. Ieškovai I. M. ir D. L. prašė atmesti atsakovo UAB „Krestona“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 178 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo UAB „Krestona“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisti ieškovams I. M. ir D. L. iš atsakovo UAB „Krestona“ 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad atsakovui UAB „Krestona“ procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka. Atsakovas apie ieškovų ketinimą kreiptis į teismą taip pat buvo įspėtas 2019 m. gegužės 8 d. pretenzijoje, todėl atsakovas, kaip juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, žinodamas, jog su ieškovais yra kilęs ginčas, neatsiimdamas pašto korespondencijos įmonės buveinės adresu, elgėsi nerūpestingai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai, jog jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo, yra nepagrįsti, o sprendimas už akių buvo priimtas, nepažeidžiant jo priėmimo sąlygų.

9. Teismas nustatė, kad pagal šalių sutarties 10.2.5 p. sutartis gali būti nutraukta pirkėjo iniciatyva, jeigu pardavėjas ne dėl pirkėjo kaltės iki 2019 m. liepos 31 d. nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, raštu apie tai informavus pardavėją ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki numatomos sutarties nutraukimo dienos. Pirkėjui sutartį nutraukus dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas sumoka pirkėjui 10 procentų sutarties 2.1 p. nurodytos namo/turto kainos dydžio baudą. Teismas konstatavo, kad sutartyje numatytos dvi vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos: pirma, sutartį vienašališkai nutraukti galima, jei pardavėjas ne dėl pirkėjo kaltės nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų; antra, apie tai kitą šalį įspėjus prieš 20 kalendorinių dienų, t. y. laikantis įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino.

10. Teismas nustatė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. šalių sudarytą preliminarią būsimo namo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. liepos 31 d. pats arba pasitelkęs trečiuosius asmenis pagal sutarties sąlygas, projektinius dokumentus ir taikytinų teisės aktų reikalavimus žemės sklype pastatyti 120,50 kv. m gyvenamąjį namą ir parduoti pastatytą namą su žemės sklypu ieškovams. Atsakovas turėjo pateikti ieškovui statybą leidžiančius dokumentus (leidimą) ir pradėti namo statybas iki 2019 m. sausio 15 d., o užbaigti darbus – ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 31 d.

11. Teismas nustatė, kad iki sutartyje nurodyto termino atsakovas statybą leidžiančio dokumento nebuvo gavęs. Atsakovas 2019 m. sausio mėn. pabaigoje–vasario mėn. pranešė ieškovams, kad žemės sklype nėra galimybės pastatyti gyvenamąjį namą pagal prie sutarties pridėtus projektinius sprendinius, nes projekte numatyti statiniai pažeidžia sklypo užstatymo ribas: dalis statinių yra per arti gretimo sklypo (esamas žemės sklypas yra per mažas tipiniam projektiniam sprendiniui). Ieškovai, bendradarbiaudami su atsakovu, sutiko sumažinti statomo namo plotą ir inicijavo sutarties pakeitimą, kurio 3.1. p. įtvirtino, jog naujo projektinio sprendinio namas statomas tame pačiame žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad statinio projektavimu ir statyba turėjo rūpintis atsakovas, todėl atmetė atsakovo argumentą, jog namo statybos nebuvo pradėtos dėl ieškovų kaltės. Teismas nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovų pateiktoje atsakovui pretenzijoje nurodytas aiškus sutarties nutraukimo pagrindas, kurio atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Teismas padarė išvadą, kad sutartis 10.2.5 p. pagrindu buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės.

12. Teismas pažymėjo, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sutartyje susitarė dėl netesybų (baudos) dydžio ir taikymo atvejų, jei atsakovas pažeistų sutartį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad netesybų dydis yra nepagrįstas ar turi būti mažinamas. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, nesiekė bendradarbiavimo su ieškovais, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Teismas nurodė, kad mažinti netesybas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl atsakovo motyvas ir deklaratyvūs teiginiai dėl galimybės prašyti teismo sumažinti priteistinas netesybas neturėjimo, savaime nedaro sprendimo nepagrįsto ir neteisėto.

13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo UAB „Krestona“ pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai yra nepagrįsti objektyviais įrodymais ir neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atmetė atsakovo pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje peržiūrėjimo (CK 6.217 str.; CPK 12 str., 123 str., 178 str., 288 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovas UAB „Krestona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai pagal CPK 123 str. 4 d. Pagal kasacinio teismo praktiką toks įteikimas tinkamas yra tik tada, jei nebuvo išnaudotos kitos įteikimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Nagrinėjamu atveju teismas nesiėmė veiksmų, kad procesiniai dokumentai būtų išsiųsti įmonės vadovo/akcininko adresu, nepasiūlyta ieškovams įteikti dokumentus per antstolį ar paskyrus kuratorių. Atsakovą ikiteisminio ginčo stadijoje atstovavo advokatas, todėl procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti jam.

14.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie ieškinio nepagrįstumą. Pagal sutartį buvo pakeistas pradinis žemės sklypas, kuriame turėjo būti statomas gyvenamasis namas. Tarp šalių vyko bendravimas dėl namo projekto korektūros, todėl tik išnagrinėjus bylą iš esmės, apklausus šalis ir liudytojus, bus galima nustatyti, kas iniciavo sklypo keitimą, projekto korektūras, kaip vyko projekto derinimas ir dėl kieno kaltės viskas užsitęsė. Elektroninis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad dar 2019 m. balandžio 13 d. ieškovai nebuvo apsisprendę dėl namo projekto. Kadangi nebuvo apsispręsta dėl namo projekto, atsakovas negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento ir pradėti statybos darbus.

14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neginčijo ieškovų atlikto vienašalio sutarties nutraukimo. Atsakovas tokį nesutikimą aiškiai nurodė ikiteisminėje ginčo stadijoje ir jį ginčytų, pareikšdamas priešieškinį, jei bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas.

14.4. Teismas neatsižvelgė, kad priteistos baudos dydis yra didesnis nei ieškovų sumokėtas avansas. Teismas net nesiaiškino, ar ieškovai patyrė realių nuostolių. Tokiu būdu ieškovams buvo suteiktos prielaidos nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaitą (CK 6.73 str.; CPK 123 str., 287 str.).

Atsiliepimas

15. Ieškovai I. M. ir D. L. pateikė atsiliepimą, prašydami atmesti atsakovo UAB „Krestona“ atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovo nesirūpinimas teismo procesu yra įprastas jo elgesys, kuriuo siekiama kvestionuoti vykdymo procesą. Byloje pateikti teismų sprendimai patvirtina, kad procesinius dokumentus nepavyksta įteikti jokiais atsakovo ar jo vadovo kontaktais. Atsakovas klaidina teismą, kadangi ieškovai niekada nebuvo išreiškę pageidavimo dėl sklypo keitimo. Tipinį namo projektą parengė atsakovas, kuris vėliau kreipėsi į ieškovus, nurodydamas, kad žemės sklype nėra galimybės pastatyti namą pagal projektinius sprendinius. Ieškovai sutiko sumažinti statomo namo plotą, tačiau atsakovas delsė pateikti dokumentus, reikalingus susitarimui dėl sutarties pakeitimo parengti, o vėliau iš viso ignoravo ieškovų prašymus. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad sutarties nutraukimas turi sutapti su vienašaliu nutraukimu, nes jei sutartis baigiasi, tai vienašalis nutraukimas yra neįmanomas. Jei atsakovas manė, kad ieškovai sutartį nutraukė neteisėtai, tai savo teises galėjo ginti prieš metus, o ne dabar. Atsakovas spekuliuoja ir iš esmės delsia, siekdamas užvilkinti atsiskaitymą su ieškovais. Sutartį ieškovai gavo iš atsakovo samdyto nekilnojamojo turto brokerio, todėl atsakovo argumentai dėl netesybų dydžio patvirtina atsakovo nesąžiningumą (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

17. Įstatymų leidėjas nustatė, kad atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, nustatė, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nereiškia besąlygiško visų ieškinio reikalavimų patenkinimo pilna apimtimi, nes teismo sprendimas už akių turi būti ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet ir teisingas.

18. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str., kurio 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

19. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

20. CPK 122 str. 2 d. nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.).

21. Tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas dokumentų įteikimo būdas laikytinas teisine fikcija ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes, procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

22. Bylos duomenimis atsakovui UAB „Krestona“ teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami, taikant CPK 123 str. 4 d. nustatytą įteikimo fikciją, t. y. procesiniai dokumentai faktiškai atsakovui nebuvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas nebandė procesinius dokumentus atsakovui įteikti kitais būdais, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turėjo išnaudoti visas galimybes, mėgindamas įteikti procesinius dokumentus atsakovui (pvz., siųsti vadovo adresu, elektroniniu paštu ir pan.). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovui, todėl nebuvo sąlygų priimti sprendimą už akių.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl sprendime už akių atlikto įrodymų vertinimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 288 str. 4 d., išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu jis konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė prieštaringas faktines aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šalių ginčui visapusiškai ir objektyviai išspręsti reikšmingas aplinkybes galima išsiaiškinti tik nagrinėjant bylą iš esmės, išklausius abi ginčo šalis, ištyrus ir įvertinus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jie grindžiami.

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir įrodymai sudaro teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės, bei perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi bylai reikšmingos faktinės aplinkybės visa reikiama apimtimi nebuvo tirtos ir svarstytos, nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti byloje dalyvaujančių asmenų teises į apeliaciją. Teismas nevertina kitų argumentų, nes byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nesvarsto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 2 str., 6 str., 8 str., 93 str., 123 str., 177–179 str., 142 str. 4 d., 185 str., 263 str., 285 str., 288 str. 3 d. 2 p., 4 d., 312–314 str., 320 str., 328 str., 329 str. 1 d., 334 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Neringa Švedienė