- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2-1325-225/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00638-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- „ERGO Insurance“ SE
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „L. i.“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Moldas“ dėl sandorio (draudimo sutarties) pripažinimo niekiniu ab initio ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „L. i.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) niekine nuo jos sudarymo; taikyti restituciją, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei už draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 55,50 Eur draudimo įmoką; priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovė siekė apdrausti automobilio „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę. Draudimo sutartyje buvo numatyti du draudimo įmokų mokėjimo terminai – 2017 m. rugpjūčio 4 d. (55,50 Eur) ir 2018 m. vasario 4 d. (54,60 Eur). Atsakovė sumokėjo tik pirmąją draudimo įmoką, todėl siekė įgyti 6 mėnesių (nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. vasario 3 d.) draudimo apsaugą. 2017 m. lapkričio 15 d. ieškovė buvo informuota apie tai, kad automobilis „Fiat Panda“ 2017 m. lapkričio 3 d. Italijoje dalyvavo eismo įvykyje, iš kurio kyla šio automobilio valdytojo I. G. civilinė atsakomybė. Atsakovė apie eismo įvykį ieškovei nepranešė, nors tokia pareiga jai yra numatyta pagal draudimo sutarties 3.2.4. p. Iš VĮ „Regitra“ ieškovei pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2016 m. birželio 10 d. automobilio „Fiat Panda“ savininkas-valdytojas yra UAB „L.i.“, o pats automobilis 2017 m. gegužės 10 d. išregistruotas automatiškai, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, t. y., ir draudimo sutarties sudarymo, ir eismo įvykio Italijoje metu automobilis „Fiat Panda“ buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.
Nurodė, kad automobilis „Fiat Panda“ negalėjo dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, kadangi nebuvo atlikta privalomoji šios transporto priemonės techninė apžiūra, o šio automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), negalioja nuo 2017 m. gegužės 10 d., automobilio „Fiat Panda“ įprastinė buvimo vieta draudimo sutarties sudarymo metu buvo ne Lietuvos Respublikoje, o eismo įvykio metu buvo Italijoje(TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 4 punktas), todėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės Lietuvos Respublikoje sudaryta draudimo sutartis pripažintina niekine ab initio, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) normoms. Atsakovė, sudariusi draudimo sutartį, nesikreipė į atsakingas Lietuvos Respublikos institucijas nei dėl automobilio „Fiat Panda“ registravimo, nei dėl jo privalomos techninės apžiūros atlikimo. Taip pat nurodė, kad atsakovė sudarydama draudimo sutartį nurodė ieškovei, kad ji yra automobilio „Fiat Panda“ savininkė, tačiau VĮ „Regitra“ pateikta informacija patvirtina, kad nuo 2016 m. birželio 10 d. automobilis priklausė UAB „L. i.“. Atsižvelgiant į tai, kad vėliau automobilis Lietuvos Respublikoje buvo išregistruotas, o VĮ „Regitra“ nedisponuoja duomenimis apie vėlesnius automobilio savininkus, kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė, nurodydama save kaip transporto priemonės savininkę, pateikė ieškovei teisingą informaciją, būtiną draudimo sutarčiai sudaryti.
Atsiliepimas
Atsakovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovės pateiktos faktinės aplinkybės ne tik kad nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp šalių sudaryta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra niekinė, bet priešingai, kaip matyti iš TPVCAPDĮ 6 straipsnio 4 dalies ir 41 straipsnio 5 dalies, galiojanti draudimo sutartis yra privaloma tiek norint įregistruoti transporto priemone Lietuvos Respublikoje, tiek ir atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Iš to kas išvardinta, seka, kad draudimo sutarties sudarymas prieš atliekant privalomąją techninę automobilio patikrą ir jo įregistravimą yra įprasta ir imperatyvių teisės normų nepažeidžianti praktika, tad negali būti pagrindas pripažinti tarp šalių sudarytą draudimo sutartį niekine ab initio su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Taip pat nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 5 straipsnį valstybinio numerio nebuvimas ar jo negaliojimas nėra sąlyga nesudaryti draudimo sutarties ir tuo labiau nedaro draudimo sutarties niekine, kadangi nėra pažeidžiamos imperatyvios įstatymų normos. Ieškovės nurodoma faktinė automobilio „Fiat Panda“ buvimo vieta nėra pagrindas pripažinti draudimo sutartį niekine ab initio, o tik koreguoja draudėjo prievolės pagal sutartį įvykdymo teisinį reglamentavimą. Be to, tiek galiojantis teisinis reglamentavimas, tiek ir šalių sudaryta draudimo sutartis nedraudžia valdytojui laisvai disponuoti turimu kilnojamuoju turtu ir keisti jo buvimo vietą. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog UAB „Moldas“ registracijos vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonės savininko neteisingas nurodymas yra klaida, kilusi iš kalbos nemokėjimo, taip pat nurodė, kad jokiuose bendrovės perduotuose dokumentuose eismo įvykis nėra užfiksuotas.
Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „L.i.“ procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, nuomonės dėl ieškinio trečiasis asmuo nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Negalioja tik imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai, jeigu įstatymo norma iš prigimties nėra imperatyvi, sandoris galioja, nors jai ir prieštarauja.
Byloje nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės. 2017 m. lapkričio 3 d. Italijoje automobilis „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. G., pateko į eismo įvykį, t. y., atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino.
Nuo 2016 m. birželio 10 d. automobilio „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininku nurodytas UAB „L. i.“.
2017 m. gegužės 10 d. automobilis „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išregistruotas automatiškai, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalį, transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę.
Pagal TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti ar pateikta informacija teisinga.
Šiuos įstatymo nuostatos įrodo, kad ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą draudimo sutartį. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtos sutarties sudarymo metu automobilio „Fiat Panda“ savininkas buvo trečiasis asmuo UAB „L.i.“, o draudimo sutartis sudaryta atsakovės vardu. Todėl pripažįstama, kad sutarties sudarymo metu atsakovė, būdama transporto priemonės valdytoja, veikė kaip trečiojo asmens atstovė pagal įstatymą. Dėl to yra nepagrįstas ieškovės argumentas, kad sutarties sudarymo metu atsakovė klaidingai nurodė ieškovei, kad ji yra transporto priemonės savininkė. Pažymėtina, jog ieškovė turėjo įstatyme numatytą teisę tikrinti atsakovės pateiktą informaciją ir pareikalauti papildomų duomenų.
Pagal TPVCAPDĮ 6 straipsnio 4 dalį, įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, draudikas, gavęs draudėjo prašymą ir kitus dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, išduoda draudimo liudijimą, kuriame nenurodomas transporto priemonės valstybinis numeris, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės valstybinis numeris žinomas. Pagal TPVCAPDĮ 41 straipsnio 5 dalį, galiojantis draudimo liudijimas turi būti pateikiamas valstybinę techninę apžiūrą atliekančiai įmonei prieš atliekant valstybinę techninę transporto priemonės apžiūrą.
Iš esamo teisinio reglamentavimo matyti, kad draudimo sutartis turi būti sudaroma ir prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, ir prieš atliekant valstybinę techninę transporto priemonės apžiūrą. Tai, kad atsakovė sudariusi ginčijamą draudimo sutartį neatliko valstybinės techninės apžiūros, neįregistravo apdraustos transporto priemonės ir transporto priemonė negalėjo dalyvauti viešajame eisme, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad draudimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 4 punktą, įprastinė transporto priemonės buvimo vieta laikoma teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis.
TPVCAPD teisinių santykių šaltinis yra ir Europos Sąjungos teisė. Į TPVCAPDĮ yra perkeltos penkios direktyvos: direktyva Nr. 72/166/EEB (toliau – Pirmoji direktyva), direktyva Nr. 84/5/EEB (toliau – Antroji direktyva), direktyva Nr. 90/232/EEB (toliau – Trečioji direktyva), direktyva Nr. 2000/26/EB (toliau – Ketvirtoji direktyva), direktyva Nr. 2005/14/EB (toliau – Penktoji direktyva). Penktąja direktyva patikslinamos kai kurios pirmųjų keturių direktyvų nuostatos. Patikslinta įprastinės transporto priemonės buvimo vieta. Taip pat nustatyta, kad kai jos negalima nustatyti pagal valstybinio numerio ženklą, įprastine transporto priemonės buvimo vieta laikytina teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 4 punktas) (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Direktyvos Nr. 2005/14/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu preambulės 5 punkte nurodyta „Pagal Direktyvą 72/166/EEB transporto priemonių, turinčių padirbtus arba nelegalius registracijos numerius, įprastine buvimo vieta laikoma valstybės narės, išdavusios tikruosius registracijos numerius, teritorija. Pagal šią taisyklę nacionaliniai draudikų biurai dažnai privalo tvarkyti įvykių, visiškai nesusijusių su valstybe nare, kurioje jie yra įsisteigę, ekonominius padarinius. Nekeičiant bendro kriterijaus, kad registracijos numeriai nurodo įprastinę transporto priemonės buvimo vietą, turėtų būti numatyta speciali taisyklė tuo atveju, kai įvykį sukelia transporto priemonė, kuri neturi registracijos numerių arba kurios registracijos numeriai nėra susiję arba nebėra susiję su šia transporto priemone. Šiuo atveju bei siekiant vienintelio tikslo – sureguliuoti žalos atlyginimo reikalavimą, įprastinė transporto priemonės buvimo vieta turėtų būti laikoma teritorija, kurioje įvyko įvykis“.
Kaip matyti iš nurodytos direktyvos nuostatų, įprastinės transporto priemonės buvimo vietos nustatymo reguliavimas yra reikalingas nacionaliniams draudikų biurams sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo reikalavimo, todėl TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatos neturi įtakos sudarant ginčijamą draudimo sutartį.
Pažymėtina, jog TPVCAPDĮ teisinis reguliavimas išsiskiria iš kitų draudimo rūšių, nes juo užtikrinama didesnė nukentėjusiojo asmens teisių apsauga, padidėjusią draudikų veiklos riziką atsveria įstatyme įtvirtinta atgręžtinio reikalavimo teisė.
Darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) niekine nuo jos sudarymo bei taikyti restituciją, ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.