- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-28-425/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., Utenos apskrities viršininko administracijai, Utenos rajono pirmajam notaro biurui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-565-82/2006, pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D., Utenos apskrities viršininko administracijai, Utenos rajono pirmajam notaro biurui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. 2006-03-06 su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1993 m. gegužės 25 d. mirus E. D., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), jos turtą – auksinį žiedą, 2 austas staltieses, 2 komplektus patalynės, šventą paveikslą, nuotraukų albumą – kaip palikimą priėmė bei valdo ir tvarko E. D. anūkas, t. y. pareiškėjas A. D. Pareiškėjas savo prašymą motyvavo, kad senelė E. D. testamento nepaliko, o jos vienintelis sūnus V. D. buvo miręs 1983 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas A. D. ir suinteresuotas asmuo A. D. yra V. D. vaikai, todėl yra 2 eilės įpėdiniai senelės E. D. palikimui priimti. Pareiškėjui A. D. senelės E. D. palikimą – auksinį žiedą, 2 austas staltieses, 2 komplektus patalynės, šventą paveikslą, nuotraukų albumą – perdavė motina po senelės mirties 1993 m. gegužės 29–30 dienomis. Pareiškėjas šiuos daiktus priėmė kaip palikimą ir iki šiol valdo. Pareiškėjas senelės palikimą priėmė, tačiau per 6 mėnesių laikotarpį nepadavė pareiškimo Utenos rajono notaro kontorai dėl šio palikimo priėmimo. Kadangi nenustatytas faktas, kad pareiškėjas po senelės mirties 1993-05-25 priėmė bei valdo jos palikimą, Utenos raj. 1-asis notaro biuras negali išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimo į 11,66 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o Utenos apskrities viršininko administracija baigia ruošti dokumentus atkurti nuosavybės teises E. D. į minėtą žemę.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti, kad pareiškėjas iš savo motinos, po senelės E. D. mirties, 1993-05-25 gavo 1993 m. gegužės 29–30 dienomis 2 austas staltieses, 2 patalynės komplektus, auksinį žiedą, šventą paveiksliuką, nuotraukų albumą, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1993-05-25, mirus E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), jos turtą, kaip palikimą, priėmė bei valdo ir tvarko jos anūkas A. D. Nuo 1965-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 574 str., tiek šiuo metu galiojančio naujo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.14 str. numato, kad turtas, kuris priskirtinas prie namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenų, yra nepaveldimas. Teismas konstatavo, kad palikimo priėmimu nelaikomi palikėjo patalynės, staltiesės, šventas paveiksliukas, nuotraukos ir kiti daiktai, kuriuos paėmė pareiškėjo motina, o vėliau perdavė savo sūnui A. D., todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po E. D. mirties priėmė jos palikimą ir tuo pagrindu, kad pats pareiškėjas A. D. pareiškime notarui pareiškė, kad 1993-05-25 mirus jo senelei E. D., jos palikimo nepriėmė (b. l. 42).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas A. D., jo atstovas advokatas prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2006-11-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą tenkinti. Savo prašymą motyvavo, kad teismas netinkamai taikė materialines teises normas. Palikimo priėmimą 1993 metais reglamentavusio Civilinio kodekso 574 str. numatė, kad įprastinio apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, todėl teismo išvada, kad šie daiktai nepaveldimi, yra nepagrįsta. Teismas netinkamai išaiškino „įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų“ sąvoką, kadangi prie šių reikmenų priskyrė auksinį žiedą, etnografiniu požiūriu vertingas austas staltieses, šventą paveikslą, nuotraukų albumą, kurie iš viso nebuvo įpėdinių naudojami kasdieniniams buitiniams poreikiams tenkinti jiems gyvenant kartu su palikėja. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad visi šie daiktai yra įprasti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys ir nepaveldimi, bei tuo pagrindu atsisakė pripažinti senelės palikimo priėmimo faktą, pareiškėjui, įstatymo nustatytu teminu, savalaikiai, priėmus velionės palikimą, pradėjus faktiškai valdyti šį E. D. asmeninį turtą. Teismas netinkamai taikė galiojusio palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 591 str. 1 d. nuostatas, kurios skelbia, kad atsisakyti nuo palikimo galima tik per 6 mėnesių laikotarpį, todėl sureikšmino pareiškėjo 2002-11-20 pareiškime notarui, brolio A. D. prašymu nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas palikimo nepriėmė. Pagrindinė E. D. palikimo dalis, 11,66 ha žemės sklypas atsirado tik 2006-03-24 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu, iš dalies atkūrus jai nuosavybes teisę į žemę, o pareiškėjas pradėjo rūpintis, kad ir jam tektų šio turto dalis dar 2006-02-11 paduodamas pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl bet kokiu atveju turi teisę į senelės palikimą, nes suinteresuotas asmuo A. D., ginčijantis šią pareiškėjo teisę, palikimo priėmimo fakto taip pat nėra įforminęs.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Utenos apskrities viršininko administracija nurodė, kad palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktą savo atsiliepimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje nėra duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikimo priėmimo faktą, neprieštarauja, kad sprendimas būtų priimtas teismo nuožiūra.
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. D., jo atstovė advokatė apeliacinės instancijos teisme su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas po senelės E. D. mirties jos palikimo nepriėmė, ir šią aplinkybę patvirtino 2002-11-20 pareiškime notarui nurodydamas, kad 1993-05-25 mirus senelei E. D., jos palikimo nepriėmė. Tiek nuo 1965-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 574 str., tiek šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 5.14 numato, kad turtas, kuris priskirtinas prie namų apskaitymo daiktų ir apyvokos reikmenų yra nepaveldimi. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo patalynė, staltiesės, šventas paveiksliukas, nuotraukos ir kiti daiktai, kuriuos kaip pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu ir jo pakviesti liudytojai patvirtino, kad šiuos daiktus jam davė motinas G. D.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 38 str. numato, kad Civilinio kodekso (įsigaliojusio nuo 2001-07-01) penktosios knygos (Paveldėjimo teisė) normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Civilinio kodekso (naujos redakcijos) 5.8 str. taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 str. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Palikėja E. D. mirė 1993-05-24, todėl darytina išvada, kad palikimas atsirado galiojant 1964-07-07 redakcijos Civiliniam kodeksui, todėl ginčo sprendimui taikytinos 1964-07-07 redakcijos Civilinio kodekso normos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 1993 m. gegužės 25 d. mirė E. D., gyvenusi (duomenys neskelbtini), (b. l. 8). Byloje esančia Utenos rajono savivaldybės Sudeikių seniūnijos 2002-11-19 pažyma nustatyta, kad E. D. iki pat mirties 1993-05-25 gyveno Šeimyniškių kaime, Sudeikių sen. Namuose, dabar priklausančiuose A. D. (b. l. 48). Pateiktu teismui „Pažymėjimu apie palikimo priėmimo įregistravimą testamentų registre“ nustatyta, kad A. D. 2002-11-20 notarų biurui įteikė pareiškimą, kad jis priėmė palikimą po savo senelės E. D. mirties. Pareiškime nurodyta, kad kitas įpėdinis yra vaikaitis A. D. (pažymėjimo 46 lapas). A. D. 2002-11-20 pareiškime notarui pareiškė, kad po senelės E. D. mirties 1993-05-25, jis palikimo nepriėmė, pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja, tačiau 2005-11-22 pareiškimu A. D. vienašališkai panaikino 2002-11-20 pareiškimą, kuriuo atsisakė senelės E. D., mirusios 1993-05-22 palikimo, ir nurodė norįs gauti jam priklausančią palikimo dalį (pažymėjimo 52 lapas).
Palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ar veiksmais – faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 5 d.). 1964 m. Civilinio kodekso 591 str. suteikia teisę įstatyminiam ar testamentiniam įpėdiniui per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako nuo palikimo, paduodamas apie tai pareiškimą palikimo vietos notarinei kontorai. Atsisakymas nuo palikimo yra įpėdinio valios išreiškimas ir laikomas vienašaliu sandoriu. Kadangi atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, toks sandoris galėtų būti ginčijamas teisme jį padavusios asmens, jeigu jis sudarytas apgaulės, smurto, grasinimo įtakoje, taip pat kitais pagrindais, numatytais Civiliniame kodekse dėl sandorių negaliojimo. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 591 str. taikymo praktiką, įpėdinis, atsisakęs palikimo, vėliau neturėjo teisės į jį pretenduoti. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje nustatyta, kad apeliantas A. D., prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, pareiškime nepareiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2002-11-20 pareiškimu sudaryto vienašalio sandorio dėl palikimo nepriėmimo ir nenoro gauti paveldėjimo teisės liudijimą. 2005-11-22 A. D. pareiškimo, panaikinti 2002-11-20 pareiškimą, kuriuo atsisakė senelės E. D. palikimo dalies, negalima pripažinti panaikinusiu 2002-11-20 pareiškimo teisinių pasekmių, o tuo pačiu ir patį atsisakymą nuo palikimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodyti daiktai: auksinis žiedas, 2 austos staltiesės, 2 komplektai patalynės, šventas paveikslas, nuotraukų albumas, kuriuos paėmė po E. D. mirties 1995-05-23 pareiškėjo ir perdavė pareiškėjui jo motina, negali būti pripažįstama palikimo priėmimu, o tuo pačiu ir pagrindu tenkinti pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1993 m. gegužės 25 d. mirus E. D., jos turtą – auksinį žiedą, 2 austas staltieses, 2 komplektus patalynės, šventą paveikslą, nuotraukų albumą – kaip palikimą priėmė bei valdo ir tvarko velionės anūkas pareiškėjas A. D. Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes esant nenuginčytam 2002-11-20 sudarytam pareiškėjo vienašaliam sandoriui dėl E. D. palikimo nepriėmimo, apelianto teiginiai ir motyvai dėl palikimo priėmimo yra prieštaringi ir teisiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš A. D. 18,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.