- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 1-98-876/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21721-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Nukentėjusysis
- K. Š.
- Kategorijos
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Agnei Kubiliūtei, kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui J. G., nukentėjusiajai K. Š., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. R. 2016 m. gegužės 8 d. sugyventinės namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išdaužė vasarinės virtuvės duris bei grasino nužudyti savo sugyventinę sakydamas, kad įmes ją į šulinį.
Kaltinamasis R. R. pripažino savo kaltę ir teismo posėdžio nurodė, kad tuo metu buvo išgėręs, sukilo pavydas, todėl iškeikė sugyventinę ir jai pagrasino, kad įmes į šulinį. Nurodė, kad smurto nenaudojo. Patvirtino, kad išspyrė virtuvės duris su koja tam, kad pasiimtų savo turtą, nes jos buvo užrakintos. Kai pagrasino savo sugyventinei, ji nubėgo paskambinti policijai. Nepilnamečiai vaikai tuo metu buvo kambaryje, o konfliktas vyko lauko virtuvėje ir lauke. Pripažino, kad ne pirmą kartą grasino savo sugyventinei, anksčiau būdavo žodinių konfliktų. Nurodė, kad sakė jai jog įmes į šulinį, nes konflikto metu jie buvo netoli kieme esančio šulinio. Pažymėjo, kad su kirviu jis nevaikščiojo ir negrasino. Tas kirvis buvo padėtas lauko virtuvėje, kurioje jis miegojo. Sutinka su 100 eurų civiliniu ieškiniu. Nurodė, kad planuoja išsikraustyti iš nukentėjusiosios namų ir duoti jai ramybę. Pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, nes tik išgėręs būna agresyvus ir konfliktuoja.
Nukentėjusioji K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir sugyventinio R. R. kilo konfliktas. Tada jis jai pagrasino ir pasakė, kad užmuš. Išsigandusi ji iškvietė policijos pareigūnus. Po to ji išmetė jo daiktus ir užsirakino visas duris. Tačiau sugyventinis vis tiek išspyrė duris. Tada ji vėl iškvietė policiją ir sugyventinį išsivežė, bet neužilgo jį paleido. Jis eidamas namo grasino, kad grįžęs užmuš ir nepadės nei vaikai. Tada ji išsigandusi išvežė vaikus pas mamą. Grįžęs namo sugyventinis išmušė kirviu lauko virtuvės spyną. Tada ji trečią kartą iškvietė policiją. Nurodė, kad labai išsigando, kai pagrasino, nes manė, kad grasinimas tikrai realus. Anksčiau taip pat buvo grasinęs jai žinutėmis. Nurodė, kad grasino jai ir prie policijos pareigūnės, todėl jį vėl išsivežė. Nurodė, kad jis būna agresyvus tik tada, kai būna išgėręs. Šiuo metu bijo atgal jį priimti, nes baiminasi dėl savo ir savo vaikų saugumo. Nurodė, kad nenori, jog R. R. prie jos artintųsi, nori ramybės. Byloje pareiškė 100 Eur civilinį ieškinį dėl sugadintų durų.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo R. R. prisipažinimo ir nukentėjusiosios duotų parodymų, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:
- tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys, kad neblaivus sugyventinis išlaužė lauko virtuvės duris, grasina pranešėjai, kad ją užmuš. K. Š. paaiškino, kad 2016-05-08 22 val. 14 min. sugyventinis R. R. grįžo į namus, išlaužė laukinės virtuvės duris, grasino užmušti - įmesti į šulinį, pakasti (b. l. 10-13);
- iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2015-10-18 gautas K. Š. pranešimas, kad pas ją į kiemą atvykęs asmuo grasino užmušti, sudeginti. 2015-11-02 priimtas nutarimas nepradėti administracinės teisenos R. R. atžvilgiu. 2015-11-03 gautas K. Š. pranešimas, kad R. R. rašinėja grasinančio pobūdžio žinutes. 2015-11-12 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2016-05-08 gautas K. Š. pranešimas, kad sugyventinis R. R. triukšmauja. Priimtas pareiškimas dėl sugyventini sudrausminimo. 2016-05-08 gautas K. Š. pranešimas, kad grįžęs į namus sugyventinis išspyrė duris. Rašyti pareiškimą atsisakė (b. l. 14-16, 17-19, 20-22, 23-25, 26, 27);
- 2016-05-08 18:10 val. ir 23:10 val. apžiūros aktai dėl asmens, vengiančio pasitikrinti neblaivumą (girtumą) alkoholio kiekio matuokliu ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriuose nurodyta, kad R. R. kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą (girtumą) alkoholio matuokliu arba sveikatos priežiūros įstaigoje. Atliekant apžiūrą nustatyta, kad šiam iš burnos sklinda alkoholio kvapas, blizga akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Iš požymių matyti, kad R. R. visiškai girtas (b. l. 29, 42).
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2014).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. R. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. bei nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai.
Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. kaltinamasis gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skiriant kaltinamajam R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas su tikslu sukelti baimę; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – teistas už vagystę, teistumas išnykęs, administracine tvarka tris kartus baustas; informacijos apie paskirtų piniginių nuobaudų sumokėjimą nėra, kas leidžia teigti, jog skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia, į tai, kas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoms nepriklauso, į tai, kad byloje yra reiškiamas civilinis ieškinys.
Atsižvelgęs į byloje esančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei numatytas bausmės dydžio vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 48 str. 4 d. nurodoma, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad R. R. yra darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai niekur nedirba, į tai, kad nukentėjusioji nori ramiai gyventi be kaltinamojo, todėl siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų R. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja K. Š. ir lankytis nukentėjusiosios K. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios - iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.
Byloje yra pareikštas K. Š. civilinis ieškinys 100 Eur (vieno šimto eurų) sumai. Teismas laiko, kad K. Š. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir atitinkamai už padarytą žalą priteisiant 100 Eur (vieno šimto eurų) sumą iš kaltinamojo R. R..
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5214 matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui J. G. teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. R., sudaro 34,74 Eur.
Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).
Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, informacijos apie piniginių nuobaudų sumokėjimą už administracinius teisės pažeidimus nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas
nusprendžia:
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti bendrauti su K. Š. ir lankytis K. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti bendrauti su K. Š. ir lankytis K. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).
Į bausmės laiką įskaityti nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios K. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo K. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. R. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, kurias sudaro 34,74 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš R. R., nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.