Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo)

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, grupuotės lyderių nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, 2010 m. rugsėjo 21 d. neteisėtai atėmė K. B. laisvę panaudojant smurtą, nesunkiai sutrikdė K. B. sveikatą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais iki 2017 m. sausio 23 d.

2. Taip pat A. O. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), Gediminu Sabu (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., pasikėsino sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkiai sutrikdė M. P. sveikatą visuotinai pavojingu būdu, taip pat neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įgijimą, padarė jų kontrabandą.

3. Kaltinamasis A. O., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. O. buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. O. pratęstas 3 (trims) mėnesiams, teismui konstatavus, kad neišnykę suėmimo taikymo kaltinamajam pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. O. gynėjo skundas atmetamas.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė, nes turėjo pakankamą pagrindą manyti esant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikaltimų padarymo riziką.

14. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

15. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – liudytojų J. M., M. G., R. K., R. P., V. J., V. P., A. Z., A. A. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje ir kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose bei kitoje bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

16. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. O. yra kaltinamas padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta žymiai griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

17. Kardomosios priemonės suėmimo terminas A. O. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

18. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ryšius užsienyje ir jo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ne tik atsižvelgiant į gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

19. A. O. kaltinamas padaręs 6 nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (keturios veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje), sunkių (viena veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje) ir labai sunkių (viena veika, numatyta BK135 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms, ir pasikėsinęs padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 2 dalis). Už visas šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų (pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 2 dalis, BK 199 straipsnio 4 dalis) numatytos išimtinai tik griežtos laisvės atėmimo bausmės: BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimą nuo dviejų iki dvylikos metų, o BK 199 straipsnio 4 dalyje – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Nagrinėjamu atveju visi nusikaltimai galimai padaryti, veikiant organizuota grupe, neatsitiktiniai, iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, padaryti dėl savanaudiškų tikslų. Taigi, kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu. Šios išvados nepaneigia gynėjo argumentai dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės laiko įskaitymo į galimai naujai paskirtą bausmę ir taikomo suėmimo termino trukmės.

20. Iš tiesų, kaip teisingai skunde nurodė A. O. gynėjas, nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. O. iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 44, b. l. 77), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susituokęs, turi mažamečių vaikų (t. 44, b. l. 57). Tai rodo, kad A. O. yra saistomas gana stipriais socialiniais (šeiminiais, darbiniais) ryšiais su Lietuvos Respublika. Priešingai nei skunde nurodo gynėjas, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar būdamas laisvėje kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo proceso, jos turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Ne mažiau svarbu tai, kad A. O. yra keturis kartus teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, paskutinį kartą 2012 m. sausio 30 d. Norvegijos Karalystėje laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, lygtinai paleistas 2015 m. vasario 9 d. (t. 44, b. l. 60–75). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. O. gali turėti ryšių užsienyje. Tai patvirtina ne tik jam inkriminuojamų nusikaltimų tarptautinis pobūdis, bet ir paties kaltinamojo teiginiai apie užsienyje gyvenantį brolį. Be to, kaltinamasis yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, dėl kurio atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame A. O., be kita ko, įtariamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamame susivienijime, nusikalstamai veikusiame ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje bei kitose užsienio valstybėse. Gynėjo skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai kaltinamajam A. O. nustatytą suėmimo taikymo pagrindą grindė ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Nors ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu dar nėra baigtas ir galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas, tačiau šiame tyrime A. O. pateiktų įtarimų pobūdis sustiprina manymą, kad kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje ir, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti jais pasinaudoti. Priešingai nei nurodo gynėjas, šią aplinkybę ne kartą pažymėjo ir savo ankstesnėse nutartyse Lietuvos apeliacinis teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis A. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kurių padarymu ir pasikėsinimu padaryti kaltinamas A. O., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai padarė ir pasikėsino padaryti veikiant organizuota grupe, turint tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, disponuojant šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, prieš nukentėjusiuosius itin žiauriai smurtaujant, kas rodo ne tik galimai įvykdytų nusikaltimų, bet ir paties kaltinamojo didesnį pavojingumą. A. O. praeityje yra keturis kartus teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, paskutinį kartą 2012 m. sausio 30 d. Norvegijos Karalystėje laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, lygtinai paleistas 2015 m. vasario 9 d. (t. 44, b. l. 60–75). Ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Tokios aplinkybės ir kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai įžvelgti galimai naujų nusikalstamų veikų riziką, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis ir dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo.

22. Nors kaltinamojo gynėjas skunde teigia, jog šis teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo argumentai, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis yra deklaratyvūs. Kaip jau minėta, inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. O. galimai padarė būdamas ne kartą teistas, o anksčiau jam taikytos sankcijos jo elgesio nepakeitė. Visa tai rodo pakankamai didelį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei leidžia daryti išvadą, kad jokios kitos kardomosios priemonės nėra pakankamos siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų rizikos, todėl kaltinamojo suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu. Ta aplinkybė, jog ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės A. O., nes kiekvienam įtariamam ar kaltinamam asmeniui kardomoji priemonė parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Dėl to šis skundo motyvas laikomas deklaratyviu.

24. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo A. O. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. Nors A. O. laikomas suimtas gana ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. A. O. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, kiekiu, mastu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų kontekste.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu vieno asmens laisvės atėmimu, trijų asmenų sveikatos sutrikdymu, neteisėtu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimu, laikymu, gabenimu ir realizavimu, jų kontrabanda. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą.

26. Pažymėtina tai, kad baudžiamoji byla, kurią sudaro nemažiau kaip 78 tomai ir kurioje yra daugiau nei 40 proceso dalyvių, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose pagal iš anksto nustatytą intensyvų teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai paskirti iki 2021 m. spalio 1 d.), pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių ar teisiamųjų posėdžių atidėjimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ėmėsi priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau (kreiptasi į Nacionalinę teismų administraciją dėl bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina, sudarytas naujų teismo posėdžių grafikas). Todėl spręstina, kad kardomosios priemonės taikymo A. O. trukmė nulemta objektyvių priežasčių, susijusių ne tik su bylos apimtimi, bet ir bylos proceso eiga, posėdžių organizavimu karantino dėl Covid-19 grėsmės sąlygomis, byloje dalyvaujančių asmenų užimtumu ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, dedamos visos pastangos, jog ši byla būtų išnagrinėta kuo sparčiau.

27. Gynėjas skunde remiasi EŽTT praktikos pavyzdžiais, tačiau gynėjo nurodytais EŽTT sprendimais aiškinami iš Konvencijos 5 straipsnio kylantys bendrieji reikalavimai, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo trukmės pagrįstumą. EŽTT taip pat ne kartą yra pabrėžęs, jog baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, 2007-01-16; sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09).

28. Nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo A. O. pratęstas suėmimo terminas. Tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.

29. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks A. O. teisių suvaržymas yra pateisinamas, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. O. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.